Antienos plovas

2024-01-22 14:10   Peržiūros : 1900   Spausdinti

---

Vaikystėje nemėgau ryžių. Kaip galima juos buvo mėgti, jei išskyrus prėską košę, kitaip neteko jų ragauti. Ir šiaip, lietuvaičiui tai buvo gana svetimas dalykas, ne taip, kaip bulvė, perlinė kruopa ar manai. Plovo tais laikais nedarydavo, tiesiog nebuvo tradicijų.

Požiūris pasikeitė staiga, kai viename gimtadienyje paragavau antienos su virtais ryžiais. Virti ryžiai - kaip neskanu! Tačiau tai buvo anties sultinyje virti ryžiai, mmmmm..

 

Dabar visi žino, kad ryžius skaniausias tada, kai prisigėręs riebalų. Plovas tuo ir yra paremtas.

Kartais net persistengiama, naudojant riebią mėsą, ryžiai dar „prigirdomi" aliejumi. Bet niekas nesiskundžia, kad neskanu (apie sveikatą kalbėti gal ir neverta).

Ilgai šaldymo kameroje laikiau ančiuką, tikrą kaimišką ir lietuvišką ančiuką. Čia ir Kalėdos praėjo, ir Naujieji.., o jis kaip guli taip guli. Skrandžiai jau grįžo į normalią būseną, žiema už lango „dantis rodo", laikas pilvui pasismaginti.

Dariau improvizuotai, pagal savo supratimą ir nuojautą.

Pasitelkiau į pagalbą greitpuodį. Jame viriau ančiuką pusę valandos, prieš tai nupylus pirmąjį nuovirą (to išmokau iš sveikuolių, nes, anot jų, pirmasis sultinys yra ypač kenksmingas, GAL). Tik pasūdžiau ir česnako galvutę įmečiau. Vandens nereikia daug, kad apsemtų pusę ančiuko.

Per dešimtį minučių nudorojau mėsytę nuo kaulų tiesiog pirštais, gnaibiau ir smulkinau čia pat. Ypač dideles riebalų sankaupas išmečiau su kaulais, suvirusią odelę palikau, tiesiog žiūrėjau, kad gabaliukai būtų malonūs valgyti. Sultinys liko puode, jį kol kas palikau ramybėje.

Užkaičiau keptuvę ir sumečiau mėsytę, be papildomų riebalų. Reikėjo nuolat maišyti, nes antiena gerai skrudo. Tuomet papildžiau keptuvės turinį stambiai supjaustyta svogūno galva ir česnako skiltelėmis, supjausčiau tris nemažas morkas, pabaigoje - porą.

SVARBU. Daug receptų su antiena yra naudojami rauginti kopūstai, ir ne šiaip sau. Jie priduoda ne tik malonios rūgštelės, bet ir prigesina laukinio (nors ir naminis, bet vis vien yra kvapas) paukščio kvapą. Raugintų kopūstų dėjau apkepant mėsą, vėliau jų net nesijautė.

Kai kepimo procesas įpusėjo, užkaičiau greitpuodį su sultiniu, subėriau pakelį (800g) plikytų ryžių . Reikia nepamiršti nuolat maišyt. Antis - labai riebus paukštis, o jos sultinys (net ir antrinis) yra toks riebus, kad ryžiai kaip mat prisisotins, ims kibti prie dugno, teks pilti į puodą vandens.

Kai keptuvės turinys, vis pavartomas, jau atrodys „susidraugavęs", galima verst į puodą. Mentele kruopščiai viską permaišome, papildome vandeniu, jei reikia, ir uždarome greitpuodį. Laikiau uždarytą ant maksimalios ugnies gal penkias minutes, net nespėjus greitpuodžiui užsirakinti. Tada viską išjungiau ir palikau valandai bręsti.

Rezultatas man asmeniškai nebuvo kažkoks stebuklingas, bet namiškiai labai gyrė ir vis kartojo, kartojo. Padariau taip, kaip ir tikėjausi. Ryžiai slydo per gomurį, paukštienos aromatas originalus, bet saikingas. Ir jokių pomidorų padažų, šis plovas ne toje skonių paletėje. Tiesa, kepant antienos mėsytę, pašlaksčiau sojų padažu, tas priduoda savų niuansų.

 

Pabandžiusiems - skanaus !

Reikės:

• Ančiukas  - 1kg
• Ryžių - 800g
• Rauginti kopūstai - 400 g
• Svogūnas - 1 didelis
• Česnakas - 1-2 galvutės
• Poras - pusė stiebo
• Morkos - 3 didelės
• Druskos, pipirų, raudonųjų pipirų
• Vandens - 1-2 l

 

ASTRAS