Jau seniai mane gundė: „Skrendam, skrendam gi... Pamatysi, kaip bus gražu, nesigailėsi..." O aš vis galvojau: „Lai kiti sau skraido, nebandysiu savo likimo. Ir ant žemės pilna pavojų, o čia dar į dangų grūstis..."

Lemiamą sprendimą priėmiau šiemet, vis dėl tų mažų vaikų. Mano jaunėlis tiesiog alpsta, pamatęs pro balkoną skrendančius balionus. Pamaniau, kad vienu šūviu, t.y. skrydžiu, numalšinsiu sūnaus aistrą, o dėl manęs - lai bus kaip bus.

Su firmos „Padangių gėlės" savininku Romanu sutarėm, jog vienintelė tinkama diena skrydžiui bus antradienis, tiksliau - vienas ramus birželio antradienis, oras diktuoja savo sąlygas. Mano pageidavimas - ankstyvas rytas. Kadangi tuo metu ilsėjausi savo sodyboje, Romanas maloniai pasisiūlė atvažiuoti tiesiai į vietą, t.y. į kaimą. Na, pamaniau, tokio dalyko šita vietovė dar nematė. Gaila, kad seneliai jau mirę.

Dieną prieš rinkome ekipažą, juk neskraidinsi pustuščio krepšio! Siūliau giminaičiams, visi atsisakinėjo - matomai bijojo. Galų gale patvirtinau komandą: trys moteriškės ir aš su keturmečiu sūnumi, na, be abejo, dar pilotas. Jaudinomės visą pavakarę, užmigti niekas negalėjo.

Kėlėmės 4-tą ryto. Netgi mano mažasis, vos man ištarus „kelkis", pašoko tarsi kariuomenėje.
Daug kartų esu iš šalies matęs pūtimo procesą, bet kai stebi savojo skrydžio baliono pūtimą - viskas kitaip.
Gal nuo nemigos, gal nuo streso viskas vyko tarytum sapne. Kai paskutinis įsiropščiau į krepšį, pamenu, taip staiga šovėm į viršų, apačioje vaizdas taip greit ėmė mažėti, jog vos spėjau išsitraukti iš krepšio fotoaparatą. Pilotas iš pat pradžių pakėlė mus ganėtinai aukštai, kad parodytų, jog taip skristi nėra įdomu, apačioje matai tik žemėlapį. Vėliau nusileidome į optimalų 500 metrų aukštį. Pojūčių tokį ankstyvą rytą neįmanoma apsakyti, skridome tarytum užhipnotizuoti.

Anot Romano, rytų Aukštaitija, žvelgiant iš paukščio skrydžio - pats gražiausias kraštas. Aš negaliu lyginti, nes kitur neskridau, tačiau kalbant apie ežerus - tikrai taip. Jei kam nors ką sako tokie vietovardžiai: Ginučiai, Kirdeikiai, Antalksnė, Linkmenys, Ladakalnis - tai pasakoju būtent apie šias vietas.

Valanda skrydžio oro balionu praslinko taip nepastebimai, kaip ir prasidėjo. Romanas meistriškai nuleido krepšį ant žemės, nepajutome nė mažiausio stuktelėjimo. Filmas su laiminga pabaiga.

Hermis Preikštas

Laisvalaikio gido anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.