Kūdikio mitybos režimas: svarbiausia – rasti aukso viduriuką

Kūdikio mitybos režimas - daug diskusijų kelianti tema. Jauniems tėveliams kyla pačių įvairiausių klausimų: kiek kartų per parą maitinti naujagimį ir kiek - kūdikį, kokie turėtų būti intervalai tarp maitinimų, ar, atėjus laikui maitinti, žaidinti kūdikį, ar maitinti jį tam tikromis valandomis ir t. t.

Anksčiau su kūdikių auginimu ir priežiūra susijusioje literatūroje, medikų rekomendacijose buvo nurodoma, kad kūdikius reikia maitinti pagal griežtą mitybos režimą - kas 4 valandas, tiksliai nurodytu laiku. Daugelis mažylių prie itin griežto mitybos plano laikui bėgant įprasdavo - maitinami kas 4 val. pakankamai pasisotindavo, kad tas kelias artimiausias valandas iki kito maitinimo nejaustų alkio. Tačiau medikai, pateikę griežto mitybos režimo rekomendacijas, neįvertino daugybės veiksnių:

• Vienas jų - pilvo diegliai, kurie prasideda vos kelių savaičių kūdikiams. Diegliukai gali tęstis kelis mėnesius iki 6-ojo kūdikio gyvenimo mėnesio. Kasdien jie gali trukti net iki 3 valandų - kūdikis verks, muistysis, tad natūralu, kad tuo metu jis negers pieno ar pieno mišinio.
• Antra, griežto kūdikių mitybos režimo šalininkai pamiršo ir augimo šuolius, kai tam tikrais tarpsniais žindančiai mamai nepakanka pieno ir augantis kūdikis, norėdamas „užsisakyti" jo daugiau, gali žįsti didžiąją dalį dienos. Ir tokiu atveju palaikyti griežto mitybos režimo niekaip nepavyktų.
• Trečia, bežįsdami naujagimiai, o kartais ir kūdikiai dažnai užmiega - tai reiškia, kad vieną ar kelis maitinimus, žindant pagal griežtą tvarkaraštį, jie gali likti alkani. Laikantis mitybos režimo, kūdikius atėjus laikui maitinti reikia žadinti: tėveliai žino, kaip išbudinti kietai įmigusį kūdikį - kartais nepadeda net šalto vandens procedūros.

Akivaizdu, kad kiek lankstesnis mitybos režimas yra patogus ir tėvams, ir kūdikiams. Greta griežto kūdikio mitybos režimo galime paminėti ir kitą kraštutinumą, ypač jei mamos maitina mažylį natūraliai: kūdikiui vos pabudus, jam iš karto siūloma pieno nesigilinant, ar kūdikis tuo metu yra alkanas, ar tik tiesiog nuobodžiauja ir nori tėvų artumo. Viskas gerai, jei itin lankstus režimas (kėlimaisi naktį po n kartų) nevargina mažylio tėvų, tačiau jei tėvai visiškai nepailsi, akivaizdu - metas kažką keisti.

Režimas - pagal kūdikio poreikius

Net ir lanksčiame mitybos režime turėtų būti įvedama tam tikra tvarka: kiekvieną dieną kūdikis turėtų būti maitinamas panašiu laiku, stengiantis išlaikyti panašią trukmę tarp maitinimų, nes organizmas mėgsta tvarką: maitinant kasdien tuo pačiu metu, išsiskiria skrandžio sultys, maisto medžiagos lengviau įsisavinamos. Kūdikiui ūgtelėjus, naktinius maitinimus galima nutraukti. Norėdami sukurti savo kūdikiui palankų mitybos režimą, turite stebėti jo poreikius. Pavyzdžiui, ar mažylis linkęs vienu kartu išgerti daugiau pieno ar suvalgyti daugiau košės, ar atvirkščiai - jis valgo dažnai ir po truputį.

Greičiau išalksta natūraliai maitinami kūdikiai: motinos pienas - geriau suvirškinamas ir įsisavinamas, todėl žindyti reikia šiek tiek dažniau, nei pieno mišiniu maitinamus mažylius. Pieno mišinukais maitinami kūdikiai gali daugiau suvalgyti, nes greitai gauna maisto ir greičiau pajunta sotumo jausmą, tuo pačiu ir ilgesnį laiką būna sotesni. Apskritai, maitinimas motinos pienu ir pieno mišiniu labai skiriasi. Pavyzdžiui, iš mamos pieno mažylis gauna visų jam būtinų medžiagų, tuo tarpu kūdikiui tinkamame mišinyje jų gali būti nepakankamai. Pavyzdžiui, viename pieno mišinyje be laktozės beveik nėra kalcio. Atkreipkite dėmesį, ar pieno mišinyje pakanka omega-3 riebiųjų rūgščių. Jei jų nėra, pagrindinis omega-3 šaltinis mažyliams - žuvų taukai.

Taigi, palaipsniui galėsite įvesti tokį mitybos režimą, kuris bus palankus ir jums, ir kūdikiui. Kaip rodo praktika, sau palankiausią mitybos ritmą kūdikiai atranda sulaukę 2-3 mėn., nesvarbu, ar jie maitinami natūraliai, ar pieno mišiniu. Po to, net jei  ir nesilaikysite tikslaus mitybos režimo, kūdikio virškinimo sistemai nepadarysite jokios žalos. Tiek maitinant naujagimį, tiek kūdikiui ūgtelėjus ir jo svoriui tapus stabiliam, nereikia panikuoti, jei vieną maitinimą kūdikis pramiegojo ir pabudo, pavyzdžiui, 2 val. vėliau.

Svarbiausios naujagimių ir kūdikių mitybos rekomendacijos

• Svarbu, kad kūdikis alkanas nebūtų pernelyg ilgai, pvz., 5 ar 6 val.
• Naujagimius ir 1-2 mėn. kūdikius reikėtų maitinti apie 6-7 kartus per parą vidutiniškai kas 3,5 val.
• Jei tėveliai mato, kad naujagimis/kūdikis alkanas, jei mamai trūksta pieno, jį galima maitinti dažniau - apytiksliai kas 3 val.
• Maitinant dažniau nei kas 3 val., kūdikio skrandukas apkraunamas, todėl mažylis atpila, gali pradėti vemti ar viduriuoti.
• 4-12 mėn. kūdikiai maitinami 5 kartus per dieną.

Jei mama žindo, vieno maitinimo metu kūdikį reikėtų maitinti tik iš vienos krūties, nes pirmiausiai bėga liesas pienas, nuo kurio kūdikis atsigeria, vėliau - tirštesnis ir sotesnis pienas. Kaitaliojant krūtis, kūdikis pakankamai nepasisotins - atsigers, tačiau negaus riebiojo pieno. Tam, kad kūdikis pasisotintų, mama turi gerti pakankamai skysčių ir gerai maitintis. Per motinos pieną mažylis aprūpinamas visomis būtiniausiomis medžiagomis, todėl žindančios mamos mityba turėtų būti kuo įvairesnė ir subalansuota. Kaip ir nėštumo metu, taip ir žindant padidėja įvairių medžiagų poreikis, nes jų reikia ne vien mamai, bet ir kūdikiui. Pavyzdžiui, mamai vartojant žuvų taukus, vertingųjų medžiagų - pvz., omega-3 rūgščių - gauna ir kūdikis.

Taigi, preliminarus mitybos režimas patogesnis daugiau reikalų, darbų turintiems tėveliams - jiems lengviau planuoti dienotvarkę, ypač kai kūdikis pradedamas primaitinti kietu maistu. Tai nereiškia, kad kūdikį reikės maitinti 5 min. tikslumu, tačiau žinosite, kad 8.30-9 val. mažylis pusryčiaus, 10.30-11 val. - metas užkandžiui, 12.30 - 13.30 val. - pietūs, ir t. t. Preliminarus mitybos režimas reikalingas ne tam, kad įspraustų jus ir kūdikį į griežtus rėmus, bet kad palengvintų dienotvarkę ir sudėliotų viską į vėžes.

Rūta Anusevičienė