Refliukso gydymas

Nesilaikant elementariausių mitybos taisyklių virškinamojo trakto ligos - viena iš labiausiai paplitusių patologijų šiuo metu. Tačiau jei ligos, pvz., skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, gastritas yra seniai girdėtos ir žinomos,  refliukso liga - tai liga, apie kurią nemaža dalis, nesusidūrusių su jos simptomais, žmonių net nėra girdėję.

Nepaisant to, tūkstančiai pacientų su ja susiduria kasdien ir skundžiasi jos simptomais. Be tinkamo gydymo, liga gali progresuoti ir pavirsti sunkiai įveikiamomis ir net gyvybei pavojingomis formomis, todėl visi pacientai, kurie rūpinasi savo sveikata, turi žinoti jos simptomus, kad refliukso gydymas būtų pradėtas ankstyvoje stadijoje, taip išvengiant ligos progresavimo.

Ligos požymiai

Kas yra refliuksas? Refliuksas medicinoje yra vieno tuščiavidurio organo turinio patekimas į kitą. Refliuksas gali atsirasti ne tik virškinimo organuose, bet ir kituose organuose, pvz., šlapimo organuose, kada dalis šlapimo neišteka, o grįžta iš šlapimo pūslės į inkstą. Tačiau dažniausiai susiduriama su virškinimo trakto refliuksu. Šio tipo refliuksas pasižymi tuo, kad skrandžio turinys patenka atgal į stemplę, o nuo dažnai besikartojančio grįžimo pažeidžiama stemplė ir bloginama gyvenimo kokybė. Stemplė yra skirta tik tiekti maistą į skrandį, o ne atvirkščiai. Organizmas turi natūralią apsaugą nuo refliukso - apatinį stemplės sfinkterį, kuris susitraukia maistui patekus į skrandį ir neleidžia jam grįžti priešinga kryptimi. Tačiau kai kuriais atvejais skrandžio turinys gali patekti į stemplę.

Rūgštaus skrandžio turinio grįžimas į stemplę

Refliuksas savaime nėra patologinis procesas. Sveikas žmogus per dieną gali patirti ne vieną refliuksą, pvz., po gausaus valgio ar atsirūgstant daugiau prisivalgius. Tačiau jam dažnai kartojantis grįžtantis į stemplę skrandžio turinys sukelia jos uždegimą ir kitus nemalonius procesus. Galų gale, stemplė neturi gleivinės, kuri ilgą laiką atlaikytų agresyvius skrandžio sulčių komponentus. Padėtis dar labiau pablogėja, kai prie skrandžio turinio prisideda dvylikapirštės žarnos turinys kartu su tulžimi.

Prasidėjus šiai ligai pacientai dažnai skundžiasi rėmens graužimu, gerklės ir stemplės skausmu ryjant maistą, lėtiniu kosuliu, laringitu ar sinusitu.  Be to, refliukso ligos požymiai po valgio dažnai gali būti lydimi krūtinės skausmų, kurie panašūs į krūtinės anginą, tačiau šis skausmas skiriasi nuo širdies ligų simptomų, nes paprastai išnyksta pavartojus antacidinių medžiagų.

Be įvardytų ligos požymių, yra dar keletas, kurie taip pat susiję su refliukso liga. Gastroezofaginio refliukso metu į kvėpavimo takus ir burnos ertmę gali patekti skrandžio turinio dalelių bei agresyvių skrandžio sulčių. Todėl, jei pacientui pasireiškia tokie simptomai, kaip lėtinė bronchinė astma ir kitos apatinių kvėpavimo takų ligos, lėtinis faringitas ir laringitas, nuolatinės dantų ligos, pavyzdžiui, kariesas, tai yra simptomai, kad be rimto gydymo neišsiversite.

Ligos priežastys

Nors sergamumas pasaulyje šia liga kasmet vis didėja, tačiau vieni žmonės serga gastroezofaginio refliukso liga (GERL), o kiti - ne. Didžiausią įtaką ligos atsiradimui turi: rūkymas, riebus ir aštrus maistas, nesaikingas kavos vartojimas, viršsvoris, nervinė įtampa, darbas ilgą laiką pasilenkus, lėtinis vidurių užkietėjimas, nėštumas, infekcinės ligos, dažnas vaistų vartojimas, nereguliarus ir skubotas valgymas, lėtinis pankreatitas arba cholecistitas, dažnas alkoholio vartojimas, dažnas svorio kėlimas nuo žemės.

Diagnostika

Gastroezofaginio refliukso nustatymui yra būtinos diagnostinės priemonės. Pagrindinė diagnostinė procedūra yra stemplės ir skrandžio paviršiaus tyrimas endoskopu. Ši procedūra laikoma šiek tiek nemalonia, tačiau daugeliu atvejų ji yra būtina. Be to, ši procedūra trunka tik keletą minučių. Endoskopijos metu galima ištirti virškinimo sistemos, ryklės, stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos dalies, pakitimus.

Taip pat gali būti naudojamas rentgenograminis tyrimas. Šio tyrimo metu naudojama kontrastinė medžiaga - bario tirpalas. Baris yra lengvai tirpstanti vandenyje medžiaga, kuri matoma naudojant rentgeno spindulius. Prarijus barį jis apgaubia vidinę stemplės ir skrandžio formą bei struktūrą.

Be rentgeno tyrimo dar gali būti nustatomas skrandžio turinio rūgštingumas, manometrija, bilimetrija, scintigrafija ir kt.

Problemos sprendimo būdai

Yra keletas gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) gydymo būdų, tačiau optimalus gydymas priklauso nuo simptomų pobūdžio bei nuo to, kaip pacientas reaguoja į gydymą (kaip laikui bėgant keičiasi ligos simptomai nuo paskirto gydymo). Pats pirmas gydymo būdas yra gyvenimo būdo keitimas.

Gyvenimo būdo keitimas

Tam tikrų maisto produktų ribojimas. Esant nors ir mažiausiems refliukso požymiams, kai pvz. rėmuo juntamas retai, laikykite tai organizmo pamoka ir niekada neleiskite sau persivalgyti, nors ir koks skanus maistas būtų.

Kai kurie maisto produktai, įskaitant kofeiną, šokoladą ir pipirmėtę, gali atpalaiduoti stemplės raumenis, leisdami skrandžio rūgštims prakilti aukštyn ir sukelti uždegimą. Rūgštiniai maisto produktai ir gėrimai, įskaitant kolą, apelsinų sultis ir aštrų maistą, taip pat gali sustiprinti simptomus. Greito maisto produktai, pvz. užpilamos sriubos, makaronai, košės, picos, dešrainiai, skrudintos bulvytės, įvairūs traškučiai gali sukelti refliuksą, sulėtindami skrandžio ištuštinimą,  pvz. užpilamos košės, makaronai iš organizmo pasišalina per 12 valandų, kada pačių gaminti makaronai skrandyje virškinami tik iki 3 valandų.

Šių produktų reikėtų vengti, ypač jei turite antsvorio. Sergant refliuksu patariama šarminės terpės seilėmis neutralizuoti rūgštinį skrandžio turinį. Čiulpdami mažai kaloringus ledinukus ar kramtydami kramtomąją gumą, suintensyvinsite seilių sekreciją ir sumažinsite rūgštingumą skrandyje.

Pakelkite lovos galvūgalį nuo 15 iki 20 cm. Kai kurie žmonės kenčia nuo rėmens praėjus 2 -3 valandoms po valgio, kiti pabunda naktį su rėmeniu. Pakeliant lovos galvūgalį galima sumažinti naktinius rėmens iššauktus nepatogumus. Galvūgaliu pakėlus galvą ir pečius virš skrandžio užkertamas kelias rūgšties išmetimui iš skrandžio į stemplę.

Kelti galvūgalį reikėtų ne naudojant daugiau pagalvių, o keliant vieną lovos galą. Keldami galvą tik pagalvėmis nenatūraliai išlenksite kūną, o tai dar daugiau padidins skrandžio spaudimą ir pablogins  rūgšties refliukso simptomus.

Antsvorio mažinimas. Pacientams, kurių KMI yra per didelis, kūno masės sumažinimas gali turėti teigiamą poveikį GERL simptomų dažnumui ir sunkumui.

Negalima gulėti po valgymo. Gulėjimas pilnu skrandžiu sukelia skrandžio turinio refliuksą į stemplę. Jei valgysite iki miego likus bent 3-4 valandoms, miego metu refliukso epizodų dažnis labai sumažės.

Venkite tabako dūmų. Aktyvus ar pasyvus rūkymas sumažina seilių kiekį burnoje ir gerklėje, o tai iššaukia ligos paaštrėjimą. Seilių rijimas padeda neutralizuoti rūgštį. Tabako dūmai taip pat sukelia kosulį, sukelia pilvo spaudimo padidėjimą ir didina refliukso epizodus. Pacientams, kurie rūko, rekomenduojama kuo skubiau mesti šį žalingą įprotį.

Straipsniui panaudota įvairi medicininės literatūros medžiaga

Algis Mačiukas