Sutrikęs vaiko vystymasis

Tėvai su didžiausiu džiaugsmu stebi savo atžalos raidą: kuomet mažylis ima reaguoti į suaugusių žmonių balsą, pradeda daugiau šypsotis, juokiasi kai su juo žaidžiama, ima šliaužioti, galiausiai - žengia pirmą žingsnį, ištaria pirmą žodį, - visa tai tėvams sukelia daugybę pačių geriausių, pozityvių jausmų... Kur kas liūdniau būna tuomet, kai vaiko vystymasis sutrinka ir visa tai ima kelti nerimą...

Sutrikusio vaiko vystymosi priežastys: endogeninės ir egzogeninės

Sutrikęs vaiko vystymasis - tai labai plati tema, kuri apima įvairias raidos sutrikimų grupes:

intelekto, emocijų, elgesio, socialinės raidos, kalbos, klausos, regos, judesių... Visas vystymosi sutrikimų priežastis galima suskirstyti į dvi grupes:

1) Endogenines (vidinės kilmės). Endogeninės sutrikimų priežastys skirstomos į chromosominius ir genetinius sutrikimus. Viena iš chromosominių vaikų sutrikimų ligų - tai Dauno sindromas, kurį lemia chromosomų struktūros ar jų skaičiaus pakitimai.  Genetinius sutrikimus sukelia genų mutacijos. Paveldimos, genetinės ligos gali išryškėti bet kuriame vaiko amžiuje. Pavyzdžiui, autizmas - vaiko raidos sutrikimas -pasireiškia per pirmuosius trejus jo gyvenimo metus, jo atsiradimui įtakos turi genetika.

2) Egzogenines (išorinės kilmės). Egzogeninės sutrikimų priežastys yra dvejopos: įgimtos ir įgytos. Neigiamus egzogeninius veiksnius gali sukelti fiziniai veiksniai, pvz.,  radiacija, biologiniai veiksniai, pvz., motinos ligos,  cheminiai veiksniai, pvz., vaistai, narkotikai, alkoholis. Jei nėščia moteris arba maitinanti krūtimi vartoja alkoholį, geria vaistus, besivystančiam organizmui kyla rizika ateityje turėti vystymosi sutrikimų.

Tad kiekviena moteris, kuri laukiasi kūdikio, turėtų atsisakyti žalingų įpročių. Pavyzdžiui, jei moteris būdama nėščia rūko, tuomet ji daro žalą ne tik sau, bet ir savo kūdikiui: rūkymas padidina anglies monoksido kiekį kraujyje, dėl to bręstantis vaikas gauna mažiau deguonies. Negana to, su kiekvienu įtrauktu dūmu, nėščiosios vaikas gauna dar ir daugybę kitų, kenksmingų cheminių medžiagų. Be to, nikotinas sutraukia placentos kraujagysles iš nėščiosios pusės ir tai reiškia, kad sutriks deguonies tiekimas vaikui. To pasekmė - vaikas augs lėčiau, gimęs gali būti mažesnio svorio.

Nėščios moterys turėtų didelį dėmesį skirti sveikai gyvensenai, mitybai: neštumo metu valgyti grūdų produktus, ryžius, vaisus, daržoves, pieno produktus, o taip pat nereikėtų pamiršti į valgiaraštį įtraukti ir mėsos, žuvies produktų. Nėščiosioms rekomenduojama vartoti omega-3 riebalų rūgštis (daugiausia yra randamos riebiose žuvyse). Tokios rūgštys bus naudingos ne tik besilaukiančiai moteriai, bet ir jo būsimam kūdikiui.

Psichomotorinis vaiko vystymasis

Vaiko vystymasis -  tai tęstinis procesas ir įvairūs organizmo fiziniai ir psichomotorikos pokyčiai vyksta tam tikra tvarka. Tėvai savo atžalą itin atidžiai turėtų stebėti pirmaisiais jo gimimo metais, mat būtent tuo metu vaiko augimas, brendimas ir psichinis vystymasis yra ypač spartus. Per pirmuosius metus vaiko smegenys vystosi intensyviausiai, didėja jų apimtis. Tuo periodu veikia pagrindiniai smegenų formavimosi mechanizmai, kurie leidžia vaikui gauti daugybę informacijos ir taip per pirmuosius trejus vaiko gyvenimo metus susiformuoja iki 80 proc. smegenų ląstelių (neuronų) jungčių, per kurias vaikas priima ir pritaiko informaciją.

Anksti nustatyti raidos sutrikimą yra labai sunku. Dėl to kūdikio ir vaiko psichomotoriniam vystymuisi įvertinti gydytojai naudoja standartizuotus testus, tokius kaip DISC (Diagnostic Inventory for Screening Children) - naudojamas visuotiniam naujagimių tikrinimui, o taip pat Baylei kūdikių raidos skalė ir kt.

Tokiose skalėse yra aprašomi požymiai, kurie yra būdingi tam tikram mažylio gyvenimo tarpsniui, pavyzdžiui, vos tik gimęs mažylis, 1- 2 mėnesių jau gali trumpą laiką išlaikyti galvą, gali pakreipti galvą ir akis į šviesą, reaguoti į jūsų balsą, pradeda daugiau šypsotis. Jei pirmais savo gimimo mėnesiais mažylis visa tai atlieka, tuomet tai rodo, jog jo vystymasis yra nesutrikęs.

Vienas iš psichomotorinio vystymosi rodiklių yra kūdikio augimas. Yra žinoma, jog normalus naujagimio svoris dažniausiai būna apie 3000 - 3500 g., tačiau po gimimo, per pirmąją savaitę naujagimis netenka apie 10 proc. savo gimimo svorio. Per 2 savaites kūdikis turi pasiekti savo gimimo svorį, priaugdamas po 30 g. per dieną.

Geriausiai naujagimio neurologinę būklę atspindi jo miegas: iki 2 mėn. kūdikis atsibunda tik pavalgyti, naktį atsibunda 2-3 kartus ir nakties metu išmiega 6 val. Mažyliai, kurie gimė traumuoti mažai miega, būna dirglūs, neramūs.

Miego - būdravimo ritmas yra žmogaus elgesio formavimosi pagrindas, priklausantis nuo centrinės nervų sistemos brandumo. Kuo ankstesniame amžiuje ji susiformuoja, tuo geresnė būna vaiko pažintinė raida priešmokykliniame, mokykliniame amžiuje.

Autizmas - diagnozė kuri išmoko gyventi kitaip

Autizmas - tai įvairiapusis vaikų raidos sutrikimas, kuris apverčia šeimos gyvenimą aukštyn kojomis. Manoma, jog autizmą sukelia įvairūs kenksmingi organiniai, biologiniai, genetiniai veiksniai. Autizmas gali atsirasti sergant įgimtomis infekcijomis, pvz., raudonuke, sergant medžiagų apykaitos ligomis, neurologinėmis ligomis, nustačius genetinius sindromus. Vaikų, turinčių autizmo sutrikimą, smegenys visą informaciją apdoroja kitaip negu normaliai besivystančių vaikų.

Tai, jog vaikas serga autizmu, nesunku pastebėti jau pirmaisiais jo gyvenimo metais: vaikas nemėgsta būti laikomas ant rankų, jis neramus, neatsako į šypseną šypsena, nerodo akių kontakto, prastai reaguoja kviečiamas vardu... Be to, autizmo sutrikimų turintis vaikas gali turėti perdėtą reakciją į jį supančią aplinką - reaguoti pernelyg jautriai arba visiškai nereaguoti. Antraisiais metais atsilieka kalbos raida, gali būti būdingi smarkūs įniršio priepuoliai, atsirasti išrankumas maistui, socialiniai bendravimo įgūdžiai sutrikę.

Labiausiai sutrikę socialiniai bendravimo įgūdžiai išryškėja per žaidimą: vaikai autistai nesugeba žaisti socialinių žaidimų, jie kartais mieliau renkasi vienatvę nei žaidimą su draugais, gali būti abejingi kitiems, nesuprasti socialinių taisyklių.

Daugelis sutrikusios raidos vaikų turi ir valgymo sutrikimų. Jeigu tie sutrikimai yra negydomi, tuomet vaikų fizinė raida sulėtėja, smegenys ir raumenys negauna pakankamai maisto medžiagų. Todėl taisyklingam maitinimui formuoti svarbu tinkamai pasirinkti maistą.

Mitybą vertėtų praturtinti žuvų taukais, kuriose yra daug riebiųjų rūgščių esanti dokozaheksaeno rūgštis (DHR) padeda palaikyti normalią smegenų funkciją. Teigiamas poveikis pasireiškia per parą suvartojant 250 mg.

Tačiau omega-3 riebalų rūgščių nėra taip paprasta gauti su maistu: tokių rūgščių turi tik riebios žuvys, vėžiagyviai, be to, jei žuvis buvo dirbtinai auginama, didelė tikimybė, kad joje omega-3 rūgščių bus nedaug. Vertingų omega-3 rūgščių netenkame ir tuomet, kai ją termiškai apdorojame. Dažniausiai siūlomi išgryninti žuvų taukai skystame pavidale ar kapsulėse. Skystus žuvų taukus galima įmaišyti į maistą. Itin svarbu, kad vartojami žuvų taukai būtų kokybiški, neturėtų toksiškų priemaišų.

Kaip bebūtų, autizmo sutrikimas nėra liga, tai - sutrikimas, su kuriuo reikia išmokti susigyventi tiek tėvams, tiek pačiam vaikui. Vaikai autistai gali ir privalo vystytis bei tobulėti. Svarbiausia tėvams padėti jiems tai daryti. Ir nors tokių vaikų raida yra kiek lėtesnė nei kitų jų bendraamžių, tačiau tai tikrai dar nereiškia, jog jie negalės gyventi pilnaverčio ir turiningo gyvenimo. Jei tėvai, aplinka, tam sudarys tinkamas sąlygas, jie tikrai galės gyventi sėkmingą ir pilnavertį gyvenimą.

Kodėl yra būtina skirti itin didelį dėmesį vaiko mitybai?

Šių dienų žmonės itin daug dirba ir yra labai užsiėmę, vis mažiau laiko gali skirti sau ir savo artimų žmonių mitybai, tad viena iš išeičių tampa pusfabrikačiai - greitai paruošiami patiekalai, tokie kaip picos, dešrelės, žuvies piršteliai, kuriuose daug sintetinių medžiagų, konservantų ir nauda iš jų vaiko organizmui yra maža. Pavyzdžiui, vietoj žuvies pirštelių, kuriuose gausu transriebalų,  geriau duokite vaikui natūralių produktų (riebios žuvies, riešutų).

Transriebalai yra kenksmingi vaikų sveikatai: jie didina nutukimo riziką, neigiamai veikia vaiko imuninę sistemą. Tai - „blogieji riebalai", kurių reikėtų vengti.

Duokite vaikui vartoti polinesočiuosius riebalus: graikinius riešutus, linų sėmenis, o taip pat žuvų taukai vaikams padėtų jų sveiką vystymosi procesą palaikyti. Šie riebalai dar kitaip yra vadinami „geraisiais riebalais", pats organizmas jų pasigaminti negali, tad būtina jų gauti su maistu, maisto papildais.

Kaip tam tikrų maisto medžiagų trūkumas gali paveikti  vaiko vystymąsi?

Sveika mityba yra itin svarbi kiekvieno žmogaus gyvenime, tad būtina jau nuo mažens mokyti vaikus sveikai maitintis ir atkreipti dėmesį į tai, jog tam tikrų mineralinių medžiagų ir vitaminų trūkumas gali išprovokuoti atsirasti įvairiems sveikatos sutrikimams, sutrikdyti vaiko raidą.

• Jei vaikui trūksta jodo, tuomet gali sutrikti skydliaukės funkcija, bus jaučiamas sumažėjęs darbingumas, mokymosi galimybės suprastės. Patariama vaikų mitybai naudoti juoduotą druską. Daug jodo taip pat  yra jūros gėrybėse, žuvyje. Vaikams žuvies reikėtų valgyti bent 2-3 kartus per savaitę. Žuvies baltymai yra geriau pasisavinami, su žuvimi yra gaunama vertingų polinesočiųjų riebalų rūgščių, o su jūrų žuvimi - ir mineralų.
• Dėl vitamino A trūkumo vaikui gali nusilpti imunitetas, suprastėti odos būklė, pablogėti regėjimas. Daugiausia šio vitamino yra randama žuvų taukuose, svieste, morkose, pieno produktuose. DHR rūgštis, kurios yra omega-3 rūgštyse, padeda išsaugoti normalų regėjimą. Norint sulaukti teigiamo poveikio regai, reikia vartoti maisto produktą, kuriame yra bent 40 mg DHR 100 g. ir 100 kcal maisto produkto. Teigiamas poveikis pasireiškia per parą suvartojant 250 mg DHR.
• Fluoro trūkumas sudaro sąlygas atsirasti dantų ėduoniui.
• Dėl kalcio trūkumo sutrinka kaulų vystymasis, būna mažas jų tankis, todėl padidėja rizika susirgti osteoporoze. Vaikai per parą turėtų suvartoti bent jau apie 500 g. pieno ir pieno produktų, nes būtent iš jų organizmas galės gauti pakankamai kalcio ir baltymų.
• Jei vaikui trūksta vitamino D, tuomet jį gali varginti energijos trūkumas, kaulų trapumas, akių ligos, nusilpęs imunitetas. Prieš keletą metų „Antėja" ir „Sosdiagnostika" atliko 7-18 metų amžiaus vaikų tyrimą, kurio metu nustatė, jog Lietuvoje net 90 proc. vaikų trūksta vitamino D. Vitaminą D mes daugiausia gauname su saulės spinduliais, jis gaminasi per mūsų odą, tačiau nelepinant saulei, mes turėtume jo pasistengti gauti su maistu arba maisto papildais.

Taigi, pasistenkime, jog mūsų vaikams netrūktų reikiamų medžiagų ir jie būtų sveiki bei žvalūs.

Svarbiausia  laiku pastebėti

Vieni raidos sutrikimai yra nustatomi tik gimus, kiti - vėliau, todėl būtina nuolat stebėti savo atžalą ir, vos tik pastebėjus nerimą keliančius raidos sutrikimus, nedelsiant kreiptis į gydytojus, nes kuo anksčiau bus diagnozuotas raidos sutrikimas, tuo greičiau bus galima padėti vaikui.

Sutrikusio vaiko vystymosi raida didžia dalimi priklauso nuo tėvų: būdami maži vaikai negali pasirūpinti patys savimi, tad kiekvieno iš mūsų pareiga yra pasirūpinti tais, kuriems mūsų pagalbos reikia labiausiai.

Laura Karpavičiūtė