Lytiškai plintančių ligų tyrimas


Atnaujinta: 2014-05-12 17:27   Peržiūros: 561   Spausdinti

Lytiškai plintančių ligų tyrimas
Venerinių ligų tyrimai, gonorėjos, chlamidijos, mikroplazmos, herpes viruso, sifilio, šankerio, candidos tyrimas
Įmonė: SYNLAB LIETUVA, UAB
Adresas: Kalvarijų g. 137A-15, Vilnius
Vietovė: Vilnius
Telefonas: +370-5-2491040
Faksas: +370-5-2401224
Mobilus tel.: +370-615-28939
el. paštas: info @ synlab.lt
Tinklalapis: www.sorpo.lt
Darbo laikas: Darbo dienomis 8.00 - 19.00, šeštadieniais 9.00 - 13.00
Visi įmonės produktai

LPI tyrimai


PGR metodo išskirtinumas:

  • tiriamas pats sukėlėjas, o ne organizmo atsakas į jį,
  • netraumuojamas pacientas,
  • ligą galima susekti pačioje pradžioje,
  • didelis metodo jautrumas - užtenka net ir mažo sukėlėjo kiekio, kad būtų galima jį nustatyti,
  • iš vieno mėginio galima ištirti daug sukėlėjų.

Lytiškai plintančių ligų (LPL) sukėlėjų nustatymas PGR metodu

PSO duomenimis, pasaulyje kasmet 333 mln. žmonių užsikrečia LPI. Priskaičiuojama apie 20 patogeninių virusų ir bakterijų, plintančių lytiniu keliu. Norint užkirsti kelią ligai ir komplikacijoms, svarbu laiku diagnozuoti LP sukėlėją. Šiandien diagnostikoje plačiausiai taikomas molekulinis PGR (polimerazės grandininės reakcijos) metodas tai leidžia padaryti greitai ir tiksliai - nustatyti infekciją pačioje jos pradžioje, vos praėjus kelioms dienoms nuo užsikrėtimo. Metodo esmė - dalyvaujant fermentui polimerazei viruso ar bakterijos DNR fragmentas padauginamas kelis milijonus kartų. Kompiuterinių programų pagalba tyrimo rezultatas aiškiai matomas, lengvai dokumentuojamas ir gali būti saugomas neribotą laiką. Klasikinis PGR - kokybinis metodas, atsakymas pateikiamas "Teigiamas" (rasta) arba "Neigiamas" (nerasta). Kontrolinį tyrimą rekomenduojama atlikti praėjus 4-5 savaitėms po gydymo.

Daugelis šių mikroorganizmų duoda laba silpną organizmo imuninį atsaką, todėl antikūnų nustatymo metodai iš kraujo mažai informatyvūs. Dauguma jų neauga įprastose mikrobiologinėse terpėse. Sorpo laboratorijoje PGR metodu nustatoma 15 lytiniu/galimai lytiniu keliu plintančių bakterijų ir virusų.

Tiriamoji medžiaga. Dauguma šių mikroorganizmų gyvena šeimininko ląstelėje arba stipriai prie jos prisikabinę (mikoplazmos), todėl pati tinkamiausia medžiaga tyrimui - gimdos kaklelio/šlaplės epitelio ląstelės (nuograndos). Vyrams tai gali būti "pirminės porcijos" rytinis šlapimas. Žaizdų sukėlėjus - C. trachomatis LGV, H. ducreyi, T.pallidum, HSV tiksliausia nustatyti iš žaizdos sekreto. Tos pačios lokalizacijos mikroorganizmams nustatyti užtenka vieno ėminio. Jei kontrolinė PGR reakcija rodo, kad ėminyje nėra epitelio ląstelių tiriamosios medžiagos paėmimas kartojamas.

Mikoplazmos

Mikoplazmos yra mažiausios gamtoje sutinkamos bakterijos, priklausančios Mollicutes (lot. Mollis - minkštas, cutis - oda) klasei. Jos neturi sienelės, o turtinga baltymais plazminė membrana pritaikyta prisikabinti prie šeimininko ląstelių (gleivinės epitelio, spermatozoidų) ir atremti imuninę ataką. Jos turi ne visai išaiškintą judėjimo mechanizmą. Nors yra gleivinių patogenai, tačiau skirtingai nuo C.trachomatis, epitelio ląstelių nesugriauna. Žinoma apie 17 mikoplazmų rūšių.

Dažniausiai sutinkamos: Ureaplasma spp., Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium. Mikoplazmos gana dažnai randamos moterims ir vyrams, kurie serga arba sirgo gonorėja, trichomonoze, nes gonokokai ir trichomonos sudaro palankią terpę mikoplazmozei vystytis.

Mikoplazmos sunkiai pasiduoda gydymui, jos neturi sienelės, todėl nejautrios vaistams, veikiantiems į sienelės receptorius.


Ureaplasma spp., Ureaplasma urealyticum, Ureaplasma parvum

Iš kitų mikoplazmų ureaplazmos išsiskiria savo ureaziniu aktyvumu. Energijai gauti ir gyvybiniam aktyvumui palaikyti jos išskiria fermentą ureazę, kuris skaido aplinkoje esantį šlapalą (urea). Iš čia ir kilęs bakterijos pavadinimas. Didesni šlapalo skilimo produkto amoniako kiekiai toksiškai veikia gleivinių ląsteles ir šarmina aplinką. Taip sudaromos palankios sąlygos tokią terpę mėgstantiems mikroorganizmams daugintis. Todėl dažnai ureaplazmos randamos kaip koinfekcija su kitais mikroorganizmais. Įvairių autorių duomenimis, esant bakterinei vaginozei (BV), ureaplazmos randamos iki 92 % atvejų. Moterims ureaplazmos dažniau randamos sergant gimdos kaklelio, mažojo dubens organų uždegimais. Jos gali sukelti uretrinį sindromą, kuris pasireiškia dažnu šlapinimusi, deginimu šlapinantis; bakteriologinis šlapimo pasėlis paprastai būna neigiamas. Vyrams ureaplazmos dažniau randamos sergant šlaplės, prostatos uždegimais, jos gali pabloginti spermos kokybę. Manoma, kad ureaplazmos gali dalyvauti sąnarių uždegimų patogenezėje, susidarant magnio-amonio fosfatiniams akmenims šlapimo pūslėje (tokie akmenys susidaro šarminėje terpėje).

Žmogaus organizme randama 14 Ureaplasma serotipų, kurie1998 m. buvo suskirtyti į dvi atskiras rūšis: U.urealyticum ir U.parvum (iki to laiko buvo viena U.urealyticum rūšis). U.parvum yra labiausiai paplitusi iš visų mikoplazmų (apie 30%). Tačiau įvairių autorių duomenimis U.parvum pasižymi mažesniu patogeniškumu nei U.urealyticum. U.parvum yra sąlyginai patogeninis mikroorganizmas ir jos radimas turi būti vertinamas, atsižvelgiant į kliniką. Ureaplazmos kartu su kitomis infekcijomis apsunkina lėtinių infekcinių uždegimų eigą.

U.urealyticum labai svarbu nustatyti moterims, planuojančioms nėštumą. U.urealyticum gali patekti į vaisiaus vandenis ir didinti chorionamnionito (chorioninio audinio ir vaisiaus vandenų plėvių uždegimas), priešlaikinio gimdymo, ankstyvo vaisiaus vandenų nutekėjimo, mažo kūdikio svorio riziką.

Mycoplasma hominis

M.hominis patogeniškumas panašus į ureaplazmų: savo gyvybinėms funkcijoms palaikyti jos skaido aplinkoje esančią amino rūgštį argininą, kurios skilimo produktas amoniakas šarmina aplinką. M.hominis dažnai randama esant bakterinei vaiginozei (BV), tačiau lieka neatsakytas klausimas, ar mikoplazmos sukelia BV ar jos pradeda daugintis susidarius palankioms sąlygoms. M.hominis siejama su pielonefritais (inksto struktūrų uždegimais), pogimdyviniais endometritais (gimdos gleivinės uždegimais). Sergant artritais (sąnarių uždegimais) M. hominis randama kaip koinfekcija (drauge su kitais mikroorganizmais), sukelia citokinų ir įv. antikūnų gamybą. Kai kurie autoriai M.hominis nepriskiria prie gleivinių patogenų. Tačiau tiek Ureaplasma spp., tiek M. hominis yra oportunistinės (gretutinės) infekcijos, sunkinančios lėtinių infekcinių uždegimų eigą ir silpninančios šeimininko imunitetą.


Mycoplasma genitalium

M.genitalium pirmą kartą buvo išskirta 1980 m. iš šlaplės mėginio. Tai mažiausia gamtoje sutinkama bakterija ir agresyviausia iš visų mikoplazmų. Patogeninis poveikis panašus į C.trachomatis: moterims sukelia mažojo dubens uždegimines ligas, šlaplės ir gimdos kaklelio uždegimus (uretritus ir cervicitus); vyrams - prostatos ir šlaplės uždegimus (prostatitus ir uretritus), kurių simptomai ryškesni, nei sukelti C.trachomatis.

Mikoplazmos dažniausiai sukelia lėtinę ligą. Ūmaus periodo metu atsiranda pūlingų, pagausėjusių išskyrų iš lytinių organų, pasireiškia išorinių lytinių organų niežėjimas, deginimas ir perštėjimas, kartais galima užčiuopti kirkšnies srityje padidėjusius limfmazgius.

Neisseria gonorrhoeae


Tik žmogui patogeninė bakterija, dar vadinama gonokoku, gonorėjos sukėlėja. Tai labai agresyvi bakterija - turi kelių rūšių baltymus, kurie padeda jai išgyventi įvairiomis sąlygomis, atremti šeimininko imuninę ataką ir taip padidinti savo infekcines savybes. Kokai yra nejudrūs, paprastai išsidėstę porose, turi Pili - į plaukelius panašias membranines išaugas, kurių pagalba prisikabina prie epitelio ląstelių.

Gonorėja gali būti lokali arba išplitusi po visą organizmą. Geriausia terpė gonokokui daugintis - gleivinė, išklota cilindriniu arba tarpiniu epiteliu (šlaplės, gimdos kaklelio, kiaušintakių, tiesiosios žarnos). Po trumpo inkubacinio periodo (3-5 d.) vyrams prasideda ūmus šlaplės uždegimas su gausiomis pūlingomis išskyromis, negydomas komplikuojasi prostatos bei sėklidės prielipo uždegimu. Moterims gimdos kaklelio uždegimas gali būti su gausiomis išskyromis arba besimptomis. Negydoma infekcija greitai nukeliauja į aukštesnius lytinius organus ir sukelia mažojo dubens organų uždegimą, patenka į šlaplę ir tiesiąją žarną. Sergantis gonorėja asmuo beveik visada užkrečia savo partnerį.

Nėščiosioms N. gonorrhoeae ypač pavojinga - gimdyvės užkrėstam naujagimiui gali prasidėti sunkus akių uždegimas, sepsis, meningitas.

Gardnerella vaginalis

Tai maža nejudri anaerobinė bakterija, kuri dauginasi makšties gleivinėje. G.vaginalis vystymosi periodu rūgština terpės pH ir sudaro puikias sąlygas veistis visoms bakterijoms, kurioms ši terpė yra optimali. Moterims G.vaginalis kartu su kitomis bakterijomis sukelia išorinių lytinių organų ir makšties uždegimą (vulvovaginitą), dažniausiai randama sergant bakterine vaginoze.

Pagrindinis simptomas - balkšvai pilkos "žuvies" kvapo išskyros. Vyrai yra G.vaginalis pernešėjai, kartais gali jausti neryškius simptomus. Plitimas lytiniu keliu nėra galutinai patvirtintas.

Trichomonas vaginalis

T.vaginalis yra vienaląstis pirmuonis su penkiomis uodegėlėmis, kuris dauginasi apatiniuose lytiniuose takuose. Pirmuonis praktiškai neišgyvena buitinėje aplinkoje, perduodamas tik lytinių santykių metu. Inkubacinis infekcijos laikotarpis - 5-15 dienų.

Gali būti ūmi, lėtinė arba užslėpta (latentinė) trichomonozės forma. Moterims sukelia makšties uždegimą su gausiomis putotomis gelsvai žalsvos spalvos, stipraus kvapo išskyromis. 70-80 % vyrų nejaučia jokių simptomų. T.vaginalis infekcija palengvina ŽIV perdavimą lytinių santykiu metu.


Candida albicans

Tai į mieles panašus grybelis, parazituojantis žmogaus organizme. Žinoma apie 150 Candida rūšių. Dažniausiai sutinkama Candida albicans (80-90% visų kandidozės atvejų). Randamas ant odos, gleivinių, žarnyne, gali patekti į kraują ir ligoniams su nuslopinta imunine sistema sukelti sepsį. Infekcija ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų. Partnerio infekcija, nusilpusi imuninė sistema, gydymas antibiotikais, cukrinis diabetas, sintetinis apatinis trikotažas - priežastys, dėl kurių Candida pradeda daugintis ir veikti kaip patogenas.

Palankiausia terpė - glikogenu turtingos makšties epitelio ląstelės. Moterims sukelia vulvovaginitą (išorinių lytinių organų ir makšties uždegimas), kurio pagrindiniai simptomai - "varškės" pavidalo išskyros, niežulys; vyrams - apyvarpės ir varpos uždegimą, kuris pasireiškia raudonomis dėmėmis ant varpos, "varškės" pavidalo išskyromis, niežuliu.
Nėščiosioms dėl padidėjusio gliukozės kiekio, susilpnėjusio imuniteto grybelis nustatomas dažniau.

Herpes Simplex virusas (HSV 1/2)

Skiriami HSV1 ir HSV2 tipai, kurių išoriškai atskirti neįmanoma. HSV1 pažeidžia organus, esančius virš juosmens, HSV2 - sritį žemiau juosmens. Plinta kontaktiniu būdu. JAV ir Europoje HSV2 turi 13-37% gyv. Pirminė HSV infekcija dažnai skausminga ir greitai progresuojanti - odos deginimą, niežėjimą, paraudimą po 1-2 dienų keičia skysčio pripildytos pūslelės.

Patekęs į organizmą, herpes virusas visam gyvenimui išlieka nugarinio ir trišakio nervų mazguose. Nusilpus imuninei sistemai, susidarius palankioms sąlygoms (peršalus, perdozavus ultravioletinius spindulius, esant hormonų pakitimams, streso ir depresinėms būklėms) HSV reaktyvuojasi ir vėl keliauja per sensorinius nervus, sukeldamas jų ir jų įnervuojamų paviršių pažeidimus. Dažnai ligos požymiai būna ne tokie ryškūs kaip pirmą kartą ir priklauso nuo žmogaus imuniteto. Kartais tokiu būdu virusas patenka į galvos smegenų apvalkalus ir sukelia meningitą (minkštųjų nugaros ir galvos smegenų dangalų uždegimas), o patekęs į neuronus - encefalitą (galvos smegenų uždegimas).

HSV ypač pavojinga nėščiosioms. Nors HSV labai retai praeina placentą ir pažeidžia vaisių, virusas ypač pavojingas nėščiosioms gimdymo metu. Infekuotam naujagimiui gali būti pažeista oda, gleivinės, akys, vidaus organai. Esant centrinės nervų sistemos pažeidimams (encefalitui ir meningitui) mirtingumas gana aukštas.

Haemophilus ducreyi

H.ducreyi yra Haemophilus šeimos bakterija, sukelianti venerinę ligą minkštąjį šankerį. Užsikrečiama tik lytiniu keliu. Liga paplitusi besivystančiose šiltų kraštų šalyse, tačiau dėl suaktyvėjusios migracijos pasitaiko ir Europoje.

Pagrindinis minkštojo šankerio simptomas - paraudimas, pūslelė ir galiausiai minkšta, dažniausiai kraujuojanti skausminga žaizda infekcijos vietoje. Gali būti kelios žaizdelės, susiliejančios į vieną. Kartu stebimas artimų limfmazgių uždegimas, abscesai.

Tiksliai diagnozuoti ir atskirti minkštąjį šankerį nuo kitų infekcijų galima tik nustačius jo sukėlėją. H.ducreyi galima identifikuoti auginant kultūrinėje terpėje arba molekuliniu PGR metodu, išskiriant mikroorganizmo DNR. Pastarasis metodas greitas ir tikslus, vienu metu iš to pačio ėminio (žaizdos sekreto) galima nustatyti ir kitus, panašius simptomus sukeliančius mikrorganizmus - T. pallidum, C.trachomatis LGV, Herpes simplex 1 ir 2. Tai ypač svarbu padidintos rizikos grupių asmenims, nes jie dažnai būna infekuoti keliomis infekcijomis.

Atopobium vaginae - bakterinės vaginozės žymuo

Polimorfiška (gali būti įv. formų) anaerobinė bakterija, išskirta tik 1999 m., pasirodė esanti specifiškiausias bakterinės vaginozės (BV) žymuo. Dažnai randama kartu su Gardnerella vaginallis besikartojančios BV makšties išskyrose, tačiau retai nustatoma esant normaliai makšties florai Kaip gyvybinės veiklos produktą A.vaginae išskiria įv. organines rūgštis, kurios ir duoda nemalonų kvapą (pvz., sviesto r.). Daugelis A.vaginae atmainų atsparios metronidazoliui.

Vyrams A.vaginae sukelia balanopostitą (varpos galvutės ir ją dengiančios apyvarpės uždegimą). Kadangi A.vaginae neturi specifinių morfologinių požymių ir sunkiai auga kultūrinėse terpėse, ji gali būti nustatoma tik molekuliniais metodais.

Anaerobinių bakterijų atsiradimas makštyje sutrikdo natūralią makšties mikrofloros pusiausvyrą (susergama bakterine vaginoze). Be moteriai sukeliamo diskomforto besidaugindami BV mikroorganizmai išskiria fermentus, kurie pažeidžia natūralų apsauginį organizmo barjerą - gimdos kaklelio kanalo gleives, slopina leukocitų apsauginę funkciją ir taip sudaro sąlygas kitiems mikroorganizmams skverbtis į urogenitalinių organų gleivinę; didina komplikacijų riziką nėštumo ir gimdymo metu, po operacijų. Todėl net ir esant besimptomei infekcijai padidintos rizikos grupių moterims (planuojančioms nėštumą, prieš chirurginę operaciją) ypač svarbu tiksli diagnostika.


Treponema pallidum

Plona, spiralės formos spirocheta - sifilio sukėlėja. Pirmą kartą išskirta 1905 m. Bakterija jautri išdžiuvimui, temperatūrai, atspari šalčiui (užšaldyta gali išgyventi iki 2 m.); turi sudėtingą baltyminę struktūrą, endotoksiną, išorinę polisacharidinę substanciją, kuri apsaugo nuo fagocitų ir antikūnų poveikio. Plinta kontaktiniu lytiniu keliu, gali praeiti placentą ir infekuoti vaisių.

Sifiliui (inkubacinis periodas apie 21 d.) būdinga lėtinė eiga su remisijomis ir paūmėjimais. Išskiriamos trys pagrindinės ligos stadijos:
Pradinis sifilis - infekcijos vietoje neskausminga, kietu dugnu žaizda (kietasis šankeris), negydoma praeina per 4-6 sav.
Antrinis sifilis - po 5-6 sav. infekcija išplinta į visus organus, bėrimai ant viso kūno, praeina per 1-6 mėn.

Latentinis (užslėptas) sifilis - ankstyvasis besimptomis latentinis, paprastai tęsiasi iki metų; vėlyvasis pasireiškia po metų ar dar vėliau - infekcija nebeužkrečiama, organuose atsiranda gerybiniai infiltratai, opos.

Sifilis 2-5 kartus palengvina užsikrėtimą kitomis LPI. Serganti nėščioji užkrečia vaisių, gali įvykti persileidimas, priešlaikinis gimdymas, gimti negyvas kūdikis arba specifiniai infekcijos požymiai kūdikiui pasireikšti vėliau po gimimo.



Visi tyrimai PGR metodu atliekami: moterims - iš gimdos kaklelio nuograndų; vyrams - iš "pirminės porcijos" rytinio šlapimo ir šlaplės nuograndų.
Tyrimo trukmė - 2-4 dienos. Tyrimai atliekamai darbo dienomis.

 


Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2
Medicinos bei optikos dirbtuvių technika, aptarnavimas. NIDEK atstovas. Oftalmologijos įranga
J. Basanavičiaus g. 45, Vilnius
Telefonas: +370-5-2723481, El. paštas: info@neurovita.lt
1 2
Šašlyko kepimas Šašlykai

Skaniausių šašlykų receptai: kai marinuoti mėsą, kokią rinktis, kaip kepti šašlykus

šešta nėštumo savaitė 6 nėštumo savaitė

Šeštą nėštumo savaitę pradeda plakti širdelė, formuojasi inkstai, kepenys ir plaučiai

spuogu gydymas Spuogų gydymas

Spuogai ant veido, ant nugaros ir priemonės nuo spuogų parinkimas. Veido valymas, veido kaukės nuo spuogų ir kiti būdai kaip panaikinti spuogus.

Įdaryti kiaušiniai su kumpiu Įdaryti kiaušiniai su kumpiu

Įdarytų kiaušinių su kumpiu receptas

Šparaginės pupelės su kiaušiniais ir sūriu Šparaginės pupelės su kiaušiniais ir sūriu

Šparaginių pupelių su kiaušiniais ir sūriu receptas

Ėriuko mėsa, kepta ant grilio Kaip iškepti jautienos kepsnį ant grilio

Tobulo jautienos kepsnio iškepimas ant anglių

Žuvies-kiaušinių krepšeliai Žuvies - kiaušinių krepšeliai

Krepšeliai su žuvimi.

Troškinti baklažanai su grybais Troškinti baklažanai su grybais

Baklažanų ir grybų troškinys.

Įdaryti pomidorai su krabų lazdelėmis Įdaryti pomidorai

Įdaryti pomidorai su krabų lazdelėmis. Naujas konkurso „Šventiniai patiekalai su majonezu VILNIUS" receptas

Kompanijų produkcija
Regos korekcija lazeriu

Regėjimas - vienas svarbiausių žmogaus pojūčių, padedanči...

Alerginiai tyrimai
Alerginių susirgimų rizikos tyrimai

Alerginė reakcija, alergijos simptomai, maisto alergenai,...

Kvėpavimo takų infekcijos
Kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjų tyrimas

Kvėpavimo takų infekcija, pneumonija, mikroplazma, sausas...

Lytiškai plintančių ligų tyrimas
Lytiškai plintančių ligų tyrimas

Venerinių ligų tyrimai, gonorėjos, chlamidijos, mikroplaz...

Naujienų prenumerata

Užsisakykite ANONSAS.LT naujienlaiškį.