Naminis vynas iš slyvų

2024-02-13 12:55   Peržiūros : 11190   Spausdinti

---

Serbiškų kraštų lankytojai puikiai žino tokį gėrimą "Slivovica". Tai degtinė, pagaminta iš slyvų, kurioje gana stipriai jos ir jaučiamos. Tačiau iš slyvų galima pagaminti ir silpnesnio, skanaus slyvų vyno.

Iš 100 kilogramų slyvų galima pasidaryti apie 60 litrų sulčių. Sulčių rūgštingumas 0,6- 1,5 procento, cukringumas 2-7 procentai. Sulčių spaudimo presą galima nusipirkti paspaudus aktyvią nuorodą Sulčių spaudimo presas iš Vitis.lt parduotuvės.

Slyvos skintos saulėtą dieną, 5 dienos be lietaus. Geriausia jas skinti išdžiūvus rasai ir kad bent 3 dienas būtų nenulytos. Nukritusias reikia nuplauti, nes nešvarumai vėliau didins riziką acto ir pieno bakterijų aktyvesniam veisimuisi. Taip pat nuplaunamos ir laukinės mielės, kurių dažniausiai užtenka vyno fermentacijai ir gali tekti pridėti kultūrinių mielių.

Pirmiausia nusprendus gaminti slyvų vyną iškilo sulčių išsunkimo problema. Juk slyvos kietos, o kai tik persirpsta, ima rūgti ir jau tiks ne slyvų vynui, bet geriausiu atveju "Slivovicai". Tik tai Lietuvoje -jau baudžiamojo kodekso straipsnis.

Išspręsti problemą pavyko klasikiniu metodu, slyvas išspausti kojomis. Išspaudus jų išspaudas, taip vadinamą misą, užpyliau trečdaliu kiekio vandens. Po paros išsunkti masę buvo gerokai lengviau, pavyksta išspausti didesnį kiekį sulčių. Slyvų sultys yra saldžios ir dažniausiai neskiedžiamos. Jei sultys rūgštesnės, skiedžiama iki 0,5 litro litrui sulčių. Galima skiesti saldžiomis obuolių sultimis.

Į gautą sulčių ir vandens mišinį mielių nedėjau. Tačiau jei nujaučiate, kad jų trūks, reikia įdėti kultūrinių mielių. Kultūrinės mielės gali priduoti vynui naujų ir malonių skonių bei kvapų. Tačiau specialistai rekomenduoja, kad būtų naudojamos tos pačios rūšies vyninės mielės. Kaip visada universalumas (pavyzdžiui, visų galų meistrai) nėra pats geriausias pasirinkimas. Kultūrines mieles galima nusipirkti paspaudus šią aktyvią nuorodą Vyno mielės iš Vitis.lt parduotuvės.

Cukraus vynui pagaminti reikės apie 2 kg/10 litrų sulčių ar skiestų sulčių. Geriausiai mielės dauginasi tuomet, kai sulčių cukringumas būna 17-18 procentų. Todėl pirmą kartą išmaišoma maždaug pusė cukraus.

Sultys su cukrumi ir mielėmis pilstomos į stiklainius, apie 2/3 - 4/5 tūrio. Sandariai uždaroma kamščiu, kuriame įstatomas vamzdelis, kuriuo pasišalins fermentacijos metu pasigaminusios dujos. Patogiausi šiuolaikiniai sifoniniai alsuokliai.

Po dienos prasideda aktyvus, putojantis fermentacijos procesas. Geriausia, jei jis vyks apie 18 laipsnių temperatūroje. Proceso metu kyla sulčių temperatūra, jei jos pakyla daugiau kaip iki 25 laipsnių, stiklainį reikėtų ataušinti. Stiklainis dedamas į šalto vandens talpą arba lėtai perpilamas.

Po 3-5 dienų aktyvus burbuliavimas pasibaigia, iškrenta nuosėdos. Sultys nuo nuosėdų nusiurbiamos, įmaišoma likusi dalis cukraus. Arba galima palikti kiek cukraus kitam kartui. Po kurio laiko vėl prasidės aktyvus rūgimo procesas. Jam Sumažėjus pridedama likusi dalis cukraus.

Vynas turėtų būti vėdinamas supilant bedrumzlį vyną į atvirus indus ir juos pamaišant. Galima vėdinti nuleidus žarnelę iki dugno ir papučiant oro. Vėdinama kas 2 - 4 savaitės. Vynas vis dar burbuliuoja, bet gerokai rečiau nei pradžioje, tai truks dar 3-4 mėnesius. Laikyti reikėtų 15-16 laipsnių temperatūroje. Šiame laikotarpyje vyno stiklainyje turėtų būti pripildyta beveik iki pat kaklelio. Esantis oras gali skatinti acto rūgšties susidarymą.

Brandinamas taip vynas apie metus, jam pilnai nuskaidrėjus ir pasibaigus fermentacijai pilstomas į butelius.  Ar vynas ssubrendo išbandoma supilsčius jį į kelis butelius ir pastačius patalpoje su 18 laipsnių temperatūra. Jei per keletą savaičių vynas nesusidrumstė ir neiškrito nuosėdos, jis jau paruoštas pilstymui. Išpilstoma į butelius, užkemšama kamščiu, galima užtepti vašku ar parafinu. Laikoma gulsčiai, kad neperdžiūtų kamštis apie 7-14 laipsnių pastovioje temperatūroje.

Slyvų vyno bėdos

Kaip ir visi vynai, slyvų vynas gali suactėti. Acto rūgštis, kaip ir pieno rūgštis vystosi, kai yra daug oro ir silpnai vyksta mielinis rūgimas. Tokiu atveju vynas nupilamas, pravėdinamas, papildomai pasaldinamas, praturtinamas kultūrinėmis mielėmis ir vėl supilamas į stiklainius.

Pelijimas vyksta kai būna silpnas mielinis rūgimas. Procedūra panaši.

Blogas skonis ir kvapas gali gautis jei laiku nenupilamos drumzlės.

 

Naminio vyno gamybos filmas  Vyno gaminimas

 

 

 

 

 

Vartodami alkoholį, rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove.

Sergejus

Laisvalaikio gido anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.