Voveraitės

Paprastosios voveraitės (Cantharellus cibarius), liaudiškai voveruškos, vienos iš pirmųjų vasaros grybų. Gerai palijus ir nusistovėjus nors kiek šiltesniems orams, pasirodo geltonos voveraičių galvutės. Pirmąsias voveraites galima surasti ir birželio pirmoje pusėje, tačiau dažniausiai pirmąsias savaites kepurėlės būna iki 1 cm skersmens ir už tokių rinkimą galima susilaukti baudos. Užaugusios voveraitės kepurėlės skersmuo 3-10 centimetrų, panaši į išvirkščią skėtį, kojelė beveik suaugusi su kepurėle.

Labai svarbu saugoti voveraičių augimvietes, tada toje pat vietoje džiaugsitės puikiu derliumi kiekvienais metais. Kuo mažiau vaikščiojama apie augimvietę, nemindoma ten kur grybiena, iš kur nuskynėte voveraitę. Nesvarbu ar voveraitę pjausite ar ištrauksite. Jokiais būdais neraunamos samanos po kuriomis gali būti voveraičių, ateis laikas, išlįs.

Kur auga voveraitės

Auga voveraitės mišriuose pušų, beržų ir jaunų eglučių miškuose. Pirmosios randamos vidutinio amžiaus beržynuose, kur mažai kitų medžių, dažniausiai nedaug ir samanų. Po kelių savaičių samanose išdygsta didesnės voveraitės. Ten, kur miško plotai mažiau mindomi. Vasaros viduryje ir pabaigoje randamos mišriuose pušynų ir beržynų  samanose, mėgsta nedidelių eglučių ar kadagių kaimynystę. Rudenį daugiau randama brandesniuose, šviesiuose pušynų samanose.  Tokiose vietose jų dygsta iki pat pirmojo sniego. Vovoraitėms patinka augti grupėmis. Dažnai kasmet išauga pamėgtoje vietoje, tačiau, jei vieta netinkama, buvo gadinamas paklotas, renkasi kitas vietas. Voveraitė išraunama, nepažeidžiant aplink esančių samanų arba nupjaunama prie pat žemės. Neužmirškite, kad samanų ar miško paklotės draskymas labai kenkia tiek voveraičių, tiek kitų grybų grybienai, be to už tokius veiksmus numatytos baudos.

Pirmosios voveraitės auga ant takų, pakelėse, atvirose vietose.

Klasikinis nutryptas beržynėlis kuriame išauga pirmosios voveraitės. Grybiena nusilpusi, sugeba išauginti voveraites tik sezono pradžioje.

Vasaros antroje  pusėje voveraitės prasimuša pro samanas pušynuose. Mėgsta kiek ūksmingesnes vietas, randamos tarp paparčių, eglynuose, beržynuose.

Rudenį po stipresnių lietų voveraitės dar ilgai auga šiltesniuose, atviresniuose samanynuose pušyne. Galima surasti iki pat gruodžio pabaigos.

Patiekalai iš voveraičių

Voveraitės kulinarijoje labai vertinamos. Tai buvo vientelis grybas kurį valgė Lietuvos žydai. Šis grybas nekirmija - jo sudėtyje yra polisacharidų (hinomanozė), kurie sunaikina kirmėlių kiaušinėlius. Grybas turi ir kitų naudingų medžiagų: vitaminai A, B, PP, amirogštis, varį, cinką. Voveraitės naudingos gerinant regą, daugelio akių ligų profilaktikai. Voveraičių ekstraktais gydo kepenų susirgimus (tuo pačiu mažina riebėjimą) ir hepatitą C, pūliuojančias žaizdas. Voveraitės stabdo tuberkuliozės lazdelės vystymąsi. Padeda voveraitės atsikratyti ir žarnyno kirmėlių.

Kulinarijoje voveraitė priskiriama prie trečios kategorijos grybų, tačiau retas kulinaras šį grybą nepriskirs prie geriausių grybų. Paruošimo būdų labai daug. Klasikinis būdas - kepti susmulkintas ir nevirtas voveraites, keptuvėje išgarinant voveraičių sunką. Tokios voveraitės vėliau maišomos su bulvėmis, kiaušiniene, vištiena, makaronais, įdedamos į picą ar pyragą.

Voveraitės puikiai tinka įvairiems padažams. Kepama ant kiek pakaitinto sviesto, dedama pjaustytų ir geriausia jau iškeptų  svogūnų, prieskoninių žolelių. Dažniausiai pradžioje apkepinami svogūnai ir vėliau dedamos voveraitės. Po lietaus voveraitės išskiria gana daug vandens, svogūnai išsitroškintų be karamelizacijos. kepama kol išgaruoja didesnioji skysčio dalis. Galima pabaigai užpilti grietinėle.

Receptai su voveraitėmis

Svieste keptos voveraitės

Tikriausiai vienas iš žinomiausių Prancūziškos virtuvės receptų. Pačiam galima pasidaryti dar geriau nei prancūziškame restorane kadangi jos gali būti itin šviežios ir rinktinės. Pačios skaniausios pirmosios voveraitės, jos gauna daugiausiai metų bėgyje grybienos sukauptų mineralinių medžiagų.

Voveraitės neplaunamos, bet nuvalomos šepetėliu. Su mažomis aišku tai pernelyg laikui imlus darbas, jas plauname. Kaitinam ghi sviestą kepinam smulkiai pjaustytus svogūnus. Svogūnams kiek apskrudus dedame voveraites. Po kurio laiko ima gausiai išsiskirti vanduo, garinam ant mažos ugnies apei 5 minutes. Dedam pjaustytus krapus ir/ar pertražoles. Tinka raudonėlis. Patiekiama su šviežiomis virtomis ar keptomis bulvėmis.

0,4 kg voveraičių,
4 šaukštai ghi sviesto,
0,2 kg svogūnų galvučių,
Čiobrelių, krapų ir petražolių žiupsnelis
Druska, pipirai

0,6 kg bulvių

Karkos suktinis su voveraitėmis ir daržovėmis

Sudėtinės dalys:
karkos (2 nedidelės),
virtos voveraitės (0,5 l),
morkos (3 didesnės),
moliūgas (gabaliukas),
saliero stiebai (2 vnt.),
poras (vidutinis),
žalios petražolės (ryšelis),
žali krapai (ryšelis),
žalias rozmarinas (šakelė),
žali čiobreliai (šakelė),
lauro lapeliai,
penkių rūšių pipirai,
juodieji pipirai,
druska,
kmynai,
svogūnas.

Gaminimas:

Voveraites apvirti su druska, lauro lapeliais, juodaisiais pipirais ir kmynais.
Karką nuskusti ir nudirti jai odą, išilgai neperpjaunant.
Išrinkti mėsą, be riebalų ir sausgyslių.
Mėsos bryzelius lengvai pamušti ir supjaustyti nedideliais gabaliukais.
Paruošti prieskonių mišinį iš šaukšto druskos, didelio žiupsnio lauro lapelių, nemenko žiupsnio penkių rūšių pipirų. Susmulkinti po kelias šakeles žalių rozmarinų iš čiobrelių. Galima dar berti Provanso prieskonių.
Prieskonių mišinį išmaišyti su mėsa.
Būtų gerai, kad ši mėsa pastovėtų su prieskoniais bent valandą.

Susmulkinti moliūgą, porą, 1 salierą, 2 morkas, po nemažai petražolių ir krapų ir šį mišinį pakaitinti garuose, kol apminkštės.
Atvėsusias daržoves sumaišyti su smulkintomis voveraitėmis, mėsa ir kimšti masę į odą. Galus užsiūti ir suvynioti į marlę.

Virti apie pusantros valandos vandenyje su druska, pipirais lapeliais, lapeliais, salieru, morkomis ir svogūnu. Aš kartu viriau ir tuos atlikusius kaulus. Iš jų išsiskiria lipni medžiaga, kuri reikalinga geram karkos sukibimui.
Išimti iš vandens ir paslėgti.

Mano karka neblogai pjaustėsi, buvo pakankamai minkšta. Bet karkos mėsa vistiek kietesnė už kitas. Kad būtų visai minkšta, dalį druskos galima pakeisti mėsą minkštinančia druska nors, sako, ji sveikatai ne itin gerai...

Regina Račkauskienė

• Keptos voveraitės su bulvėmis
• Kepenų paštetas su voveraitėmis
• Voveraičių sriuba su vištiena ir špinatais
• Marinuotos voveraitės
• Baklažanų laiveliai
• Įdaryta cukinija
• Jautienos troškinys su voveraitėmis
• Kiaulienos troškinys su voveraitėmis
• Konservuota grybų mišrainė
• Konservuotų voveraičių - vištienos troškinys
• Makaronai su šviežiomis voveraitėmis ir bazilikais
• Sriuba su vištiena ir voveraitėmis