Interjero apipavidalintojas - pirmas žingsnis į dizainerio profesiją

Namai - turtas, kuris yra bene svarbiausias daugeliui žmonių.

Į juos grįžtama po sunkios darbo dienos, pailsėti, atsipalaiduoti, pabūti su artimaisiais. Vieni namai būna jaukesni už kitus, kiti net ir būdami kelis kartus mažesnio ploto atrodo talpesni, nes juose išnaudojamas kiekvienas kvadratinis centimetras. Ir nors namo, buto interjeras - daugiausiai dėmesio sulaukianti dalis, tačiau retai kada susimąstome, kad visa tai neatsirado savaime. Kaip kiekvienas namas, kiekvienas butas ar biuras apstatomas baldais, patalpos suskirstomos didesnėmis ar mažesnėmis erdvėmis ir kaip atrodo bendras vaizdas - vieno žmogaus arba jo komandos fantazijos, idėjų, išsilavinimo ir sunkaus darbo vaisius. Kaip tapti specialistu, kurio sukurti namai priverčia kiekvieną dieną jaustis laukiamais tuos, kurie ten gyvena? Kaip tapti žmogumi, kuris sukūrė visoje Lietuvoje ar net Europoje populiaraus kavinių tinklo interjerą, kur pusryčiauti, pietauti, vakarieniauti kiekvieną dieną ateina tūkstančiai žmonių? Kaip tampama interjero apipavidalintoju ir kaip kylama karjeros laiptais pasakoja Kauno taikomosios dailės mokyklos direktorė Daina Rožnienė, architektas Paulius Januškevičius ir dizaineris Mikas Vilutis.

Sėkmės istorija - architektas.

Architektas Paulius Januškevičius jau nuo mažų dienų žinojo, kad savo ateitį sies ne su humanitariniais, tiksliaisiais mokslais, o savo veiklą kreips menų keliu.

„Visą gyvenimą žinojau, kad noriu savo ateitį sieti su menu. Sužinojęs apie taikomosios dailės mokyklą ir apie tai, kad joje gali būti man įdomių dalykų - pradėjau ja domėtis. O pasidomėjęs išsiaiškinau, kad ši mokykla turi gilias šaknis ir daug įdirbio šioje srityje. Po 12 klasių pasirinkau apipavidalintojo specialybę, nuo kurios ir prasidėjo kelias link mano karjeros - pasakoja architektas. - Ši programa buvo šuolis, startas link mano tikslo. Čia išmokau pačių pagrindų, kurie būtini dirbant šį darbą."

Paulius dirbti pradėjo dar mokydamasis. Pirmuosius darbus jis atliko keliose dizaino agentūrose. Pabaigęs Kauno taikomosios dailės mokyklą jis toliau stojo į architektūrą Kauno dailės akademijoje, kur įgijo bakalauro laipsnį.

„Iš pradžių agentūrose dirbau grafikos dizaineriu, tada tapau interjero dizaineriu, o dabar esu architektas. Interjeras ir architektūra - labai susiję tarpusavyje", - teigia pašnekovas.

Dabar Paulius dirba savarankiškai, samdo keletą žmonių, kai kurios projektus daro kartu su kolegomis.

„Dirbu tiek su visuomeniniais, tiek su individualiais namais, jų interjeru ir eksterjeru. Tiek namo išorė, tiek vidus yra labai susiję tarpusavyje, vienas kitą papildo. Nors žmonės namą dažniau įsimena iš vidaus, negu iš išorės. Eksterjeras sudaro tik pirmą įspūdį, o interjeras pratęsia tą liniją ir palieka gilesnį įspūdį. Tačiau svarbiausia, kad namas būtų ne tik gražus, bet ir funkcionalus. Grožio nepakanka - architektūra turi būti vartojama", - teigia Paulius.

Kalbėdamas apie pradedančiajam dizaineriui ar architektui būtiną įrangą Paulius akcentuoja du pagrindinius dalykus - idėjas ir norą dirbti.

„Interjero apipavidalintojui, dizaineriui, architektui svarbiausia turėti daug idėjų, būti iniciatyviam ir norėti dirbti. Nes kaip ir kiekvienoje srityje, taip ir čia, jeigu yra noras, tai atsiras ir darbas. O įranga nuo pat pradžių nėra būtina. Kai tik pradėjau dirbti, tai neturėjau jokios įrangos. Draugai dirbdavo dieną, o aš eidavau pas juos kai jie miegodavo ir dirbdavau naktimis, - prisimena savo pirmuosius darbus Paulius. - Pradedantis žmogus gali ir neturėti įrangos, o viską įsigyti paskui. Svarbiausia turėti idėjų ir noro dirbti, norėti daryti kažką gero. Nes architektūra nėra tik darbas už kurį moka pinigus. Tai kartu ir darbas iš idėjos, nes darai tai kas patinka tau, teikia džiaugsmą kitiems, o kartais pinigai ateina po metų, dviejų ar trijų. Dirbdamas tokį darbą kartu ir ugdai klientą, nes žmogus turi suvokti, kodėl būtent tokie namai konstruojami, kodėl įgyvendinamas vienas ar kitas sprendimas. Jis ten praleis didžiąją dalį savo gyvenimo, todėl svarbu, kad jis jaustųsi gerai. Taigi šis darbas kartu daro įtaką ir visai visuomenei."

Kalbėdamas apie ateities planus Paulius prasitaria apie norą persikelti ir į užsienio rinką, tačiau norėtų išlaikyti bei plėsti ir rinkos dalį Lietuvoje, vienytis su kitais kolegomis.

Pauliaus teigimu - svarbiausia savo profesinėje veikloje pasirinkti tai ko iš tikrųjų norima, nes jeigu dirbi tai ką mėgsti ir myli, tai tikrai visos durys tampa atviros ir galima pasiekti tai ko nori.

Sėkmės istorija - dizaineris.

Antrasis pašnekovas sutikęs pasidalinti savo patirtimi - dizaineris Mikas Vilutis, kuris Kauno taikomosios dailės mokykloje taip pat pabaigė interjero apipavidalintojo mokymo programą.

„Tokią specialybę pasirinkau todėl, kad pas mane šeimoj daug linkusių į meną, todėl ir save įsivaizdavau šioje srityje. Nors galvojau apie architektūros studijas, tačiau per daug atsainiai žiūrėjau į užduotis, todėl pasirinkau dizaino kryptį. Kadangi norėjau baigti kolegiją, tačiau neužteko balo stojant - pradėjau mokytis interjero apipavidalinimo, kad gaučiau papildomų balų ir toliau galėčiau mokymąsi tęsti aukštesnėje pakopoje. Atsispyriau nuo dailės mokyklos tramplyno, po mokslų dalį laiko padirbau ir tada stojau į Kauno kolegiją, J. Vienožinskio menų fakultetą, kur irgi mokiausi dizainą, tik šiek tiek aukštesniame lygyje", -savo patirtimi dalijasi Mikas.

Studijuodamas kolegijoje kartu pradėjau atlikinėti architektų duodamus smulkius papildomus darbus, įgijau praktikos. Po mokslų keletui mėnesių buvau įsidarbinęs Airijoje, kur dirbau kartu su vietiniais architektais. Būtent ten ir supratau, kad noriu dirbti ne kažkam, o sau. Prieš 4 metus grįžau į Lietuvą ir po truputį pradėjau savo verslą, -pasakoja dizaineris. -  Šiuo metu dirbu sau, esu subūręs keturių žmonių komandą: aš, du architektai ir dar vienas dizaineris. Su komanda kuriame gyvenamuosius namus, biurus, grožio salonus, jų vidaus dizainą."

Nors ir norėjo būti architektu, tačiau Mikas mokslų tęsti toliau neketina, planuoja ir toliau jėgas skirti verslo vystymui.

„Net ir nebūnant architektu tenka prisiliesi ir prie šios srities. Kadangi mano komandoje dirba du architektai, prie architektūros prieinu iš kitos pusės, - sako Mikas.

Didžiausias ir įsimintiniausias Miko projektas - Kazachstane renovuojamas dvaras, kurį jis šiuo metu daro bendromis jėgomis su kitais kolegomis.

Kalbėdamas apie dizaineriui reikalingas savybes, jis, kaip ir pašnekovas Paulius, labiausiai akcentuoja būtinumą turėti norą.

„Kaip ir bet kuriame versle pirmiausia reikia turėti noro. Be noro ir ryžto nieko nepadarysi", - teigia Mikas.

Interjero apipavidalintojas - kur juo tapti

Kaip ir daugelį profesijų, taip ir interjero apipavidalintojo galima išmokti savarankiškai. Tačiau mokantis savarankiškai reikia kur kas daugiau pastangų, nei mokantis šį amatą dėstančioje mokykloje, kurioje pateikiama atrinkta, susisteminta informacija. O ir darbdaviai mieliau renkasi tuos, kurie savo žinias gali įrodyti įgytu pažymėjimu. Abiem pašnekovams pirmasis laiptelis link interjero ekspertų buvo Kauno taikomosios dailės mokykloje dėstoma interjero apipavidalintojo mokymo programa. Joje jie išmoko ateities darbui ir mokslams reikalingų interjero apipavidalinimo pagrindų: panaudoti tradicines apipavidalinimo-dekoravimo technologijas, projektuoti vaizdinę, vizualinę informaciją, kurti reklamas, įmonės stilių ir prekinę išvaizdą, projektuoti nesudėtingus interjerus parenkant jiems spalvas, apipavidalinti šventinį interjerą ar masinį įmonės renginį, analizuoti sąnaudas, kaštus, įvertinti rinkos ekonomikos dėsnius (kitaip sakant - dirbti pelningai). Atsispyrę nuo šios programos jie savo žinias ir įgūdžius tobulino tiek dirbdami, tiek ir mokydamiesi toliau.

Kaip teigia Kauno taikomosios dailės mokyklos direktorė Daina Rožnienė, nors moksleiviai baigę interjero apipavidalintojo mokymo orientuojami į tai, kad jie gali tęsti mokslus aukštesniame lygyje ar vystyti veiklą kaip interjero dizaineriai, tačiau baigę šią specialybę moksleiviai turi ir kitų galimybių bei perspektyvų.

„Kai kurie mokiniai baigę interjero apipavidalinimo specialybę atlieka praktiką užsienyje, susiranda darbus tiek Lietuvoje, tiek svetur. Jie sėkmingai projektuoja butus, kuria interjerus, dirba kitus su specialybe susijusius darbus. Kiekvienas iš jų gali nesunkai pradėti savo verslą, nes pagrindinė interjero apipavidalintojo darbo priemonė - kompiuteris. Tik vėliau, keliant kvalifikaciją ir tobulėjant gali prireikti papildomų priemonių, - sako mokyklos direktorė. - Taip pat galima ir kita kryptis - tie kurie nori mažiau orientuotis į projektavimo darbus, jie gali eiti dirbti į statybų sritį. Taip pat daug baigusių šią programą ir nenorinčių tęsti studijų dirba baldų, dažų parduotuvėse pardavėjais-konsultantais. Jie turi pranašumą prieš kitus darbuotojus, nes moka dirbti pagrindinėmis projektavimo programomis, sukurti ir parodyti 3D modelius, turi nemažai žinių apie interjero apipavidalinimą. Viskas priklauso nuo asmeninių poreikių ir kiek žmogus nori realizuoti save vienoje ar kitoje srityje."