Miokardo infarktas: tai būtina žinoti

 Lina Jurgaitienė

Širdies miokardo infarktas medikams gerai žinomas kaip grėsminga liga, dažnai nusinešanti žmonių gyvybes. Ne veltui apie veiksmais arba žodžiais įskaudinusį žmogų sakoma, kad jis greitai „prišauks infarktą". Šis posakis gerai atspindi vieną iš infarkto savybių - jo išsivystymą gali išprovokuoti stiprūs emociniai išgyvenimai ir stresas. Fizinė įtampa taip pat gali būti infarkto provokatorius. Tačiau dažniausiai infarktas užklumpa prabudus ryte, kai perėjimas nuo nakties poilsio į dienos aktyvumą sukelia širdžiai padidintą krūvį. Tačiau juk ne kiekvienas besijaudinantis, stresą patiriantis, sunkiai dirbantis ir prabundantis ryte žmogus griebiasi už širdies. Taigi, kas tai yra širdies miokardo infarktas ir kaip jį atpažinti?

Priežastys

Apie miokardo infarkto pavojingumą byloja iškalbingi skaičiai. Iš visų susirgusiųjų širdies infarktu iki atvykimo į gydymo įstaigą išgyvena vos pusė ligonių, nepriklausomai nuo šalies gyventojų sveikatos priežiūros lygio. Tarp patekusiųjų į ligoninę pacientų dar trečdalis miršta dėl  mirtinų infarkto komplikacijų. Patyrus infarktą, pažeistoje širdies raumens vietoje susidaro randas visam gyvenimui.

Kas antras vyras ir kas trečia moteris suserga išemine širdies liga ir patiria jos sunkiausią formą - miokardo infarktą. Širdies infarktas ištinka tada, kai sutrinka kraujo pritekėjimas į bet kurią širdies raumens vietą. Jeigu kraujotaka sutrinka 15-20 minučių ir ilgiau, „badaujantis" dėl deguonies stokos širdies raumens plotas miršta, ištinka širdies raumens nekrozė. Tai ir vadinama širdies miokardo infarktu.

Kraujo pritekėjimas į tam tikrą širdies raumens plotą gali sutrikti dėl aterosklerozės. Aterosklerotinė plokštelė, įsikūrusi vienoje iš širdies kraujagyslių spindžių, dėl kraujo spaudimo staiga atitrūksta  ir jos vietoje susiformuoja kraujo krešulys (trombas).  Tam įvykus žmogus pajunta stiprų skausmą krūtinės plote, kurio neįmanoma nuslopinti išgėrus net kelias nitroglicerino tabletes. Jeigu trombas nepašalinamas laiku, jis didėja, kol neuždengia viso arterijos spindžio. Tada kraujotaka trombo vietoje sutrinka ir prasideda širdies raumens nekrozė. Kuo stambesnė trombo užkimšta arterija, tuo daugiau širdies raumens ploto žuva.

Pagal infarkto pažeistą širdies raumens plotą ši liga skirstoma į plataus židinio infarktą, kai širdies raumens nekrozė apima per visą raumens storį, ir siauro židinio infarktą. Labiau pavojingas yra plataus židinio priekinės širdies sienos infarktas. Ištikus užpakalinės arba šoninės širdies sienos infarktui jo pasekmės gali būti mažiau traumuojančios.

Širdies infarktą be aterosklerozės gali sukelti ir kai kurie kiti rizikos veiksniai:

• vyriška giminė,
• moterų klimakterinis amžius (nuo 50 metų),
• paveldėjimas (kraujotakos sutrikimai),
• padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje,
• rūkymas,
• antsvoris ir nutukimas,
• padidėjęs kraujo spaudimas (hipertenzija),
• cukrinis diabetas,
• sunkus fizinis krūvis.

Nors vieno iš šių veiksnių dominavimas realiai padidina riziką susipažinti su infarktu iš arčiau. Be to,  kiekvieno naujo rizikos faktoriaus atsiradimas tikimybę susirgti miokardo infarktu padidina geometrine progresija.

Simptomai

Dažniausiai širdies infarktą išduoda stiprus skausmas, juntamas širdies plote, už krūtinkaulio, tarpumentyje fizinio krūvio metu. Skausmas gali plisti ir į rankas, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį, o sumažėti ar išnykti - sulėtinus tempą. Skausmas širdies plote, silpnumas, šaltas prakaitavimas, nerimas, pykinimas, galvos svaigimas - priešinfarktinės būklės požymiai. Tokiu atveju būtina skubiai, per 6 valandas, kreiptis į gydymo įstaigą.

Tačiau ne visada širdies negalavimai prasideda skausmais. Susirūpinti savo sveikata reikėtų ir tada, jei žmogus ima dusti, jam darosi sunku lipti laiptais, kopti  į kalną. Būtent dusulys dažnai painiojamas su peršalimo ligų simptomais, todėl delsiama kreiptis į medikus, o širdies ligos įsisenėja. Dėl to pažeidžiamas širdies raumuo, neretai ištinka staigi mirtis. Deja, daugelis žmonių nejaučia jokių simptomų, nesugeba jų atpažinti ir net neįtaria, kad serga klastinga liga.

Taigi, atsiradus pavojingiems simptomams, bylojantiems apie galimą širdies infarktą, skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Pasiryžimas kentėti skausmą šiuo atveju visiškai netinka ir gali nuvaryti į kapus. Kita vertus, infarktas gali ir nepasireikšti stipriu skausmu. Su šiuo pavojumi  susiduria sergantieji cukriniu diabetu. Todėl pajutus kitus infarkto simptomus, taip pat reikia skubėti pas gydytoją arba kviesti greitąją. Pakitimai vykstantys įvykus infarktui gerai matomi užrašius elektrokardiogramą. Tad ūmaus infarkto atveju greitoji jus gali laiku nugabenti į ligoninę ir ten jums suteiks reikalingą pagalbą.

Komplikacijos

Tinkamai negydant ūmaus miokardo infarkto, jei ligonis išlieka gyvas, gali išsivystyti sunkus širdies nepakankamumas, sutrikti širdies ritmas, išsivystyti širdies laidumo sutrikimai, atsirasti plaučių edema, tromboembolijos. Taip pat gali ištikti kardiogeninis šokas ir net plyšti širdis. Miokardo infarkto sukeltos komplikacijos reikalauja neatidėliotinos gydytojų pagalbos.

Gydymas

Jeigu dėl širdies infarkto žmogus patenka į ligoninę, paprastai jis atsiduria kardiologinės reanimacijos skyriuje. Ir kuo greičiau jis ten atsidurs, tuo geriau, nes pirmosios kelios valandos gali tapti auksinėmis gelbstint žmogus gyvybę.

Pritaikius šiuolaikines diagnostikos priemones ir tiksliai nustačius trombo, sukėlusio infarktą, lokalizaciją, gali būti taikomas širdies kraujagyslių zondavimas ir koronarinis stentavimas (angioplastika). Ši procedūra gali būti atliekama ir tais atvejais, jei konservatyvus gydymas neduoda norimo efekto. Kitais atvejais gali būti atliekama širdies kraujagyslių šuntavimo operacija.

Stacionare skiriant medikamentų terapiją, ligoniui pirmiausia taikoma trombolizė - suleidžiama šviežią trombą tirpdančių ir kraujotaką koronarinėse arterijose atstatančių vaistų.

Toliau suleidžiama antiagregantų - kraujo krešumą mažinančių vaistų, užkertančių kelią formuotis naujiems trombams. Tai gali būti ir paprasčiausias aspirinas, kuris efektyviai mažina kraujo krešumą. Šis vaistas taip pat sumažina infarkto komplikacijų skaičių ir pratęsia infarktu susirgusių žmonių gyvenimą.

Infarkto sukeltam stipriam skausmui malšinti leidžiami opioidiniai analgetikai arba morfino hidrochloridas.

Ūmaus infarkto atveju dažnai yra taikomi ir kiti vaistai:

• Nitroglicerinas - pagerina kraujo pritekėjimą į širdį.
• Tombocitų receptorių blokatoriai - neleidžia trombocitams sulipti vienas vienas su kitu ir formuotis krešuliui.
• AKF inhibitoriai - ne tik mažina kraujospūdį, bet ir stabdo kairiojo skilvelio išsiplėtimą, ypač persirgus miokardo infarktu.
• Beta adrenoblokatoriai - ne tik retina pulsą ir mažina kraujospūdį, bet ir apsaugo nuo pakartotinio miokardo infarkto ir staigiosios mirties. Todėl po miokardo infarkto juos reikia vartoti nuolatos.
• Kalcio antagonistai - sulėtina širdies darbą.
• Statinai - ne tik tiesiogiai mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, bet kartu slopina vainikinių arterijų sienelės uždegimą, stabdo aterosklerotinių plokštelių didėjimą.
• Preparatai, gerinantys širdies raumens funkciją.

Pirmomis dienomis po infarkto būtinas lovos režimas, nes tuo metu pažeista širdis gali neatlaikyti net pačių mažiausių fizinių krūvių. Vėliau pamažu reikia atsisėsti lovoje, dar po kurio laiko lėtai keltis ir bandyti vaikščioti. Tokiu būdu prasideda sveikimo procesas ir prisitaikymas prie poinfarktinio gyvenimo.

Reabilitacija

Tikriausiai kiekvienam, patyrusiam miokardo infarktą ir išgyvenusiam, kyla klausimas, ar galima sugrįžti į normalų gyvenimą? Iš tiesų sunku pasakyti, nes kiekvienas susirgęs po infarkto turės grįžti į savo įprastą veiklą - kas vėl bandys dirbti kroviku, o kitas ir toliau darbuosis prie rašomojo stalo. Pirmasis greičiausiai turės pakeisti savo darbo pobūdį, o kitas gal ramiai ir toliau užsiims įprasta veikla. Taigi reabilitacija po infarkto užtruks ne vieną mėnesį. Juk ir infarktas - tikras išbandymas žmogui, dėl to prireiks iš naujo permąstyti savo gyvenimą ir greičiausiai kai ką teks pakeisti. Tačiau visiškai aišku, kad po infarkto labai svarbus yra reabilitacijo laikotarpis.

Reabilitacija prasideda dar ligoniui esant stacionare, kur drauge su medikamentų terapija ir kai kuriomis fizioterapijos procedūromis palaipsniui ir itin atsargiai yra didinamas fizinis krūvis. Todėl jokiu būdu negalima skubinti įvykių dėl nekantravimo kuo greičiau grįžti į  normalų gyvenimą. Pirmiausia teks pradėti nuo paprasčiausio pasivaikščiojimo lygioje vietoje, pamažu bandant lėtai lipti laiptais. Jeigu infarktu persirgęs ligonis vidutiniu tempu gali užlipti į ketvirtą aukštą nejausdamas skausmo ir nedusdamas, vadinasi reabiliacija vyksta sėkmingai. Gydytojas reabilitologas patikrins, kaip sekasi toleruoti išaugusius fizinius krūvius panaudodamas testą su velorgometru (specialiu dviračiu).

Tikriausiai kyla klausimas, kiek laiko reikės vartoti vaistus? Atsakymas vienas - visą likusį gyvenimą, net ir tada, jeigu jausitės puikiai. Juk sveikata dėl to ir gera, kad vartojate vaistus, padedančius širdžiai normaliai funkcionuoti.

Kai kurie kardiologų pacientai susirūpinę, ar po prasirgto infarkto galės gyventi normalų lytinį gyvenimą. Šį klausimą be jokio varžymosi užduokite savo gydančiam gydytojui. Mat viskas priklausys nuo to, kaip jūs toleruojate išaugusį fizinį krūvį (juk lytinis aktas - taip pat fizinis krūvis ir dar nemenkas). Kita vertus yra bendros taisyklės, kurių reikia laikytis norint grįžti prie meilės glamonių. Pirmiausia, užsiimti meile reikėtų su savo nuolatiniu partneriu, o ne pulti į naujo partnerio glėbį. Tai daryti reikėtų įprastoje namų aplinkoje, kad nepatirti papildomo streso. O kalbant apie sueities pozas, reikia pasirinkti tokią, kuri reikalaus mažiausiai fizinių pastangų, pvz., poza iš šono.

Profilaktika

Visą likusį gyvenimą reikės stebėti savo sveikatą ir ja rūpintis dažniau nei iki ligos. Todėl reikia žinoti, į ką atkreipti didesnį dėmesį.

• Palaikykite normalų arterinį kraujospūdį ir sekite orų prognozę. Žmonėms su padidėjusiu kraujospūdžiu pavojinga būti lauke karštu oru arba esant saulės geomagnetinėms audroms.
• Palaikykite normalų cukraus kiekį kraujyje.
• Daugiau judėkite. Visai nebūtina bėgti nuo infarkto", pakanka ramiai pasivaikščioti gryname ore ne mažiau 5-6 kilometrų per dieną.
• Būtinai meskite rūkyti.
• Jeigu turite antsvorio, pasistenkite numesti nors kelis nereikalingus kilogramus.
• Maisto produktai turi sudaryti minimalų kiekį gyvulinių riebalų ir cholesterolio. Tad vartokite daugiau daržovių ir vaisių, vietoj riebios kiaulienos rinkitėsliesą kalakutieną arba vištieną. Sviestą pakeiskite aliejumi, o lašinius - žuvimi. Tokia mityba padės ne tik normalizuoti kūno svorį, bet ir sutaupyti lėšų.

Pirmoji pagalba ištikus infarktui

• Įtarus miokardo infarktą, kuo skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
• Laukdami greitosios, paguldykite žmogų ir atlaisvinkite jo kvėpavimo takus (prasekite marškinius, nuriškite šaliką).
• Jeigu yra galimybė ir žmogus sąmoningas, duokite 0,5 mg nitroglicerino tabletę po liežuviu arba purškiamą nitroglicerino aerozolį kas penkias minutes, bet ne daugiau kaip tris tabletes (dozes).
• Duokite ligoniui sučiulpti arba sukramtyti 160-325 mg aspirino tabletę, kad sumažinti kraujo krešumą.
• Jeigu ištiko infarktas, nevykite į ligoninę savo transportu ir jokiu būdu pats nevairuokite automobilio. Tai pavojinga ne tik jums, bet ir kitiems eismo dalyviams.

Kas man padėjo atgauti jėgas

Patyrę infarktą žmonės dažnai būna praradę viltį pasveikti po šios itin traumuojančios ligos. Todėl nemažai ligoninių kardiologiniuose skyriuose besigydančių pacientų nuleidžia rankas ir net puola į depresiją, vietoje to, kad džiaugtųsi, jog išgyveno. Gydytojai pritaria, kad tokie atvejai pasitaiko tikrai neretai. Vienas iš tokių pacientų pasidalijo savo patirtimi apie tai, kas jam padėjo grįžti į normalų gyvenimą po to, kai jis patyrė platų širdies miokardo infarktą ir jau buvo ant ribos į Anapus.

54 metų Virginijus visą gyvenimą dirbo fizinį darbą, todėl dažnai pasitaikydavo, kad vis ką nors susižeisdavo, pasitempdavo nugaros ar kojų raumenis, patirdavo kitų traumų. Tačiau visos nelaimės tą dieną, kai jis patyrė infarktą, tiesiog nublanko. Staiga kilęs krūtinės skausmas tądien buvo toks stiprus, kad nubloškė aukštaūgį vyrą ant žemės. Tai visa laimė, kad netoliese darbavosi už jį vyresnė jo kolegė, kuri vis pasiskųsdavo bloguojančia širdimi ir visada nešiojosi nitroglicerino tablečių. Vyras mano, jog tądien jos ir išgelbėjo jam gyvybę. Skubiai iškviesti medikai ilgai nedelsė, o ligoninėje atsidūrųsį pacientą chirurgai iš karto partiesė ant operacinio stalo širdies kraujagyslių šuntavimo operacijai. Po jos atmerkęs akis Virginijus negalėjo patikėti, jog jis vis dar yra šiame pasaulyje. Taip prasidėjo ilgas kelias į sveikimą.

Ir dabar dažnai gydytoją kardiologą aplankantis vyriškis sakė, jog labiausiai jam padėjo sveikti nuoširdžiai juo besirūpinę šeimos nariai ir patyrusio gydytojo psichologinis palaikymas bei nuolatinis raginimas nenuleisti rankų, gyvenimui tiesiog kibti į atlapus. Anksti prasidėjusi reabilitacija padėjo atsistoti ant kojų. Tačiau ir pačiam teko atrasti savyje naujų jėgų pradėti mankštintis, išmokti kasdien eiti pasivaikščioti, palaipsniui didinant fizinį krūvį. Dabar tai tapo įprasta, nors anksčiau vyriškis mieliau guldavo ant sofkutės prieš televizorių ir taip tingiai praleisdavo vakarą.

Kai pradėjo daugiau judėti, ėmė kristi nereikalingi kilogramai, dėl kurių Virginijus neretai pradėdavo dusti dirbdamas ar tiesiog sparčiau eidamas. Prie svorio metimo labai prisidėjo ir pagaliau tinkamai sureguliuota mityba bei sveiki maisto produktai. Dabar visa vyro šeima perėjo prie sveikos mitybos - nebevalgo riebios mėsos, rūkytų mėsos ir žuvies gaminių, tikslingai pradėjo valgyti daugiau daržovių, nebeatsisako ir vaisių. Gyvulinės kilmės riebalus pakeitė augaliniais, renkasi aliejų, o ne sviestą. Ir maitinasi ne du kartus per dieną kaip anksčiau, o keturis ir net penkis. Valgio metu niekada neprisikerta sočiai, vietoj to geriau išgeria sulčių, arbatos. Kavos neatsisakė, bet geria ją dabar tik rytais, kad būtų lengviau pradėti dieną. Ir druskos beveik nebevartoja.

Kas labai svarbu, Virginijus išmoko kasdien bent po du kartus pasimatuoti kraujospūdį, o tai užtikrina, jog vyriškis gali pats kontroliuoti kraujo spaudimą. Jei šis daugiau pakyla, Virginijus su savimi nuolat nešiojasi gydytojo paskirtų vaistų, kuriuos laiku išgeria neleisdamas kraujospūdžiui valdyti jo gyvenimo. Tiesiog griežtai laikosi gydytojų nurodymų, o tai padeda jam nenuklysti nuo teisingo kelio.

Be to, kardiologų pacientas ligoninėje, o po to ir reabilitacijos įstaigoje susirado savo likimo draugų, su kuriais nuolat palaiko ryšį, aptaria sveikatos reikalus ir sveikai, be alkoholio praleidžia laisvalaikį. Virginijus pamena, kad prabudęs po širdies kraujagyslių operacijos pirmiausia padėkojo Dievui už išgelbėtą gyvybę. Dėkingumą Viešpačiui vyras jaučia iki šiol, dėkoja Jam savo maldose, dažniau apsilanko bažnyčioje. Taip ramiau ir saugiau, - sako vyras. Negalime jam nepritarti.

Laisvalaikio gido Anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

Susiję straipsniai:

	Arterinė hipertenzija: išmokite kontroliuoti savo ligą
	Kaip pasimatuoti kraujospūdį namuose?