Jau pusantro šimto metų absentas – pelynų trauktinė – yra bohemos išsigelbėjimu. O gal pragaištimi. Impresionistai, simbolistai, gotų romantikai šį gėrimą kone suasmenindavo, laikydami visaverčiu užstalės dalyviu. Žalios spalvos svaiginantis gėrimas audrindavo menininkų vaizduotę, - Oskaras Vaildas, Ernestas Hemingvėjus, Augustas Strindbergas, Polis Verlenas jį gerdavo ir garbindavo, o štai triušiams ir katėms jis sukelia epilepsijos priepuolius…

Tiesa, kai kurie iš absento mėgėjų senatvėje nutarė, kad ši alkoholio rūšis ne tokia jau gera. Prancūzų poetas P.Verlenas, rodydamas save, visai sugriuvusį ir pasiligojusį, pavyzdžiu, reikalavo, kad vyriausybė uždraustų absentą kaip skatinantį asmenybės degradaciją. Absentas įgavo didelį populiarumą po to, kai XX a. pradžioje Europos vynuogynus užpuolė amarai, ir derlius buvo labai menkas. Kažką gerti reikėjo, ir bohemos gėrimas išėjo į platesnius vandenis. Pirmo pasaulinio karo metais Paryžiuje rimtai imta tvirtinti, kad būtent dėl absento taip nesiseka kariauti. Prancūzų karininkai, išgėrę jo, praranda orientaciją ir nesigaudo mūšyje, o prūsai plempia sau alų, ir jų tokios problemos nekamuoja. Viešai buvo pademonstruota, kad svarbiausia šio gėrimo skiriamoji medžiaga sukelia katėms ir triušiams epilepsiją. Taigi, greitai šis alkoholis buvo uždraustas. Tik pogrindyje bohemos atstovai vartojo jį, svaigdami nuo savo išskirtinumo suvokimo ir laipsnių. Štai kaip jie apibūdindavo absentą.

O.Vaildas: “Absento spalva – nuostabiai žalia. Jo pilna stiklinė – labai poetiškas vaizdas. Kuo gi absentas skiriasi nuo saulėlydžio?”. E.Hemingvėjus: “Absentas burnoje lengvai ir švelniai anestezuoja liežuvį.” “Prisigėriau vakar absento ir atlikinėjau triukus su peiliu. Ypač gerai gaudavosi, kai mėtydavau jį į rojalį”. “Karaliaus Ūbo” autorius Alfredas Žari vadindavo jį “lerb sent” – šventąja žole. Paprastai po absento jis sėsdavosi ant dviračio ir lenktyniaudavo su traukiniu… XX amžiaus antros pusės kontrkultūrinis rašytojas, režisierius Gi Deboras specialiai ieškoti absento vykdavo į Barseloną. Tuo metu šis gėrimas jau buvo smarkiai primirštas, tačiau Katalonijos sostinėje dar mokėjo jį gaminti. Deboras gretino “fantastišką sąmonės lengvumą ir gąsdinantį aiškumą”, išgėrus absento, su “varginančiomis cheminių narkotikų haliucinacijomis”, “tuščiu marihuanos sukeltu juoku” ir “grubiu kokaino entuziazmu”.

Gėrėjus viliojo ne tik pats gėrimas, bet ir jo ritualas. Dažnai jis gertas su cukraus gabaliukais, kuriuos merkdavo į skystį specialiai tam skirtuose skylėtuose šaukšteliuose. Absentas masina bohemos atstovus ir šiais laikais. Merilin Menson. Džonis Depas, Eminemas neslepia savo susižavėjimo šiuo žaliu skysčiu. Užtat Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tonis Bleiras neseniai pareiškė, kad atidžiai stebi plintančią “absentomaniją” ir ketina uždrausti šį gėrimą, jei ji grės virsti epidemija. O kol kas šio gėrimo vartojimas reguliuojamas aukštomis kainomis, kurios sąlygotos žvėriškų mokesčių.