Skrandžio skausmai

Skrandžio skausmais gali pasireikšti daugelis ligų. Dažnas stresas, nervinė įtampa, nuolatinis piktnaudžiavimas aštriu ar riebiu maistu, nuplaunant saldžiais gazuotais gėrimais, valgymas vėlai vakare, piktnaudžiavimas alkoholiu neabejotinai iššauks skrandžio skausmus. Įvairių tyrimų duomenimis, skrandžio skausmais dažniausiai skundžiasi jautresni žmones, tie, kurių nesveika ir nesubalansuota mityba, bei vartojantys daug rūkytų maisto gaminių. Nemažą reikšmę taip pat turi per mažas ar per didelis fizinis aktyvumas, netinkamai vartojami vaistai ir t.t. Pastebimas šios ligos paūmėjimo sezoniškumas - liga paūmėja pavasarį ir rudenį. Tačiau pasireiškus nemaloniems simptomams, svarbu ne savarankiškai gydytis, o kreiptis į medicinos įstaigą, kurioje bus diagnozuota ligos eiga ir paskirtas gydymas. Šiame straipsnyje paanalizuosime, kada skrandžio skausmai yra rimtos ligos padarinys.

Skrandžio skausmo priežastys

Skausmai skrandyje - tai simptomai, kurie įspėja apie  ūmines ir lėtines virškinimo trakto ligas. Ūminis skrandžio skausmas - tai staiga atsiradęs negalavimas, o lėtinis skausmas diagnozuojamas, kai jis vargina protarpiais (kasdien ar keletą kartų per savaitę) ilgiau nei 3 mėnesius. Diagnozuojant skausmą svarbu nustatyti tikslią jo vietą ir intensyvumą. Diskomfortą skrandyje gali sukelti ne tik skrandžio, bet ir kitų su jo darbu susietų organų fukcijų sutrikimas, todėl gydymas gali apimti nuo tinkamos mitybos sureguliavimo iki skirtingų vaistų grupių vartojimo, o kai kuriais atvejais - ir operacinis gydymas.

Kuo tiksliau apibūdinami skrandžio skausmai, tuo greičiau bus nustatyta ligos diagnozė, todėl pajutus jau pirmuosius požymius būtina stebėti juos. Kiekvienai ligai būdingi skirtingi simptomai, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti labai panašūs ir įvardyti kaip skrandžio skausmas, pvz.:

• deginantį, graužiantį skausmą už krūtinkaulio jausite esant rėmeniui. Be to, šis pojūtis dar apibūdinamas rūgšties jutimu burnoje ir skausmu duobutėje po krūtinkauliu;
• deginantis pojūtis skrandyje yra būdingas gastritui, o maudžiantis skausmas yra tų pačių ligų požymis lėtine forma. Kai gastrito priežastis yra vartojamas maistas - skausmas pasireiškia iš karto po valgio, arba kai žmogus yra gana alkanas;
• spazminis, mėšlungio tipo skausmas dažnai yra dvylikapirštės žarnos opos ar uždegimo požymis. Toks skausmas dažniausiai prasideda naktį ar praėjus kelioms valandoms po paskutinio valgio;
• staigus stiprus skausmas gali atsirasti dėl apsinuodijimo ir dažniausiai įspėja apie pankreatitą, cholecistitą ar dvylikapirštės žarnos opą;
• labai stiprus aštrus skausmas, kurį pacientai apibūdina žodžiais „kaip peilis įstrigo", dažnai yra opos perforacijos (prakiurimo) rezultatas;
• dvylikapirštės žarnos opai būdingesni alkio skausmai (nevalgius), skrandžio opai - skausmai po valgio. Skausmas gali sustiprėti didesnio fizinio krūvio metu, esant emocinei įtampai, taip pat padidėjus skrandžio rūgštingumui;
• pastovūs silpni maudžiantys skausmai skrandyje dažnai lydi piktybinius navikus, taip pat skrandžio polipus;
• ūminis, bet trumpalaikis (kelių sekundžių), „momentinis" skausmas, kuris atsiranda įkvėpus arba dėl staigaus kūno padėties pasikeitimo, būdingas uždegimų ar kraujotakos sutrikimų sukeliamiems diafragminiams spazmams.

Tai tik dalis skrandžio skausmų priežasčių, bet akivaizdu, kad skrandžio skausmai nėra tokie „nekalti" persivalgymo simptomai. Pajutus stipresnio skausmo ar kitus išvardytus požymius, jokiu būdu neužsiimkite skrandžio skausmo savigyda prieš tai nepasikonsultavę su gydytoju. Net ilgametę praktiką turintis patyręs gydytojas, tik išvardytų išorinio jutimo požymių pagrindu be papildomo tyrimo, negali visiškai ir patikimai diagnozuoti skrandžio skausmo priežasties.

Kartais skausmą skrandyje lydi kitos ligos, tokios, kaip dirgliosios žarnos sindromas, žarnyno trombozė, pilvo aortos išsiskyrimas, žarnyno obstrukcija, skrandžio pažeidimas, vainikinių širdies kraujagyslių liga, tam tikros nervų ligos, alerginės reakcijos ir kt. Dauguma ligų, susijusių su šiais simptomais, yra labai sunkios ir reikalaujančios nedelsiant kreiptis į gydytoją. Kai kuriais atvejais žodis „nedelsiant" reiškia pažodinę reikšmę - esant opų perforacijai (prakiurimui, dėl kurio žarnyno turinys gali patekti į pilvo ertmę) ar apsinuodijimui vėlavimas gali būti mirtinas. Kreipkitės į gydytoją nedelsiant, jeigu staiga atsirado stiprus skausmas skrandyje, kurį lydi vėmimas, vėmimas krauju, viduriavimas, karščiavimas ir kiti panašūs simptomai.

Pirmosios pagalbos priemonių, kuriomis galima sumažinti skrandžio skausmą, skaičius yra nedidelis. Daugiausia, ką galite padaryti iki atvykstant gydytojui, numalšinti skausmą anticidiniais vaistais. Tačiau bet kokius vaistus vartokite labai atsargiai: vaistų poveikis gali iškreipti simptomus ir sukelti sunkumų diagnozuojant ligą. Be to, malšindami skausmą skrandyje tabletėmis jūs prarandate brangų laiką, nes gydote pasekmes, o ne priežastį.

Jokiu būdu negalima naudoti šildymo pagalvėlės skausmui skrandyje mažinti. Kai kuriais atvejais šiluma gali iš tikrųjų padėti ir sumažinti skausmą, bet kitais atvejais (ypač pūlingų uždegiminių procesų ar kraujavimo), ji žymiai pagreitina ligos vystymąsi ir pablogina būklę.

Skrandžio ligų diagnozavimas

Sukėlusios skrandžio skausmą ligos diagnozavimas prasideda nuo paciento apklausos  ir išorinio tyrimo. Pagal kai kuriuos skrandžio skausmo simptomus jūs galite padėti gydytojui diagnozuoti ligą, todėl prieš apsilankant pas gydytoją turite prisiminti ir tinkamai suformuluoti:

• skrandžio skausmo aplinkybes (prieš, po valgio, valgio metu, dieną ar naktį) ir jo pobūdį (staigus ar palaipsniui didėjantis, ūminis, skausmingas, aštrus, deginantis, mėšlungio tipo);
• maisto vartojimas per paskutines dienas prieš skausmą: ką, kada ir kokiais kiekiais valgėte (maistas ir gėrimai);
• sąrašas vaistų, kuriuos vartojate (įskaitant papildus ir vitaminų kompleksus);
• visi papildomi simptomai (pykinimas, vėmimas, kartus skonis burnoje, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, kraujas išmatose, bėrimas, karščiavimas, dusulys, pagreitintas širdies plakimas, galvos svaigimas ir kiti galvos, raumenų ar sanarių skausmo simptomai);
• paskutiniai sveikatos pokyčiai (nėštumo, gimdymo, žindymo, menopauzės). Prisiminkite visas paskutines ligas, nervų sukrėtimus, stiprų nuovargį. Tokie veiksniai, kaip drastiškas svorio padidėjimas arba nepagrįstas svorio netekimas, nerimo ir depresijos raida, gyvenimo būdo pokyčiai, gali būti labai reikšmingi.

Turėdamas pirminius apklausos rezultatus gydytojas atliks laboratorinius šlapimo, bendrus ir biocheminius kraujo tyrimus, taip pat skrandžio sulčių analizę. Siekiant tikslios diagnozės be laboratorinių tyrimų yra atliekami sekantys tyrimai:

Endoskopija. Jos metu įvedamas lankstus vamzdelis per burną į stemplę ir skrandį. Vamzdelyje yra žibintuvėlis ir optika. Gydytojas gali pažiūrėti, ar yra pažeistas stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos vidinis paviršius, ir, jei reikia, paima pažeisto audinio (biopsijos) mėginį. Šis tyrimas nėra skausmingas.

Rentgenograminis tyrimas. Šio tyrimo metu naudojama kontrastinė medžiaga bario tirpalas. Baris yra lengvai tirpstanti vandenyje medžiaga, kuri matoma naudojant rentgeno spindulius. Prarijus barį jis apgaubia vidinę skrandžio formą ir struktūrą. Rentgenograminio tyrimo metu galima nustatyti, dėl kokių priežaščių yra skausmai skrandyje, bei nustatyti įvairius navikinius darinius.

Srandžio skausmo gydymas

Skausmo sindromą sukeliančių ligų gydymas visiškai priklauso nuo įvardytų nemalonių pojūčių priežasties, todėl paanalizuosime labiausiai paplitusių skrandžio skausmo ligų (rėmuo, gastroezofaginio refliukso (GERL), opaligė, gastritas) priežasčių gydymą.

Rėmuo - tai degantis, graužiantis pojūtis krūtinėje, kurio metu apatinis stemplės raumenų žiedas, vadinamas apatiniu stemplės sfinkteriu, praleidžia skrandžio sultis į stemplę. Dažniausiai šie pojūčiai prasideda praėjus pusvalandžiui po valgio. Rėmuo nėra savarankiška liga, o ligų, pvz., gastroezofaginio refliukso (GERL), gastrito, skrandžio opos simptomas. Rėmuo dažnai painiojamas su kai kuriomis širdies ligų apraiškomis, kaip krūtinės angina ar hipertenzija, kuriomis sergant jaučiami panašūs simptomai, tačiau pastarieji jokiu būdu nėra susijęs su virškinimo trakto ligomis.

Pirmoji priemonė, skirta rėmens šalinimui, yra tinkamas mitybos sureguliavimas. Rekomenduojama dažniau valgyti (5-6 kartus per dieną), tačiau mažais kiekiais, visiškai atsisakant riebaus maisto, aštrių prieskonių, rūkytų maisto gaminių, marinuotų agurkų, gazuotų gėrimų ir alkoholio, ankštinių augalų ir daržovių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis lątelienos (ji sukelia vidurių pūtimą).

Gastritas - tai skrandžio gleivinės uždegimas. Šią ligą sukelią įtemptas, stresinis gyvenimo būdas, medžiagų apykaitos sutrikimai, lėtinės infekcinės ligos, pernelyg didelis alkoholinių gėrimų vartojimas, ilgalaikis tam tikrų rūšių vaistų vartojimas (dažniausiai - nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo) ir kitos priežastys. Sergant šia liga kamuoja skausmas po krūtine, dažnas pykinimas ir vėmimas. Po vėmimo skausmas sumažėja. Tačiau viena iš pagrindinių šios ligos priežaščių yra

Helicobacter pylori  bakterija. Nustačius šios bakterijos buvimą skrandyje pirmiausia būtina ją išnaikinti.

1 pav. Gastritas

Gydant skrandžio skausmą, kurį sukėlė gastritas, nenaudokite acetilsalicilo rūgšties ir ibuprofeno, nors tai veiksmingi skausmą malšinantys vaistai, tačiau jie dirgina skrandžio gleivinę. Jei gastritą sukėle Helicobacter pylori  bakterija, bus reikalingas antibiotikų kursas. Tačiau, kaip ir gydant kitas skrandžio ligas, reikalinga laikytis dietos, nevartoti aštraus, riebaus, sūraus maisto, taip pat - daug ląstelienos turinčių maisto produktų. Nerekomenduojama vartoti patiekalų, galinčių sukelti fermentacijos procesus (keptų produktų, kai kurių vaisių (vynuogių, apelsinų ir kt.).

Venkite konservantų, pusfabrikačių, užpilamų košių, makaronų, sriubų, konditerijos gaminių, kurių vartojimo laikas labai ilgas. Tokie produktai pripildyti daug druskų, maistinių dažiklių ir visokiausių nenatūralių, sintetinių „E". Žmogaus organizmas neturi fermento, kuris per trumpą laiką suvirškintų greitų produktų gamybai naudojamas sintetines chemines medžiagas, todėl maistas, kuriame yra dideli konservantų kiekiai, organizme užsilieka net iki 12 valandų. Prancūzijos nacionaliniame sveikatos ir medicinos tyrimų institute Villejuif (Paryžiuje) buvo ištirti konservantai, maistiniai dažai ir jų poveikis žmogaus organizmui. Tokie konservantai kaip E 222, E 223, E 224, E 226 - net sveikame organizme sukelia virškinimo sutrikimus.

Skrandžio opa - tai graužiančio, deginančio pobūdžio skausmas apatinėje krūtinės, viršutinėje pilvo dalyje (vadinamoje „duobutėje"), kuris, esant skrandžio opai, sustiprėja pavalgius. Dvylikapirštės opai būdingesni alkio skausmai (nevalgius). Skausmas taip pat gali stiprėti fizinio krūvio metu, esant emocinei įtampai, padidėjus skrandžio rūgštingumui.

Dažniausiai skrandžio opa atsiranda dėl Helicobacter pylori bakterijos ir reguliariai vartojant dideles acetilsalicilo rūgšties preparatų dozes. Gydytojų gastroenterologų teigimu, neteisinga mityba didelės reikšmės neturi. Tačiau emocinė įtampa (stresas ilgą laiką), nors pats savaime nesukelia opos, bet žymiai pagreitina ligos atsiradimą.

2 pav. Skrandžio opa

Skrandžio opa yra pavojinga liga, kuri gali sukelti komplikacijas, tokias kaip kraujavimas ir peritonitas, o negydoma - suvėžėti. Todėl gydymas turi prasidėti nedelsiant. Antibiotikai paprastai skiriami naikinti Helicobacter pylori bakterijai, antacidiniai vaistai - sumažinti rūgštingumą.

Paskutinių dešimtmečių greito gyvenimo tempas pagreitina ir tokių ligų, kaip skrandžio opa, atsiradimą, todėl sergant šia liga reika rasti laiko ramiam, reguliariam pavalgymui. Per dieną suvalgykite pakankamai šviežių ir natūraliai raugintų daržovių, vaisių, baltyminių produktų. Mėgavimasis maistu, neskubėjimas, jutimas, ką ir kaip valgote, pagreitins skrandžio opos išgyjimą. Jokio persivalgymo, jokio ėjimo miegoti pilnu skrandžiu - tai turi tapti ne išimtimi, bet taisykle. Tik lengvas, neriebus pakankamai ilgai kramtytas maistas skatina skrandžio sulčių gamybą ir greitina išgyjimą. Šios ligos atveju nereikia visiškai vengti aštraus maisto, nes tų šalių gyventojai, kurių racioną sudaro aštrus maistas, skrandžio opaligebeveik neserga.

Venkite cukraus, druskos ir kitų priedų, ypatingai sintetinių, maiste. Saikingai vartokite kavą, o rūkymas ar alkoholio vartojimas tik pasitarnaus ligai, o ne išgyjimui nuo jos. Taip pat nepamirškite, kad nuolatinis stresas ir įtampa, net griežtai laikantis sveikos mitybos reikalavimų,  neleis išgyti skrandžio opai, todėl reikia rasti būdų atsipalaiduoti, pabūti gamtoje, surasti mėgstamą fizinę veiklą.

Netoleruokite skrandžio skausmo

Skrandžio skausmas negali būti toleruojamas slopinant jį tabletėmis ar gydant liaudiškomis priemonėmis. Daugelis ligų ir patologijų, kurios sukelia skausmą skrandyje, pasižymi sparčiu vystymusi, todėl kuo greičiau ieškosite kvalifikuotos pagalbos, tuo bus didesnės greitesnio pasveikimo galimybės. Pavyzdžiui, gastritas, vienas iš dažniausiai pasitaikančių skrandžio skausmo ligų, kuris lengvai išgydomas tik pradiniame ligos etape.

Kraujavimas iš skrandžio opos - grėsminga gyvybei būklė. Negydant šis kraujavimas tampa lėtiniu, slaptu, iššaukiančiu geležies trūkumą ir sukeliančiu bendrą organizmo bei imuninės sistemos nusilpimą. Be to, nereikia pamiršti, kad skrandžio opos linkusios suvėžėti, todėl, nors jaučiate tik nedidelį skausmą skrandyje, neverta rizikuoti. Negydoma lėtinė skrandžio skausmo pasekmė gali būti ne tik liūdna, bet ir tragiška.

Taigi, diskomfortas skrandyje gali rodyti tiek mažas mūsų organizmo problemas, tiek sunkias patologijas. Bet kuriuo atveju ignoruoti skausmą yra nepriimtina. Tinkamai paskirtas gydymas ir procedūros daugeliu atvejų gali greitai pašalinti ne tik skausmą, bet ir priežastis.

Straipsniui panaudota medicininės literatūros medžiaga

Algis Mačiukas