Kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjų tyrimas

Kvėpavimo takų infekcija, pneumonija, mikroplazma, sausas kosulys, faringitas, laringitas

Įmonė:	SYNLAB LIETUVA, UAB
Adresas:	Kalvarijų g. 137A-15, Vilnius
Vietovė:	Vilnius
Telefonas:	+370-5-2491040
Faksas:	+370-5-2401224
Mobilus tel.:	+370-615-28939
el. paštas:	info @ synlab.lt
Tinklalapis:	www.sorpo.lt
Darbo laikas:	Darbo dienomis 8.00 - 19.00, šeštadieniais 9.00 - 13.00
Visi įmonės produktai

Kvėpavimo takų infekcijos

 PGR metodo išskirtinumas:

• tiriamas pats sukėlėjas, o ne organizmo atsakas į jį,
• netraumuojamas pacientas,
• ligą galima susekti pačioje pradžioje,
• didelis metodo jautrumas - užtenka net ir mažo sukėlėjo kiekio, kad būtų galima jį nustatyti,
• iš vieno mėginio galima ištirti daug sukėlėjų.

Kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjų nustatymas PGR metodu

Kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjai Chlamydia  pneumoniae ir Mycoplasma pneumoniae lokalizuojasi kvėpavimo takuose, sukelia jų pažeidimus, o patekusios į plaučius gali sukelti atipines (nespecifines) pneumonijas. Tai labai maži viduląsteliniai mikroorganizmai. Šios bakterijos  vietoj ląstelės sienelės  turi tik membraną, todėl gali gyventi ir daugintis tik šeimininko ląstelėje, naudodamos jo energiją.

Imuninis atsakas prieš šias bakterijas (antikūnių gamyba) palyginti lėtas ir priklauso nuo organizmo imunininių galių. Ankstyva šių infekcijų diagnostika, jeigu remsimės  vien  serologiniais metodais (antikūnių nustatymas iš kraujo), ne visada bus informatyvi. Tyrimą iš kraujo rekomenduojama atlikti dinamikoje: tyrimą kartoti po 2-3 sav. ir žiūrėti kap kinta antikūnų titras. Prieš šias bakterijas nesusidaro imunitetas, jomis galima užsikrėsti kelis kartus per gyvenimą, susidarę IgG klasės antikūnai kraujyje lieka ilgą laiką. Atliekant įprastą bakteriologinio pasėlio tyrimą iš gerklės, šios bakterijos neauga, nes jų augimui reikia specialių terpių.

Tiksliai ir greitai diagnozuoti M.pneumoniae ir C.pneumoniae padeda palyginti neseniai diagnostinėse laboratorijose  pradėtas taikyti molekulinis metodas - polimerazės grandininė reakcija (PGR). Atliekant šį tyrimą  tiesiogiai nustatoma  pati bakterija, jos DNR. PGR tyrimui užtenka paimti tepinėlį iš gerklės (gleivinės epitelio nuograndas). Tai labai aktualu vaikams, kurie dažniausiai bijo kraujo paėmimo procedūros.

Chlamydia pneumoniae ir Mycoplasma pneumonia

Nors bakterijos Mycoplasma pneumoniae ir Chlamydia pneumoniae morfologiškai skirtingos, tačiau jų sukeliamos ligos labai panašios. Abi jos plinta oro lašeliniu keliu ir infekuoja kvėpavimo takų gleivines. Inkubacinis periodas: Mycoplasma pneumoniae  - 2-4 sav., Chlamydia pneumoniae -  1-2 sav. Šios infekcijos gali būti faringitų, laringitų bei sinusitų priežastimi; atipinė pneumonija išsivysto 3-13 % infekuotųjų. Sausas, įkyrus kosulys - būdingiausias šių infekcijų simptomas. Jos daugiausia paplitusios vaikų ir paauglių tarpe (antikūnų prieš Chlamydia pneumoniae dažniau randama suaugusiųjų kraujyje).  Persirgę asmenys neįgyja imuniteto, gali užsikrėsti pakartotinai. Infekcijos protrūkiai kas 4-7 metai.

Mycoplasma pneumoniae, kaip ir kitos mikoplazmos, neturi sienelės, tačiau savo specifinių membraninių baltymų pagalba stipriai prisitvirtina prie šeimininko ląstelės. Bakterijos toksinis poveikis pasireiškia sugebėjimu išskirti vandenilio peroksidą bei kitas medžiagas, sukeliančias  kvėpavimo takų gleivinės uždegiminius procesus. Mycoplasma pneumoniae gali būti neurologinių, odos, sąnarių, širdies pakenkimų etiologinis faktorius. Šiais atvejais kvėpavimo takų pakenkimo simptomų gali ir nebūti.

Chlamydia pneumoniae nuo kitų chlamidijų skiriasi savo baltymine  sudėtimi ir lokalizacijos vieta (dauginasi  kvėpavimo takų gleivinėse). Bakterija  ilgą laiką gali tūnoti  organizme sukeldama besimptomes arba lėtines infekcijas. Yra duomenų, kad Chlamydia pneumoniae baltymų yra aterosklerozinėse plokštelėse, ji gali būti susijusi su Alzhaimerio sindromo, širdies raumens, sąnarių, nervų uždegimo ir kt. patologijomis. Tačiau dažniausiai pažeidžia kvėpavimo takus, sukelia sausą kosulį,  tampa faringitų, laringitų  bei sinusitų priežastimi.

Diagnostika. Pagal klinikinius simptomus atskirti šias infekcijas vieną nuo kitos sunku. Bendrieji kraujo ir rentgeno tyrimai gali nerodyti jokių pakitimų. Infekcijos sukėlėjai nustatomi tik laboratoriniais metodais. Atliekant klasikinį bakteriologinį pasėlį iš nosiaryklės šios bakterijos neišauga (reikia specialių terpių). Nustatant antikūnus iš kraujo rekomenduojama tirti porinius serumus ūmiame ir sveikimo perioduose (esant ūmiai infekcijai antikūnų dinamika turėtų būti gana ryški). Imuninis atsakas labai priklauso nuo individualių organizmo savybių. Pirmieji  M klasės antikūnai (IgM) gali pasirodyti po 2 sav. nuo infekcijos pradžios ar dar vėliau. IgM  organizme išlieka apie metus, todėl seną infekciją nuo naujos sunku atskirti.  G klasės antikūnai pradeda gamintis po 3-4 sav. ir gali išlikti kraujyje keletą metų.

Esant pakartotinei infekcijai, IgM atsakas gali būti labai silpnas arba visai jo nebūti,  gaminasi tik IgG.

Šioms infekcijoms nustatyti ūmiame periode geriausiai tinka tiesioginiai metodai, kai nustatoma pati bakterija. Molekulinio PGR metodo pagalba infekcijos sukėlėją galima nustatyti tuo metu, kai antikūnų kraujyje dar nėra. Sorpo laboratorijoje Mycoplasma pneumoniae ir  Chlamydia pneumoniae PGR metodu nustatoma jau daugiau kaip 10 metų. PGR tyrimui užtenka paimti tepinėlį iš gerklės (gleivinės epitelio nuograndas). Tai labai aktualu vaikams, kurie dažniausiai bijo kraujo paėmimo procedūros.

Tyrimai atliekami iš užpakalinės ryklės sienelės nuograndų.

Tyrimo trukmė - 3-4 dienos. Tyrimai atliekami darbo dienomis.

Bordetella pertusis/ parapertussis/ bronchiseptica: kokliušo sukėlėjai

Bordetella pertussis - aerobinė, nejudri,  lazdelės formos bakterija,  išskirta 1906 m.; greitai žūsta aplinkoje, jautri išdžiuvimui. 1937 m. išskirta Bordetella parapertussis sukelia parakokliušą, daug švelnesnę ligą nei kokliušas. Abi bakterijos infekuoja tik žmogų.

Bordetella bronchiseptica sukelia kosulį  gyvūnėliams (šunims, katėms, jūrų kiaulytėms); žmogui normaliomis sąlygomis nepavojinga, tačiau asmenims su pažeistu T-limfocitų ląsteliniu imunitetu sukelia oportunistines infekcijas (AIDS  ligoniams).

Kokliušo sukėlėjai plinta oro-lašeliniu keliu, per daiktus neužsikrečiama. Kokliušui būdingi kas 3-5 m. pasikartojantys epideminiai protrūkiai. Kokliušas - skiepais valdoma infekcija.

Bordetella pertussis dauginasi gerklų, trachėjos ir bronchų  gleivinėse. Bakterija stipriai prisitvirtina prie šeimininko ląstelių, labai sutrikdo kvėpavimo takų veiklą, tačiau į kraujotaką nepatenka. Gleivinę  pažeidžia ir uždegimą sukelia Bordetella pertussis išskiriamas kokliušo toksinas.

Kokliušo inkubacinis periodas - 7-10 d.; pagrindinis simptomas - ilgai besitęsiantis  spazminis kosulys, kartais net iki 10 sav. Kokliušas pavojingiausias iki 1,5 m.  nevakcinuotiems  vaikams. Kokliušui nebūdinga bendra organizmo intoksikacija su aukšta temperatūra ir ryškiais pradiniais simptomais. Skirtingai nuo kitų bakterinių infekcijų kraujo tyrime stebimas padidėjęs absoliutus limfocitų skaičius, normalus ENG. Persirgus kokliušu ilgalaikis  imunitetas neįgyjamas, tačiau pakartotinė infekcija praeina labai lengvai, kartais net nepastebimai.

Bordetella parapertusis infekcija  praeina kaip lengva kokliušo forma, nepalikdama imuniteto.

Diagnostika. Bordetella pertussis/ parapertussis/ bronchiseptica nustatymui pats tiksliausias ir informatyviausias yra molekulinis PGR metodas nustatant  bakterijos DNR. Šis metodas ypač tinka vaikams ir po  antibiotikų panaudojimo. Tačiau vėlyvame sveikimo periode sukėlėjo jau galima neberasti net ir PGR metodu. Bakteriologiniame pasėlyje  Bordetella pertusis galima išauginti tik aktyviuoju ligos periodu,  maždaug 2-4 sav.  nuo infekcijos pradžios.

Iš kraujo  nustatomi A ir G klasių antikūnai (IgA, IgG).  IgA galima aptikti jau po 3 sav., IgG  -  po 4 sav. nuo ligos pradžios. Vaikams iki 6 m. IgA atsakas labai silpnai išreikštas arba iš viso jo nėra, todėl jiems geriausia Bordetella nustatyti  PGR metodu.

Tyrimai atliekami nuograndos nuo užpakalinės ryklės sienelės.

Tyrimo trukmė - 3-4 dienos. Tyrimai atliekami darbo dienomis.

Tyrimų atsakymus prašome atsiimti per 1 mėnesį atlikus tyrimą. Vėliau atsakymai perkeliami į SORPO medicinos tyrimų centro archyvą. Archyvinė tyrimų atsakymo kopija kainuoja 19 Lt.