Refliuksas vaikams

Gydytojų pediatrų teigimu, vis dažniau pasitaiko atvejų, kada vaikai pradeda skųstis rūgštaus ar kartaus maisto turinio atpylimu ir nemalioniu deginančiu skausmu už krūtinkaulio, o taip pat - kai „ėda" rėmuo. Tai jau ne naujiena - vis daugiau jaunesnio amžiaus vaikų skundžiasi virškinamojo trakto patiriamais sunkumais. Natūraliai kyla klausimas, ar ne mes patys dėl to esame kalti.

Vyresnio amžiaus žmonės puikiai prisimena, kad kiekvienoje virtuvėje kasdien vykdavo maisto ruoša. Maistas buvo gaminamas kiekvienam valgymui: pusryčiams, pietums ir vakarienei. Tėvai virdavo košes, sriubas, troškino ar pjaustė salotoms daržoves, ruošė žuvį, mėsą. Dabar spartėjant gyvenimo tempui dažnuose namuose pereita prie užpilamų košių, makaronų, sriubų. Vaikus „pamylime" sausais pusryčiais, o pietums ar vakarienei renkamės pusgaminius. Tarp valgių ar po vakarienės, žiūrėdami televizorių, užkandžiaujame traškučiais, užsigerdami saldžiais gazuotais gėrimais. Mūsų vaikai visai baigia atprasti nuo namuose paruošto sveiko maisto ir dažniausiai pasisotina greitu maistu. Nors yra atlikta daugybė įvairių tyrimų, kuriais įrodyta, kad šie produktai nėra sveiki ir yra visai netinkami kasdieniam stalui, kad mūsų organizmas neturi fermento, kuris per trumpą laiką suvirškintų greitų produktų gamybai naudojamus cheminius konservantus, tačiau lūžtančios nuo šių blizgančių pakuočių parduotuvių lentynos rodo jų populiarumą ir didelį suvartojimą.

Mokslinių tyrimų duomenimis, gastroezofaginio refliukso liga (GERL) diagnozuojama vis jaunesniame amžiuje. Šia liga serga ne tik paaugliai, bet net maži vaikai. Greitas, nesubalansuotas maistas vis dažniau vaikams išaukia gastroezofaginį refliuksą, dar vadinamą rūgšties refliuksu, atsirandantį, kai skrandžio turinys grįžta į stemplę ar burną. Deja, gydymas dažniausiai skiriamas per vėlai, nes savitųjų simptomų, būdingų suaugusiesiems, nebūna, o tipinė simptomatika klaidingai siejama su kitomis ligomis. Būtina pastebėti, kad pradžioje dauguma atvejų simptomai yra trumpalaikiai ir nesukelia nerimą keliančių problemų, tačiau - tai jau yra perspėjimas, kad nekeičiant gyvenimo būdo ateityje jūsų vaikas turės rūgšties refliuksą, pasireiškiantį sunkiais simptomais. Rėmuo, vėmimas ir regurgitacija, skausmas nurijus maistą - tai jau aiškūs požymiai, kurie rodo gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) buvimą.

Gastroezofaginio refliukso liga (GERL)

Visi žinome, kad valgant maistas patenka į stemplę ir į skrandį. Stemplė, be kitų dalykų, susideda iš specialių raumenų sluoksnių, kurie plečiasi ir sutraukia maistą į skrandį per daugelį bangų judesių: tai vadinama stemplės peristaltiniais judesiais.

Apatinėje stemplės dalyje, kur ji jungiasi su skrandžiu, yra raumenų žiedas, vadinamas apatiniu stemplės sfinkteriu (1 pav.). Maistui nuslinkus iki apatinio stemplės sfinkterio, pastarasis atsipalaiduoja ir leidžia maistui laisvai patekti į skrandį, o kai maistas patenka į skrandį, jis užsidaro, kad skrandžio turinys (maistas ir skrandžio rūgštis) negrįžtų atgal į stemplę.

1 pav. Rūgštaus skrandžio turinio grįžimas į stemplę

Apatinis stemplės sfinkteris (1 pav.) ligos pradžioje, maistui susimaišius su skrandžio rūgštimis, pradeda nebeužsidaryti, todėl atsiranda galimybė skrandžio sultims bei rūgštims prasiskverbti atgal į stemplę. Pirmi nemalonūs rūgšties ar kartumo (atpylimo) pojūčiai paprastas nejuntami, nes refliuksas veikia tik apatinę stemplės dalį. Juntamas tik rėmuo, tačiau rėmens „ėdimui" dažnėjant prasideda rūgšties refliuksas.

Rūgšties refliuksas laikomas virškinimo trakto refliukso liga (GERL), kai jis sukelia dirginimą, stemplės pažeidimą, arba sukelia kitų problemų, pvz., sunkumus nuryjant maistą, užspringimą. Refliukso sunkumas, kuris gali pakenkti stemplei, yra skirtingas ir priklauso nuo konkrečių aplinkybių.

Analizuojant susidariusią situaciją negalima nepastebėti, kad refliukso ligos (GERL) simptomai priklauso nuo vaikų amžiaus, todėl paanalizuosime keletą skirtingų vaikų amžiaus grupių atskirai ir ligos simptomus, būdingus kiekvienai šiai grupei.

Naujagimiai. Jau gimus naujagimiui gastroezofaginio refliukso ligos požymiai gali būti įgimti. Tais atvejais, kai nėštumo metu motina rūko, nesilaiko mitybos taisyklių arba vartoja alkoholį, tik ką gimęs kūdikis bus neramus ir kentės nuo padidėjusio skrandžio rūgštingumo. Nors gimęs kūdikis į namus atneša džiaugsmą, tačiau jis su savimi atsineša ir  sveikos mitybos reikalavimus sau. Jeigu maitinanti motina nesilaiko sveikos mitybos taisyklių, tai ir krūtimi maitinamas naujagimis  taip pat auga neramus, mažai priauga svorio, dažnai verkia ir „veda iš proto".

Tik gimus kūdikiui tėvams nerimą kelia bet koks jo negalavimas. Vienas iš tokių negalavimų yra atpylimai po maitinimo. Nerimauti, kad tai gali būti ligos pradžia, nereikėtų, nes  naujagimių Hiso kampas (kampas tarp stemplės ir skrandžio) yra bukesnis ir vėliau mažėja. Kūdikiui augant mažėjantis kampas užtikrina efektyvesnę apsaugą nuo refliukso. Kūdikio apatinis stemplės sfinkteris nėra visiškai susiformavęs, todėl į stemplę patenka skrandžio turinio, kurį kūdikis atpila. Tai natūralus reiškinys, vadinamas gastroezofaginiu refliuksu (GER). Jeigu vaikas žvalus, linksmas ir normaliai priauga svorio, tėvams dėl jo nervintis nereikėtų, tačiau jeigu po valgio kūdikis verkia, nėra žvalus, nenori žaisti, arba skausmas pažadina miegantį vaiką - sunerimti verta ir dėl šių simptomų būtina pasitarti su gydytoju pediatru. O jeigu kūdikis po valgio dažnai ima vemti, tai gali būti gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) pradžia, todėl sunerimti tikrai verta.

Vaikai, kurie dar nekalba. Tokio amžiaus vaikus reikia stebėti itin atidžiai, kadangi pasakyti apie negalavimą jie dar nemoka. Jeigu po valgio vaikas neramus, dejuodamas rankutėmis rodo į krūtinkaulį, kur jaučiamas rėmuo, ar po valgio verkia, o neramumas praeina tik po kurio laiko, taip pat galima įtarti gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) pradžią.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai. Pagrindiniai šios amžiaus grupės vaikų simptomai, įspėjantys apie GERL:

• vėmimas ar skrandžio rūgšties skonis gerklėje ar burnoje su valgomu maistu;
• kvėpavimo sutrikimai, ypač vaikams, sergantiems astma;
• apetito praradimas (dėl pakartotinių skausmų valgio metu);
• svorio netekimas.

Vyresnio amžiaus vaikai ir paaugliai. GERL simptomai vyresniems vaikams ir paaugliams yra analogiški aukščiau nurodytiems simptomams, tačiau šioje amžiaus grupėje jau pastebima ir daugiau simptomų:

• rūgšties skonis gerklėje;
• pykinimas;
• skausmas arba deginimas viršutinėje krūtinės dalyje (rėmuo);
• diskomfortas ar skausmas rijimo metu;
• sunku nuryti maistą, maistas gali įstrigti stemplėje.

Visose vaikų amžiaus grupėse reikia stebėti vidurių būklę, nes vidurių užkietėjimas gali iššaukti kai kuriuos gastroezofaginio refliukso (GERL) aukščiau išvardytus simptomus. Šių simptomų gali nelikti gydant vidurių užkietėjimą. Siekiant anksti pastebėti ligos požymius ir užkirsti kelią ligos progresavimui, svarbu kalbėtis su vaikais apie jų savijautą, vaikai neturėtų gėdytis ir papasakoti apie nemalonius jų jaučiamus pojūčius.

Refliukso ligos (GERL) diagnozė

Jeigu jūsų vaikas vemia ar skundžiasi krūtinės, pilvo skausmais, nesiimkite gydyti patys, o pasitarkite su gydytoju pediatru. Yra daug galimų šios ligos priežasčių, todėl labai svarbu, kad ligos priežastis būtų nustatyta prieš pradedant gydymą.

Vaikams, kurie turi gastroezofaginį refliuksą (GERL), bet neturi šios ligos komplikacijų, gydytojas gali rekomenduoti gyvenimo būdo pokyčius ar vaistų terapiją be tolesnio tyrimo, tačiau

jei jūsų vaikui atsirado komplikacijos, susijusios su GERL, ar ligos iššauktos kitos medicininės problemos (pvz., astma, pneumonija, svorio netekimas, nuolatinis pilvo skausmas ar vėmimas, skausmas ar rijimo sunkumas ir t.t.), vaikui reikės kruopštaus ištyrimo. Šio tyrimo apimtis ir pobūdis priklausys nuo vaiko amžiaus ir ligos simptomų. Toliau pateikiamas trumpas kai kurių dažniausiai atliekamų tyrimų aprašymas.

Endoskopija gali būti rekomenduojama tirti stemplę su endoskopu  vaikams, turintiems sutrikusį ar skausmingą maisto praėjimą per stemplę.

Paprastai gydytojas atlieka endoskopinį tyrimą tik po to, kai vaikas suvartoja paskirtus raminamuosius vaistus, kurie nuramina bei sumažina nerimą ir procedūros baimę. Gydytojas įdeda lankstų vamzdelį per burną į stemplę ir skrandį. Vamzdelyje yra žibintuvėlis ir optika. Gydytojas apžiūri ir nustato, ar yra pažeistas stemplės ir skrandžio vidinis paviršius, ir, jei reikia, paima pažeisto audinio (biopsijos) mėginį. Šis tyrimas nėra skausmingas.

24 valandas veikianti stemplės pH-metrija. Tai visą parą trunkantis stemplės testas, kuris parodo, kaip dažnai atsiranda refliuksas. Šis tyrimas paprastai reikalingas vaikams, kurių diagnozė neaiški po endoskopijos ar gydymo. Jis taip pat gali būti naudingas vaikams, kurie, nepaisant gydymo, ir toliau turi refliukso simptomus.

pH-metrija yra atliekama plonu vamzdeliu per nosį į stemplę. Vamzdelyje yra mažas prietaisas, kuris matuoja stemplės rūgštingumą. Vamzdelis stemplėje laikomas 24 valandas, o pacientas gyvena įprastu dienos ritmu. Šis tyrimas atliekamas ir siekiant įvertinti skiriamų skrandžio rūgšties sekreciją mažinančių vaistų poveikį. Kartais atliekama ir stemplės manometrija - matuojamas stemplės apatinio rauko tonusas, kuris ligos metu būna sumažėjęs.

Rentgenograminis tyrimas. Šio tyrimo metu naudojama kontrastinė medžiaga - bario tirpalas. Baris yra lengvai tirpstanti vandenyje medžiaga, kuri matoma naudojant rentgeno spindulius. Prarijus bario tirpalą, jis apgaubia vidinį stemplės paviršių, o įprastos rentgenogramos pagalba gydytojas gali ištirti burnos ertmę, stemplės ir skrandžio formą bei struktūrą. Rentgenograminio tyrimo metu galima nustatyti, dėl kokių priežaščių yra skausminga ar sunku nuryti maistą, nustatyti stemplės susiaurėjimo vietą, įvairius navikinius darinius.

Refliukso gydymas

Yra keletas gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) gydymo būdų, tačiau optimalus gydymas priklauso nuo vaiko amžiaus, simptomų pobūdžio bei nuo to, kaip vaikas reaguoja į gydymą (kaip laikui bėgant keičiasi ligos simptomai nuo paskirto gydymo). Pats pirmas gydymo būdas yra gyvenimo būdo keitimas. Kai kurie gyvenimo būdo ir buities pokyčiai, kaip pvz., lovos galvūgalio pakėlimas nakčiai, svorio mažinimas, kurie paprastai rekomenduojami suaugusiems pacientams, sergantiems GERL, gali būti naudingi ir vaikams, sergantiems lengvais GERL simptomais.

Gyvenimo būdo keitimas rekomenduojamas ir sunkesniems GERL simptomams gydyti, tačiau tokiais atvejais - tai jau ne vienintelis gydymo būdas. Negalima pradėti gydyti rėmens ir GERL, prieš tai nepasitarus su gydytoju pediatru.

Natūralios priemonės nuo refliukso vaikams

Tam tikrų maisto produktų ribojimas. Esant nors ir mažiausiems refliukso požymiams, kaip pvz. rėmuo juntamas retai, laikykite tai organizmo pamoka ir nuo pat pirmų kartų mokykite vaiką elgtis apdairiai - niekada neleiskite persivalgyti, nors ir koks skanus maistas būtų.

Kai kurie maisto produktai, įskaitant kofeiną, šokoladą ir pipirmėtę, gali atpalaiduoti stemplės raumenis, leisdami rūgščiai prasiskverbti aukštyn ir sukelti uždegimą. Rūgštiniai maisto produktai ir gėrimai, įskaitant kolą, apelsinų sultis ir aštrų maistą, taip pat gali sustiprinti simptomus. Greito maisto produktai, pvz. užpilamos sriubos, makaronai, košės, picos, dešrainiai, skrudintos bulvytės, įvairūs traškučiai gali sukelti refliuksą, sulėtindami skrandžio ištuštinimą. Pvz. užpilamos košės, makaronai iš organizmo gali pasišalinti net per 12 valandų, kada pačių gaminti makaronai skrandyje virškinami tik iki 3 valandų.

Šių produktų reikėtų vengti, ypač jei vaikas turi antsvorio. Sergant refliuksu patariama šarminės terpės seilėmis neutralizuoti rūgštinį skrandžio turinį. Čiulpdami mažai koloringus ledinukus ar kramtyti gumą, suintensyvinsite seilių sekreciją ir sumažinsite rūgštingumą skrandyje.

Iškart suvalgius visas šias uogas ir daržoves bus daugiau bėdos, nei naudos

Pakelkite lovos galvūgalį nuo 15 iki 20 cm. Kai kurie žmonės kenčia nuo rėmens praėjus 2 -3 valandoms po valgio, kiti pabunda naktį su rėmeniu. Pakeliant lovos galvūgalį, galima sumažinti naktinius rėmens nepatogumus tieks suaugusiems, tiek ir vaikams. Galvūgaliu pakėlus galvą ir pečius virš skrandžio užkertamas kelias rūgšties išmetimui iš skrandžio į stemplę.

Keliant galvūgalį reikėtų ne naudodajant daugiau pagalvių, o keliant vieną lovos galą. Keldami galvą tik pagalvėmis nenatūraliai išlenksite kūną, o tai dar daugiau padidins skrandžio spaudimą ir pablogins  rūgšties refliukso simptomus.

Antsvorio mažinimas. Vaikų, kurių KMI yra per didelis, kūno masės sumažėjimas gali turėti teigiamą poveikį GERL simptomų dažnumui ir sunkumui.

Negalima gulėti po valgymo. Gulėjimas pilnu skrandžiu sukelia skrandžio turinio refliuksą į stemplę. Jei jūsų vaikas valgys iki miego likus bent 3-4 valandoms, miego metu refliukso epizodų dažnis labai sumažės.

Venkite tabako dūmų. Aktyvus ar pasyvus rūkymas sumažina seilių kiekį burnoje ir gerklėje, o tai iššaukia ligos paaštrėjimą. Seilių rijimas padeda neutralizuoti rūgštį. Tabako dūmai taip pat sukelia kosulį, sukelia pilvo spaudimo padidėjimą ir didina refliukso epizodus. Paaugliams, kurie jau rūko, rekomenduojama kuo skubiau mesti šį žalingą įprotį.

Jei gydytojas paskiria medikamentinį gydymą, jis paprastai nustato tam tikrą laikotarpį, per kurį turi būti nustatytas šių vaistų veiksmingumas (nuo dviejų iki keturių savaičių). Kai kuriais atvejais, kai liga atspari gydymui vaistais, sprendžiama dėl chirurginės intervencijos.

Chirurginis gydymas. Paprastai jo prireikia retai. Tačiau kai kuriems vaikams, sergantiems sunkiomis gastroezofaginio refliukso (GERL) komplikacijomis ir jei gyvenimo būdo keitimas bei gydymas vaistais (mažiausiai 6 mėnesius) nepakankamas, gali būti reikalinga intervencinė gydymo procedūra. Jo pagrindinis tikslas - atstatyti apatinio stemplės sfinkterio funkcionalumą, sukuriant naują vožtuvą tarp stemplės ir skrandžio. Ši operacija paprastai atliekama minimaliai invaziniu laparoskopiniu būdu.

Kaip gydyti refliuksą vaikams

Pasitarti su gydytoju pediatru dėl savo vaiko sveikatos visada yra naudinga, tačiau  jei jūsų vaikas susidūrė su bent viena iš šių problemų, kreipkitės nedelsdami:

• besikartojantis vėmimas, ypač jei išvemiamo maisto turinys yra raudonai juodos ar kraujo spalvos, arba kūdikis praranda svorį;
• dažnas rėmuo ar skausmas viršutinėje krūtinės dalyje ar gerklėje;
• skausmas arba rijimo sunkumas (pvz., jei maistas įstringa gerklėje);
• kvėpavimo sutrikimai, tokie kaip švokštimas, knarkimas, dusulys, užspringimas, lėtinis kosulys arba užkimimas.

Straipsniui panaudota įvairi medicininės literatūros medžiaga

Algis Mačiukas