Naujienų prenumerata

Užsisakykite ANONSAS.LT naujienlaiškį.


Imunitetas ir imuninė sistema

2020-04-13 17:08   Peržiūros : 84   Spausdinti


Pasaulinei sveikatos organizacijai kovo 11 d. koronavisurą paskelbus pandemija, daugelis susirūpino savo sveikatos būkle. Žmogaus sveikata itin susijusi su imuninės sistemos būkle, todėl natūralu, jog tokiu metu stengiamasi imtis visų saugumo priemonių, stiprinti sveikatą bei imuninę sistemą. Karantinui tampant kasdienybe, kyla klausimas, kaip nenusilpninti imuninės sistemos tiek laiko praleidžiant namuose ir kaip ją sustiprinti? Straipsnyje aptariamas imunitetas ir imuninė sistema, aiškinamasi, kaip ji veikia ir būdai ją stiprinti, taip pat pateikiama informacija apie imuninės sistemos sąryšį su alergijomis bei koranavirusu.

Imuninė sistema

Kas yra imunitetas ir imuninė sistema?

Imunitetas - organizmo sugebėjimas apsiginti nuo infekcijų, virusų ar kitų ligų sukėlėjų (kitaip vadinamų patogenų), sugebančiu mechaniškai, chemiškai ar kaip nors kitaip pažeisti organizmą. Imuninė sistema yra visų apsauginių organizmo atsakų į patogenus visuma. Imunitetas stabdo infekcijų vystymąsi, palaiko organizmo pusiausvyrą kovodamas, neutralizuodamas ir galiausiai pašalindamas kenkėjiškus patogenus. Imunitetas būdingas žmonėms ir kitiems stuburiniams gyvūnams.

Kaip veikia imunitetas?

Imunitetas yra dviejų rūšių: įgimtas (ne specifinis) ir įgytas (specifinis).

Įgimtas imunitetas yra pirmoji organizmo apsauga nuo infekcijų; apsaugą sudaro daug skirtingų gynybinių mechanizmų: fiziniai ir cheminiai barjerai (oda, gleivinė, ląstelių membranos), specialios organizmo ląstelės ir dariniai (žarnyno mikroflora, fermentai, leukocitai, antimikrobiniai peptidai ir kt., tarp jų yra ir tam tikri leukocitai - natūralūs kileriai (NK), kurių paskirtis yra sunaikinti jau užkrėstas organizmo ląsteles) skirti kovoti su virusais, infekcijomis. Gali pasitaikyti ir nespecifinių imuniteto atsakų kovai su infekcija: ūmi fazė (karščiavimas, kuris infekciją „iškaitina", be to kepenys į kraują išskiria specialius baltymus, turinčius sunaikinti bakteriją) ir uždegimas (sukeltas specialių organizmo chemikalų, skatinančių kraujotaką, kapiliarų laidumą, kraujo krešėjimą) - kurios infekciją arba sunaikina, arba sulaiko tol, kol organizmas paruošia specialius, įgytus imuninius atsakus.

Potencialūs patogenai: virusai, bakterijos, grybelis ir kt. - yra gana įvairūs, todėl ne konkreti gynybinė sistema, gebanti susidoroti su didele įvairove kenkėjiškų mikroorganizmų, žmogui yra labai naudinga. Daugelį kasdien susiduriamų mikroorganizmų įgytas imunitetas atremia dar prieš jiems sukeliant aptinkamus ligos požymius ar simptomus. Toks imunitetas greitai reaguoja į įsibrovėlius kenkėjus (per kelias minutes), tačiau nėra specifinis, nekovoja prieš kokį nors konkretų patogeną. Įgimtas imunitetas neturi jokios „atminties" ir organizmui nesuteikia ilgalaikės apsaugos nuo su prieš tai jau kovotomis infekcijomis.

Įgyto imuniteto funkcijos suaktyvėja tik po kontakto su svetima medžiaga ir specifiškai veikia tik prieš konkrečius patogenus. Medžiagos, kurios atpažįstamos kaip svetimos ir sukelia imuninės sistemos atsaką, vadinamos antigenais, kovoti su jais organizmas pasitelkia „atminties atsaką" (memory response) (kada organizmas darkart susiduria su jam jau atpažįstamu patogenu) ir pradeda gaminti antikūnus - taip patogenai greičiau ir efektyviau pašalinami iš organizmo užkertant kelią ligai. Įgytas imunitetas taip pat priklausomas nuo baltųjų kraujo kūnelių - leukocitų.

Įgytas imunitetas žmogų apsaugo ne vienodą laiką. Iš istorijos bei mokslinių tyrimų žinoma, jog žmogus, kuris išgyveno užsikrėtimą tam tikra liga, pavyzdžiui, vėjaraupiais, tymais ar kiaulyte, ko gera, daugiau ta liga ir nebeužsikrės. Tačiau tai nereiškia, kad jis tapo nepažeidžiamas kitų ligų - žmogus persirgęs vėjaraupiais, vis tiek gali užsikrėsti kiaulyte ir atvirkščiai. Taip yra dėl to, jog sveikdamas jis įgijo specifinį imunitetą. Kita vertus, sezoniniu gripu, plaučių uždegimų ar peršalimu vienąkart prasirgti negana - žmogus juo užsikrėsti gali vėl ir vėl. Taip yra todėl, kad egzistuoja daugybė mikroorganizmų, žmogui sukeliančių tokius pat simptomus (o tuo būdu ir ligas). Pavyzdžiui paprasčiausią peršalimą sukelia daugiau nei 200 virusų, organizmas, susidorojęs su vienu iš jų, gali įgauti imunitetą, tačiau likę 199 patogenai žmogų gali vėl susargdinti.

Įgyto imuniteto principu veikia ir skiepai - tai sudėtiniai imunobilioginiai preparatai naudojami sudaryti dirbtinį aktyvų imunitetą.

Ir įgimtas, ir įgytas imunitetai dirba kartu neleisdami ligų sukėlėjams patekti į kūną ir jame daugintis, plisti. Šios imuninės apsaugos priemonės taip pat padeda pašalinti nenormaliais kūno ląsteles, iš kurių gali susiformuoti vėžys.

Imuninės sistemos atsinaujinimas

Kadangi imuninę sistemą sudaro daug komponentų, kiekviena šių dalių atsinaujina individualiai. Atskirų rezultatų visumą ir galima pavadinti imuninės sistemos atsinaujinimu. Pavyzdžiui:

Oda (veikianti kaip pati pirmoji kūno kliūtis kenksmingiems organizmams), o konkrečiau odos ląstelės, iš kurių ir sudarytas šis audinys, natūraliai atsinaujina maždaug kas 27 dienas.

Žarnyno mikrofloroje gyvena daugybė mikroorganizmų, kurie paprastai naudingi žmogui (pvz., skaidant virškinamą maistą ar saugant žarnyną nuo žalingų bakterijų, darant įtaką antikūnų išskyrimui). Mikroflorą gali išbalansuoti netinkami maitinimosi įpročiai, antibiotikų vartojimas; tokiu atveju susilpnėja ir imuninė sistema. Mikroflorai atsinaujinti gali prireikti nuo kelių dienų iki mėnesių - priklausomai nuo to, kokių priemonių imasi individas (pokyčiai mityboje, probiotikų vartojimas).

Baltieji kraujo kūneliai arba leukocitai, vieni svarbiausių imuninės sistemos ginklų, formuojasi kaulų čiulpuose. Standartinė leukocitų gyvenimo trukmė yra 13-25 dienos, po kurių jie sunaikinami limfinėje sistemoje. Leukocitų kiekiui organizme būdingas svyravimas: mažiau ­­- ramybės būsenoje, daugiau - užsiimant fizine veikla, taip pat organizmui reaguojant į stiprias emocijas, ligas ar infekcijas; leukocitų skaičius svyruoja ir su amžiumi. Prireikus, leukocitų kiekis organizme gali padvigubėti vos per kelias valandas.

 

Kaip stiprinti imuninę sistemą?

Trumpai atsakyti į šį klausimą sunku, būtent dėl šios gynybinės organizmo priemonės prigimties - tai yra sistema, kurią sudaro daug veiksnių. Imuninės sistemos stiprumui įtaką gali daryti genetiniai polinkiai, aplinkos užterštumas, didelis protinis arba (per mažas) fizinis krūvis, amžius, valgymo įpročiai ar sutrikimai (arba dietos), fizinis aktyvumas, miego režimas, kai kurių medikamentų vartojimas, stresas, lėtinės ligos ir kt.

Svarbu paminėti, kad neegzistuoja tokie vaistai ar vitaminai, skiepai, kurie visiškai, 100 %, užkirstų kelią paprasčiausiam peršalimui, gripui ar kokiam nors kitam virusui. Sveikata reikia rūpintis nuolatos.

Pirmasis žingsnis norint stiprinti imuninę sistemą - atsižvelgti į savo gyvenimo būdą ir pasirūpinti tais veiksniais, kuriuos paprasčiausia integruoti arba kaip tik priešingai, pastebėjus žalingą įprotį, atsisakyti. Ne tik imuninė sistema, o ir apskritai visas organizmas, kūnas funkcionuoja geriau, kai yra apsaugotas nuo išorinių dirgiklių ir seka sveiko gyvenimo būdo gairėmis:

  • Nerūkoma. Rūkymas skatina vėžinių ląstelių vystymąsi, slopina ląstelinio imuniteto veiklą, trikdo normalias imuninės sistemos funkcijas.
  • Valgomas įvairus maistas, o jo pagrindas - daug vaisių, daržovių ir pilno grūdo produktų (šis punktas svarbus visiems, itin vyresniems žmonėms, kurie paprastai valgo mažiau ir ne tokį įvairų maistą). Taip pat labai naudinga „sveikieji riebalai", kurių gausu žuvyje, riešutuose, alyvuogių aliejuje. Toks maistas yra prisotintas vitamino C, cinko, įvairių antioksidantų, mažinančių uždegimus ir padedančių kovoti su infekcijomis. Ekspertai siūlo riboti mėsos, pusfabrikačių, apdoroto ar aliejuje virto, kepto maisto vartojimą.

Kai organizmas negauna pakankamai įvairaus maisto, gresia vitaminų ir mineralų trūkumas, kurio vitaminai buteliukuose taip lengvai nepašalins. Netinkamai ar nepakankamai besimaitinantys yra lengviau pakertami infekcinių ligų.

  • Kasdien mankštinamasi, prižiūrimas svoris. Fizinė veikla gerina širdies ir kraujagyslių būklę, mažina kraujo spaudimą, padeda kontroliuoti kūno svorį ir apsaugo nuo įvairių ligų. Aktyvi veikla, mankštos, treniruotės, visai kaip ir sveikas maitinimasis, prisideda prie bendros geros sveikatos būklės, o tuo pačiu ir tvirtos imuninės sistemos. O kartais net ir labiau - padidėjusi kraujo cirkuliacija kūne, leidžia imuninės sistemos ląstelėms ir medžiagoms greičiau ir lengviau judėti kūne ir taip veikti efektyviau.
  • Saikingas alkoholio vartojimas. Piktnaudžiavimas alkoholiu didina vėžio riziką ir trikdo baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) veiklą, organizmui darosi sunku reaguoti į infekcijas.
  • Laikomasi adekvataus miego režimo. Miego stoka sąlygoja svarbaus imuninės sistemos hormono melatonino trūkumą. Šis hormonas daro didelę įtaką imuninės sistemos veiklai ir vidiniams organizmo bioritmams. Melatonino trūkumas gali išprovokuoti imunodeficitą.
  • Imamasi sąmoningų priemonių išvengti infekcijų: plaunamos rankos, naudojimui tinkamai apdorojami mėsos produktai
  • Valdomas stresas. Ilgalaikis stresas ar nerimas organizme produkuoja streso hormonus, kurie slopina imuninės sistemos veiklą. Negana to, kai kurie negalavimai, tokie kaip pilvo skausmai, dilgėlinė ar širdies ligos yra stipriai susijusios su patiriamu ilgalaikiu emociniu stresu (tokiu kaip sudėtingi santykiai ar konfliktai su šeima, draugais, bendradarbiais; iššūkiai darbinėje aplinkoje). Stresas kiekvienam gali reikšti skirtingus dalykus, lygiai taip pat ir su streso valdymu - reikia rasti būdą, kuris padeda konkrečiai individui. Kelios idėjos: įvairios atsipalaidavimo technikos (pavyzdžiui, meditacija, kvėpavimo pratimai, joga), mankštinimasis, laikas sau, pokalbiai su artimaisiais, kai stresas itin kamuoja - konsultacija su psichologu.
  • Nepiktnaudžiaujama ultravioletiniais spinduliais. Ultravioletinė spinduliuotė gali daryti ir teigiamą, ir neigiamą poveikį. Esant trūkumui - imunitetas silpnėja, bet per didelė dozė mažina organizmo atsparumą, slopina imuninės sistemos aktyvumą.

Reziumuojant, sveikas gyvenimo būdas, padėdamas žmogaus sveikatai, prisideda ir prie imuninės sistemos stiprumo.

Imunitetas ir alergijos

Alergija - perteklinė kūno reakcija į svetimas medžiagas (antigenus; kalbant apie alergijas, konkrečiai antigenai vadinami alergenais), kurios paprastai žmogui yra nekenksmingos. Kai kurie žmonės gimsta su genetiniu polinkiu į alergijas (tačiau ne su pačiomis alergijomis!), kitiems alergijos gali išsivystyti. Kai kūnas susiduria su tam tikromis medžiagomis, suklysta palaikydamas jas kenksmingomis ir išprovokuoja imuninės sistemos reakciją, tuomet ir susiformuoja alergija.

Alergenais gali būti žiedadulkės, vaistai, tekstilės medžiagos, bakterijos, maisto produktai ar chemikalai. Imuninė sistema prieš alergenus kovoja su antikūnais (specifiškai reaguojančiais į atitinkamus alergenus). Pasireiškusi alerginė reakcija reiškia, jog imuninė sistema produkuoja antikūnus, kurie identifikuoja konkretų alergeną kaip kenksmingą, nors paprastai žmonėms jis visai nepavojingas. Alerginės reakcijos gali pasireikšti iškart (šienligė, alergijos maistui, vabzdžių, gyvačių įgėlimai, astma ir pan.) arba pavėluotai (dermatitas). Pavojingiausia, o kartais ir mirtina alerginė reakcija - anafilaksinis šokas, galintis pažeisti širdies ir kraujagyslių, virškinimo, kvėpavimo sistemas.

Imunitetas ir koronavirusas

Koronavirusas priklauso virusų Coronaviridae grupei. Tai pačiai ligų grupei kaip ir paprastasis peršalimas taip pat ir SARS (su kurio epidemija Kinija kovojo dar 2003 m.), MERS (2012 m., plitimas pasaulyje prasidėjo iš vidurio Rytų). Manoma, kad abu virusai susiformavo šikšnosparniuose, nuo jų užsikrėtė kiti gyvūnai, o galiausiai ir žmogus. 2019 m. koronaviruso, prasidėjusio Uhane, Kinijoje, oficialus pavadinimas yra SARS-Cov-2, o viruso sukeliama liga - COVID-19. Kaip svarbiausi simptomai išskiriama karščiavimas, kosulys ir pasunkėjęs kvėpavimas, nuovargis tačiau galimos ir sudėtingesnės komplikacijos. Visgi, ko gera, svarbiausias šio viruso požymis yra jo didelis užkrečiamumas. Virusu užsikrėtusiuosius sunku sekti, kadangi kai kuriais atvejais simptomai nepasireiškia iki 14 dienų (inkubacinis periodas), o kartais užsikrėtusysis gali išlikti tiesiog viruso nešiotoju ir jokių simptomų taip ir nepajusti. Daugelis užsikrėtusiųjų COVID-19 patiria tik švelnius ar vidutinius simptomus. Rizikos grupėje sunkiai sirgti ar ligos komplikacijoms išsivystyti yra senoliai, žmonės, jau turintys medicininių problemų, tokių kaip diabetas ar vėžys.

Virusas labiausia plinta per kontaktą su užsikrėtusiais asmenimis arba paviršiais, o konkrečiai lašeliniu būdu (kada užsikrėtęs žmogus nusičiaudi ar nusikosėja neprisidengęs). Arti esantys žmonės tokius lašelius gali įkvėpti arba priliesti nukritusius ant kokio nors paviršiaus, o tada liesdami veidą (akis, nosį, burną) užkrėsti savo organizmą - galiausiai taip ir susergama.

Vaistų ar skiepų (kaip ir nuo anksčiau minėto peršalimo) nuo Covid-19 kol kas nėra, taip pat neaišku, ar persirgus šia liga jai įgyjamas ilgalaikis imunitetas. Medicinos ekspertai išskiria dvi svarbiausias priemones apsisaugoti nuo užkrato: laikytis higienos normų (plauti rankas, čiaudėti tik į servetėlę ar alkūnės linkį) ir laikytis karantino - kol nebus išrasta vakcina, tai geriausias būdas apsaugoti savo sveikatą.

 

Imuninę sistemą sudaro daug veiksnių. Rūpintis sveikata reikia nuolatos, kadangi priemonės jai stiprinti rezultatų duos su laiku. Sveikas gyvenimo būdas ir higienos laikymasis saugo ne tik nuo koronaviruso, bet ir kitų infekcijų bei ligų. Likime sveiki.

 

 

Šaltiniai:

Aarp, Boosting immune response

Britannica, Allergy

Britannica, Corona Virus Group

Britannica, Human microbiome

Britannica, Immune System

Britannica, Questions About Covid-19

Britannica, White Blood Cell

Harvard, How to Boost Your Immune System

Kazbarienė, B. (2014). Apie imunitetą. Nacionalinis vėžio institutas. Vilnius: Petro ofsetas

Science direct, Immunology and microbiology

Rnceus, White Blood Cell Count (WBC) and Sifferential

World Allergy Organization (WAO). (2013). White Book on Allergy

World Health Organization (WHO), COVID-19, Prevention

 

Autorė: Viktorija Vaickutė


Kategorijos: Grožis, sveikata, LIGOS ir jų GYDYMAS
1 2
Straipsnio temą atitinkantys produktai
Reabilitacijos ir slaugos centras
Skoliozės gydymas Vilniuje

Stuburo iškrypimo gydymas

Vaistai nuo refliukso
Vaistai nuo refliukso

Kaip gydyti refliuksą

Alerginiai tyrimai
Alerginių susirgimų rizikos tyrimai

Alerginė reakcija, alergijos simptomai, maisto alergenai,...

1 2
Imunitetas

Imunitetas ir imuninė sistema

Kas yra imunitetas, imuninė sistema? Kaip jie veikia, kokie imuninės sistemos stiprinimo būdai? Koks ryšys tarp imuniteto ir koronaviruso? 

antsvoris

Mityba po bariatrinių operacijų

Chirurginis būdas kovojant su nutukimu gali būti vienintelis siekiant pagerinti sveikatą ir savijautą. Šiuo būdu gydomas tik didelio laipsnio nutukimas, kai kiti metodai yra neveiksmingi. Bariatrinės operacijos pasiekia ilgalaikį kūno masės sumažėjimą ir gydo su nutukimu susijusias ligas. 

 kaip apsisaugoti nuo koronaviruso

Kaip apsisaugoti nuo koronaviruso

Koronavirusas, kaip apsisaugoti ir gydytis nuo koronaviruso, kas imlesni korononovirusui 

Autizmas

Autizmas: kaip padėti ir vaikams, ir tėvams?

Šis sutrikimas gali išsivystyti tiek dėl genų įtakos, tiek dėl įvairių aplinkos veiksnių.  

Alergija dulkių erkutėms: kaip sumažinti simptomus?

Alergija dulkių erkutėms: kaip sumažinti simptomus?

Kuo mums kenkia dulkių erkutės? 10 rekomendacijų, kaip efektyviai sumažinti namų dulkių erkučių kiekį 

Žuvų taukai širdžiai

Žuvų taukai širdžiai

Žuvų taukų nauda širdies veiklai, sudėtis, gamybos būdai ir normos. 

Refliukso gydymas

Refliukso gydymas

Refliukso priežastys, simptomai, gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) gydymo būdai. 

Refliuksas vaikams

Refliuksas vaikams

Vis dažniau pasitaiko atvejų, kada vaikai pradeda skųstis rūgštaus ar kartaus maisto turinio atpylimu ir nemalioniu deginančiu skausmu už krūtinkaulio, o taip pat - kai „ėda" rėmuo. 

Alerginis rinokonjunktyvitas

Alerginis rinokonjunktyvitas: kaip sumažinti nemalonius simptomus?

Nuo alergijos visiškai išgyti neįmanoma, tačiau galima sušvelninti jos simptomus, kad ji netrikdytų darbingumo ir leistų gyventi visavertį gyvenimą. 

Kaip išsirinkti žuvų taukus

Kaip išsirinkti žuvų taukus?

Ar reikalingi žuvų taukai mūsų organizmui, žuvų taukų nauda, pagal ką rinktis žuvų taukus. 

Vaiko vystymasis

Sutrikęs vaiko vystymasis

Tėvai su didžiausiu džiaugsmu stebi savo atžalos raidą: kuomet mažylis ima reaguoti į suaugusių žmonių balsą, pradeda daugiau šypsotis, juokiasi kai su juo žaidžiama, ima šliaužioti, galiausiai - žengia pirmą žingsnį, ištaria pirmą žodį, – visa tai tėvams sukelia daugybę pačių geriausių, pozityvių jausmų... Kur kas liūdniau būna tuomet, kai vaiko vystymasis sutrinka ir visa tai ima kelti nerimą...  

Bronchinė astma

Bronchinė astma

Bronchinės astmos simptomai, bronchinės astmos gydymas 

Cistinė fibrozė

Mityba sergant cistine fibroze

Cistine fibroze serga daugybė žmonių visame pasaulyje. Vis dėlto, apie šią ligą dažniausiai žino tik sergantieji ir jų artimieji. Be medikamentinio gydymo ir kineziterapijos, gyvenimo būdas ir mityba įtakoja cistine fibroze sergančio žmogaus būklę. Kas yra cistinė fibrozė ir kaip palengvinti ligos sukeltus simpto 

Skrandžio skausmai

Skrandžio skausmai

Skrandžio skausmais gali pasireikšti daugelis ligų 

Mityba diabetikams

Kaip maitintis sergant diabetu?

Mityba diabetikams: patarimai ir taisyklės, kaip taisyklingai maitintis 

Stemplės uždegimas

Stemplės uždegimas

Stemplės uždegimas (ezofagitas) yra ūminis arba lėtinis tam tikrų stemplės gleivinės dalių uždegimas, dėl kurio atsiranda skausmas krūtinėje, rėmuo ir kiti negalavimai. 

peršalimo ligos

Virusinės peršalimo ligos

Virusinis peršalimas, virusai sukeliantys peršalimą, virusinio peršalimo gydymas 

akiu ligos

Akių ligos. Kas yra katarakta, kaip ją atpažinti ir koks gydymas jūsų laukia?

Susilpnėjęs regėjimas, neryškios spalvos, apsiblausęs vaizdas – visa tai gali būti ne tik nuovargio ar užklupusios senatvės ženklas, bet ir labai rimtos bei labai dažnos akių ligos – kataraktos – požymiai.  

Kelio sąnario skausmas

Kelio sąnario skausmas

Kaip išvengti kelio sąnario skausmo? O jeigu jo išvengti visgi nepavyko, tuomet kaip sau padėti? 

Regos korekcija lazeriu

Regos korekcija lazeriu

Lazerinė akių korekcija. Trumparegystės, toliaregystės ir astigmatizmo gydymas lazerio procedūromis 

odos senejimas

Odos senėjimas: priežastys ir pagalba

Kaip sumažinti raukšles ir kodėl jos atsiranda? 

kraujas iš nosies

Iš nosies bėga kraujas?

Kaip stabdyti kraujavimą iš nosies? Gydytoja pataria, kaip suteikti sau pirmąją pagalbą 

Žmogaus papilomos virusas

Žmogaus papilomos viruso infekcija: ką apie tai turime žinoti?

Žmogaus papilomos viruso sukeliami negalavimai, ligos ir jų prevencija 

Peršalimo ligos

Peršalimo ligų gydymas

Peršalimo simptomai, peršalimo ligų gydymas, vaistai nuo peršalimo 

Kosulio gydymas

Kosulio gydymas

Kaip gydyti kosulį. Ūmaus kosulio priežastys ir simptomai. Lėtinis kosulys 

Peršalimo komplikacijos

Peršalimo komplikacijos

Kai paprastas peršalimas komplikuojasi į sinusitą: ką daryti? 

Bronchito gydymas

Bronchito gydymas

Bronchitas tai kelios nedarbingos savaitės, itin prasta savijauta, antibiotikai. Kaip laiku suprasti kada kreiptis į gydytojus, kaip gydyti bronchitą 

slogos gydymas

Slogos gydymas

Apleista sloga gali komplikuotis į sinusitą. Kaip gydyti sloga, slogos perėjimo į sinusitą simptomai 

Sinusito gydymas

Sinusito gydymas

Kiekvienam iš mūsų yra būtina žinoti, kokie yra pirmieji sinusito simptomai, kokie jo tipai, kaip sinusitas yra diagnozuojamas ir kodėl, norint išvengti jo komplikacijų, yra labai svarbu imtis tinkamo gydymo? 

Sąnarių ligos

Esant lietingam orui daugelis skundžiasi sąnarių skausmais. Patarimai, kaip sau padėti. 

Diabeto gydymas

Cukrinis diabetas – liga ar gyvenimo būdas?

Kas ši klastinga liga ir kodėl jos paplitimas pasaulyje toks didelis? 

Petražolės - magnio šaltinis

Magnio kiekio kraujyje tyrimas

Magnis - vienas aktualiausių mineralų žmogaus organizmui. Jo nauda, norma kraujyje, magnio kiekio kraujyje tyrimas  

nuovargis

Kaip sumažinti magnio trūkumą organizme?

Magnis – vienas būtiniausių mikroelementų žmogaus organizmui. Kaip sumažinti magnio trūkumą? 

prostata

Prostata: kaip išlikti sveikam

Nauji mokslininkų atradimai - prostatos vėžio atsiradimas gali būti nulemtas seksualinio faktoriaus. 

Žvynelinė – neužkrečiama!

Dauguma žmonių galvoja, kad žvynelinė - užkrečiama liga ir vengia kontakto su sergančiu: bijo prisiliesti, paspausti ranką ar apsikabinti. 

Oftalmologo kabineto verslas

Akių klinikos verslas ir įranga

oftolmologinė įranga, reikalavimai šiam verslui pradėti, rinkodara.  

alergija maistui

Alergija maistui, maisto netoleravimas

Galbūt dėl Jūsų negalavimų kaltas maistas? 

Giliųjų venų trombozės rizikos veiksniai ir prevencija

Trombozės simptomai, prevencija. Ką reikia žinoti sergantiesiems venų tromboze?  

Gydantis šerkšnas

Gydantis šerkšnas

Kokiems susirgimams gydyti gali būti taikoma krioterapija? 

Peršalimas ar kas nors žymiai blogiau?

Tradiciniai peršalimo simptomai gali reikšti daug daugiau nei paprastą peršalimą... 

skiepai

Tam, kad rytojus būtų ramus verta skiepytis

Skiepai ir jų reikšmė  

gripas

Gripas: užbėkite ligai už akių

Gripo simptomai, komplikacijos, profilaktika. Atsakymai, kaip gydytis susirgus gripu. 

gripas

Gripas

Kaip apsisaugoti nuo gripo? 

insultas

Insultas: įspėjimai ir pamokos

Insultas: simptomai, gydymas, profilaktika 

migrena

Migrena: kaip nugalėti galvos skausmą natūraliomis priemonėmis

Rudenį daugeliui paūmėja galvos skausmas. 30 dienų ir migreną kontroliuosite! 

meningokokas

Meningokokinė infekcija: plitimas, ligos simptomai, gydymas

Kaip atpažinti meningokokinę infekciją ir kaip nuo jos apsisaugoti, atsako ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja D. Razmuvienė.  

Peršalimas ir gripas

Peršalimas: gydymas neįprastomis priemonėmis

Kaip gydyti skaudančią gerklę, varvančią nosį, atsikratyti galvos, raumenų skausmo be įprastų vaistų? Įmanoma! 

Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė

Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė

Gydantis opaligę, svarbūs ne tik vaistai. 

anemija

Mažakraujystė

Apie mažakraujystę: ajurvedos ir šiuolaikinės medicinos požiūris į anemiją 

XXI-ojo amžiaus epidemija – išeminė širdies liga

Straipsnis skirtas Pasaulinei širdies dienai paminėti! Kaip keisti savo gyvenimo būdą, kad išliktumėme sveiki. 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2
Medicinos bei optikos dirbtuvių technika, aptarnavimas. NIDEK atstovas. Oftalmologijos įranga
J. Basanavičiaus g. 45, Vilnius
Telefonas: +370-5-2723481, El. paštas: info@neurovita.lt
1 2
Kompanijų produkcija
Reabilitacijos ir slaugos centras
Skoliozės gydymas Vilniuje

Stuburo iškrypimo gydymas

Vaistai nuo refliukso
Vaistai nuo refliukso

Kaip gydyti refliuksą

Alerginiai tyrimai
Alerginių susirgimų rizikos tyrimai

Alerginė reakcija, alergijos simptomai, maisto alergenai,...

Kvėpavimo takų infekcijos
Kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjų tyrimas

Kvėpavimo takų infekcija, pneumonija, mikroplazma, sausas...

Lytiškai plintančių ligų tyrimas
Lytiškai plintančių ligų tyrimas

Venerinių ligų tyrimai, gonorėjos, chlamidijos, mikroplaz...

Pomidorai savo sultyse Pomidorai savo sultyse

Savo sultyse marinuoti naminiai pomidorai be odelių

Pomidorai savo sultyse Pomidorai savo sultyse

Savo sultyse marinuoti naminiai pomidorai be odelių

Šilauogių uogienė Šilauogių uogienė

Uogienės iš šilauogės receptas

Ką veikti Vilniuje Ką aplankyti Vilniuje?

Lankytinos Vilniaus vietos

Agurkų marinavimas Agurkų marinavimas

Geriausi agurkų marinavimo receptai, geriausias agurkų marinatas

Burokėlių mišrainė su grybais žiemai Burokėlių mišrainė su grybais žiemai

Burokėlių mišrainė su pomidorais, paprika ir česnakais.

Geriausi voveraitės receptai Geriausias voveraičių receptas

Geriausi voveraičių receptai, patiekalai, gaminimas

melyniu, avieciu, tresniu serbentu uogiene Mėlynių, aviečių, juodųjų serbentų uogienė

Miško ir sodo uogų sezoninė asorti uogienė žiemai

idaryta vistienos krutinele Įdaryta vištienos krūtinėlė

Įdarytos vištos krūtinėlės receptas su sūriu ir džiovintomis slyvomis apelsinų padaže.

Šparagų gaminimas Kaip pagaminti šparagus

Kaip paruošti šparagus, geriausi receptai su šparagais

Kompanijų produkcija
Reabilitacijos ir slaugos centras
Skoliozės gydymas Vilniuje

Stuburo iškrypimo gydymas

Vaistai nuo refliukso
Vaistai nuo refliukso

Kaip gydyti refliuksą

Alerginiai tyrimai
Alerginių susirgimų rizikos tyrimai

Alerginė reakcija, alergijos simptomai, maisto alergenai,...

Kvėpavimo takų infekcijos
Kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjų tyrimas

Kvėpavimo takų infekcija, pneumonija, mikroplazma, sausas...

Lytiškai plintančių ligų tyrimas
Lytiškai plintančių ligų tyrimas

Venerinių ligų tyrimai, gonorėjos, chlamidijos, mikroplaz...

Naujienų prenumerata

Užsisakykite ANONSAS.LT naujienlaiškį.