Prieskoninių ir vaistinių žolelių džiovinimas

Pačiam išsidžiovinti vaistinių ar prieskoninių žolių motyvuoja keli faktoriai. Elementaraus išdžiovinto raudonėlio kilogramas kainuoja kelias dešimtis, o ekologiško ir daugiau eurų. Sudėjus visus prieskonius kuriuos superkam per metus mažuose pakeliuose išeina ne vienas šimtas eurų. Ne ką mažesnę motyvaciją pačiam išsidžiovinti sukelia tas šieno kvapas kuris pasklinda atplėšus kai kurių gamintojų krapų, petražolių ar to paties raudonėlio pakelius. 
Natūraliai Lietuvos sąlygomis išsidžiovinti sultingus prieskonius kaip krapai, petražolė, bazilikas, jaunas raudonėlis, gelsvė  yra sudėtinga ir labai artima loterijai. Jei tik džiovinama drėgnesniu ar lietingesniu oru beveik garantuotai gaunama pageltusi, kvapą praradusi produkcija. Daug geresnė produkcija gaunama džiovinant vaistažolių džiovyklėse. Be to džiovinant džiovyklėse nesukelia problemų žolelių nuplovimas.
Tenka stebėti, kad restoranai  taip pat ima pirkti kokybiškas džiovykles, kad paruošti kokybiškų džiovintų prieskonių ir daržovių.

Išdžiovinti krapai išlaiko sodrią žalią spalvą, aštrų krapų kvapą. Stiebai labai puikiai tinka sriuboms.

Prieskonines ir vaiztines žoleles geriausia skinti sausesnio oro periodais, saulėtą dieną. Geriausias laikas priešpietinis. Nuskynus prieskonines ar vaistines žoleles jos kruopščiai nuplaunamos tekančiame švariame vandenyje. Aukštesnę kokybę gausite paliekant džiovinimo metu lapelius ant stiebelių. Stiebų taip pat neverta išmesti, dažniausiai juose yra didesnis kiekis eterinių aliejų ir būtent jie sutiekia verdamam patiekalui daugiau aromato. Juos galima įdėti į puodą virimo pradžioje ir vėliau ištraukti. Drėgnus lapelius dedame ant medvilninio ar lininio patiesalo, kad sugertų drėgmę. Kiek palaikius apverčiame. Nusausintą medžiagą dedame į prieskonių džiovyklę.

Prieskoninių sausinimui panaudota  medvilninė staltiesė

Džiovyklės vaistiniams ir prieskoniniams augalams

Gana greitai, per 6- 12 valandų išsidžiovinsite krapus, petražoles, mėtą, melisą, šalaviją. Kažkada džiovinau ant pigios apvalios besisukančios džiovyklės. Deja didelis šių džiovyklių minusas, kad įdėjus daugiau žaliavos įstringa sukimasis. Taip gaunama netolygiai išdžiūstanti produkcija. Be to apatiniai sluoksniai beveik perdžiūva, viršutiniai būna nepilnai išdžiuvę. Tai sukelia daug nepatogumų džiovinant per naktį, kai nėra galimybių pastoviai prižiūrėti džiovyklės.

Daug patogesnės yra tunelinės džiovyklės kur paduodamas tolygus šilto oro srautas ir žolės išdžiūna gerokai tolygiau. 
Taip pat reikėtų rinktis džiovykles su reguliuojamais temperatūriniais režimais. Džiovinti žoleles reikėtų 35 - 40 laipsnių temperatūroje.

Tunelinėmis džiovyklėmis prekiauja Tumosa ir partneriai. Jas puikiai galima pritaikyti grybų, vaisių ir daržovių džiovinimui.

Naudojant nedidelę temperatūrą džiovinimui vaistinės žolės išlaikys maksimalų kiekį naudingų savybių.