Ešerys keptas folijoje

Turguje užtikau nerealaus dydžio ešerių. Mažiausias kokio puskilogramio, jau tokį retai sutiksi ir Kuršmarėse. Susigundžiau atkurti ir kiek pakeisti seną savo receptą. Jaunystėje mėgau kepti ešerius, suvyniotus į didelius šalpusnio lapus. Įdedi į vidų dar minkštą pavasarinį česnako stampą, kiek druskos ir gaunasi karališkas patiekalas gamtoje, kurio skonį atsimenu iki šiol.

Ešerį pirmiausia nudoroju. Kiekvienas likęs žvynas - akmenukas į virėjo daržą. Ešeriai jau ne ką tik pagauti, žvynai labai sunkiai nusiima. Išdorojus, žvyneliais nusėta visa virtuvė, po kelių dienų randu netgi kišenėje. Dorojant vidurius kyla įtarimas, kad ešeriai ne laukiniai, tvenkininiai, nors ir negirdėjau, kad kas augintų.

Paverdu šviežias bulves su lupenomis, supjaustau jas skiltelėmis ir padedu ant aliejumi palaistytos folijos. Ešerius įtrinu druska, pipirais. Į vidų įdedu keletą svogūnų, krapų, raudonėlio, čiobrelio, melisos ir 3 česnako skilteles. Ešerio viršų dar palaistau aliejumi, nors gal sviestas būtų skaniau, bet kam tas cholesterolis, ypač vakare. Suvynioju į foliją, kad nebūtų daugiau 2 sluoksnių. Folijoje susuktas ešerys dedamas į kepimo indą, kurio dugne yra nedidelis kiekis karšto vandens.

Orkaitė jau įkaitinta iki 200 laipsnių, dedu į orkaitę ir sumažinu po 5 minučių iki 180 laipsnių. Taip dar laikoma 40 minučių.

Žuvis gaunasi nuostabi, nors  ir ne tokio įspūdingo skonio, koks mano atsiminimuose laukinis upės rainasis.