Skonių kelionė po Meksiką

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Tikriausiai kiekvienas turi savo svajonių šalį, į kurią norėtų žūtbūt nors kartą gyvenime nukeliauti. Neslėpsiu, kad man ta svajonių šalis visada buvo (ir vis dar yra!) būtent Meksika. Nuostabus klimatas ir egzotiška gamta, turtinga kultūra, paslaptingoji „Mirusiųjų šventė"... Nors dokumentika nėra mėgstamiausias žanras, filmus apie šią šalį ir majų kultūrą galėčiau žiūrėti daug daug kartų. Nenuostabu, kad galimybė apsilankyti restorane „Meksika" ir išragauti ten gaminamų patiekalų itin maloniai nustebino. Virtuvę visada laikiau svarbia kultūros pažinimo priemone ir pačios kultūros dalimi, tačiau ar tolimosios Meksikos skonį tikrai galima pajusti čia, Lietuvoje? Aštri burita būtų tiesiog nuvylusi, tad ne kartą dėl šio stereotipo buvo praeita pro restorano „Meksika" langus net nežvilgtelėjus, kas slepiasi už milžiniško, lubas remiančio kaktuso. O užsukti vis dėl to buvo tikrai verta!

Už kaktuso slepiasi Marija

Gana daug kartų teko praeiti pro šį restoraną, tačiau pažvelgus vidun matydavosi tik daugybė spalvų - viską slėpė gigantiškas ant palangės įsikūręs kaktusas ir jam draugiją palaikanti ne ką mažesnė palmė. Ir vis dėlto tai nėra viskas: vos įėjus akys raibsta nuo spalvų ir nosį palytėjantis kvapas suteikia ypatingą atmosferą. Visada būtent taip ir įsivaizdavau „Meksiką". Dailūs staliukai - ergonomiškai išdėstyti, suteikia galimybę žvalgytis, tačiau kartu lankytojas turi ir asmeninės erdvės. Ant sienų dailiai užrietusios kraštus kabo autentiškos mariači dainininkų skrybėlės. „Lankytojams pageidaujant leidžiame su jomis nusifotografuoti," - paaiškina svetinga restorano šeimininkė Aurelija. Pažadame šia proga būtinai pasinaudoti.

Švč. Mergelei Marijai kiekviename Meksikos restorane skiriama ypatinga vieta.

Žvilgsnį patraukia nedidelis altorėlis su Švč. Mergelės Marijos skulptūra. „Taip, meksikiečiai - labai religingi žmonės, toks kampelis yra kiekviename Meksikos restorane ar užeigoje," - nuspėdama klausimą paaiškina šeimininkė. Dairantis toliau akys norom nenorom užkliūva ir už drabužių kabyklos, kuri tarsi tyčia įsilieja į bendrą interjerą spalvingais ant jos kabančiais drabužiais. Gal pirmas žvilgsnis savo spalvingumu ir baugina, tačiau po akimirkos supranti, kad viskas čia turi savo vietą ir meistriškai susilieja į vieną darnią visumą.

Restoranas išsidėstęs dviejuose aukštuose, o sezono metu veikia ir lauko kavinė. Aplinka ne tik sukuria atmosferą meksikietiškai virtuvei atrasti bet ir vilioja savo ritualais, pasakojama istorija bei galimybe puikioms nuotraukoms. Nenuostabu, kad čia savo šventes noriai švenčia tiek bendradarbių, tiek draugų kompanijos, tačiau restorano „Meksika" vadovės nuomonė griežta - čia vertinamas kiekvienas klientas, todėl durys jam niekada neužrakinamos.

Restorano „Meksika" interjeras užburia spalvomis ir šešėliais.

Skanu, skaniau, skaniausia!

Ant staliuko laukia indelis kukurūzų, kuriuos netrukus įvertina kolegos. Verdiktas: aštru. Bet tas aštrumas kitoks, ne iškart „kandantis" į liežuvį, bet po truputį maloniai užpildantis gomurį šildančiu skoniu ir pamažu atskleidžiantis visą aštrumo gamą. Netrukus ant stalo atkeliauja ir natūrali, iš matės restorane gaminama šalta arbata, gardinta gaiviomis žaliosiomis citrinomis. Kartu su ja atkeliauja ir pirmieji patiekalai žaismingais pavadinimais: „Žuvytės meksikietiškai" ir „Pelytės". Pirmiausia ragaujame žuvytes, kurios, kaip paaiškėja, yra žaviai uodegėles užrietę maži šprotukai gardžiai traškantys su kiekvienu kąsneliu. Įmantrių ingredientų šiame patiekale nėra, bet kajeno pipirai ir puikiai derantis švelnus grietinės padažas atskleidžia gaivų ir šviežią skonį.

„Pelytės" - kotelius užrietę jalapeno pipirai, atkeliavę tiesiai iš saulėtosios Meksikos.

„Pelytės" - tai apkepti jalapeno pipirai, įdaryti fetos sūriu bei apsukti kumpiu. Aštroka, tačiau tikrai be galo skanu. Reikia pripažinti, kad kaip tik aštraus maisto ir tikėjausi, tad šis užkandis ne tik atitiko lūkesčius, bet juos gerokai ir viršijo - tobulas aštrumo ir švelnios fetos derinys paliko neišdildomą įspūdį. Nedrąsiai pasiteiraujame šio skanėsto recepto ir, deja, tenka nusivilti: šie jalapeno pipirai per ispanų tiekėjus užsakinėjami ir vežami tiesiai iš Meksikos, tad namuose atkartoti skonio niekaip nepavyks.

Padažai - neatsiejama meksikietiškos virtuvės dalis.

Ir, žinoma, padažai. Jiems galima būtų skirti ir atskirą straipsnį: švelnus grietinės padažas su česnaku, tradicinis meksikietiškas guacamole, sūrio padažas, gaivus ir natūralus pomidorinis. Iš mažų indelių įžūliai kyšo šaukšteliai su čili pipirų rankenėlėmis, kurios taip ir šnibžda: „paragauk manęs". Sužinome, kad padažais meksikietiškoje virtuvėje gardinama beveik viskas ir kiekvienas gali pasirinkti jam tinkantį skonį ar tiesiog maišyti juos tarpusavyje.

Jūros gėrybių užkandis priverčia pasijusti tarsi jūros pakrantėje.

Pescados y mariscos rinkinys, susidedantis iš tigrinių krevečių, kalmaro žiedų bei ančiuviais įdarytos tortilijos nukelia prie saulėtos Meksikos jūros. Viskas ruošiama paprastai, kepama tik tiek, kiek iš tikrųjų reikia, tad užkandžiai tirpsta burnoje.

Po mini tortilijomis slepiasi sočios, tačiau neįtikėtinai gaivios „Taco chili" salotos.

Dabar ragausime salotas „Taco chili" - jų porcija čia skirta dviems žmonėms, tačiau galėtų pavalgyti ir visi trys. Ką tik keptos mini tortilijos slepia sočias salotas su jautiena bei traškučiais, gaivius saldžiųjų paprikų gabalėlius ir traškius saldžiuosius kukurūzus, o viską jungianti gija - švelnus ir gaivus, vos juntamas aštraus Chipotle majonezo padažas. Imame po paplotėlį, dedame salotas ir dailiai perlenktas paplotėlis su įdaru, tarsi laivelis jūroje, palengva keliauja į burną.

„Polo Con Mole" - senosios majų virtuvės palikimas.

Vištiena su šokolado padažu „Polo Con Mole" - tai itin senas tradicinis majų patiekalas. Padažas išskirtinis ne tik savo skoniu, bet ir ingredientų gausa, kurių čia net 36. Mąstantiems apie keistą saldumo ir aštrumo derinį, tokias mintis reikėtų vyti šalin. Tikrasis šokoladas, toks kuris kilo būtent iš Meksikos visiškai nėra saldus, ir žavi stipriu sodriu kakavos aromatu bei skoniu. Būtent toks šokoladas šiam patiekalui ir naudojamas.

Fajita su vištiena užburia cinamono aromatu.

Fajita su vištiena dar net neparagavus užburia sodriu cinamono aromatu. Patiekalas pateikiamas trijuose induose: viename jų po dangteliu slepiasi ką tik iš krosnies ištrauktos ir dar garuojančios tortilijos, kitame - lengvai troškintos daržovės, o trečiajame dailiu cinamono atspalviu (ir ne tik atspalviu, bet ir skoniu bei kvapu) pasipuošę puikuojasi vištienos gabalėliai. Svetingoji šeimininkė Aurelija paaiškina, kad ant plonyčio paplotėlio pirmiausia tepami padažai, tada dedamos daržovės ir mėsa, galas užlenkiamas ir valgoma tortiliją perlenkus pusiau. Patiekalas nėra aštrus, bet pamažu atsiskleidžiantis cinamonas gardžiai užvaldo skonio receptorius.

Nors akys godžiai žvelgia į gardžius patiekalus, atrodo jau nebetilptų nei kąsnis. Tačiau ar galima pasakyti ne „Burrita banana" viliojančiai žvelgiančiai iš po grietinėlės ir šokolado patalo? Tikriausiai ne... Pasidaliname po mažą gabalėlį ir šilkinis bananas nedelsiant ištirpsta burnoje. Tačiau visą popietę vainikuoja Meksikietiškas kukurūzų pyragas - skonis tikrai neįprastas ir netgi netikėtas. Mėginame gauti receptą, tačiau restorano virėja, šeimininkės meiliai vadinama Ingute, niekaip nesutinka jo atskleisti. Ką gi, šis pyragas ir „Pelytės" nebejotinai bus patiekalai, kurių į „Meksiką" dar sugrįšime.

Meksikietiškas kukurūzų pyragas - netikėtas derinys, kurį lengva pamėgti.

Meksikos virtuvė - ne tik maistas

Visada galvojau, kad receptas yra būtent tas „suvenyras", kurį gali parsivežti iš svečių šalių, ta patirtis, kurią gali perteikti kitiems. Juk maistas nėra tik fiziologinis pojūtis, tai ištisa kultūra ir istorija, per ilgus amžius susiformavusios tradicijos, galų gale tai prisitaikymas prie gamtos, nes kiekviename regione naudojami tie produktai, kuriuos lengviausia gauti. Autentiškas receptas neužims vietos lagamine ir ilgam išliks atmintyje, be to, juo galima pasidalinti ir su kitais. Tokia atmosfera tvyro ir čia, kur meksikietiška virtuvė užburia savo kvapais, spalvomis ir skoniais, tačiau neabejotinai žavesio prideda ir pats valgymo procesas. Daugybė mažų padažų indelių, paplotėliai, marinuotos daržovės, kukurūzai - nejučiomis pasineri į tikrų tikriausią ceremoniją, o realybėn priverčia grįžti tik sotumo jausmas.

Tekstas A. Daugvilaitės, nuotraukos H. Preikšto.

Laisvalaikio gido Anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

Siltas
Straipsnio vertinimas: 10

Super maistas atrodo, tik kur tekila???? ;)

2013-06-10 17:00

sergejus
Straipsnio vertinimas: 10

Buvo švelnios ir nuostabios tekilos iš 100 proc agavos

2013-06-11 12:38

rena
Straipsnio vertinimas: 10

Puikus straipsnis! Keletą kartų teko lankytis šiame restorane ir viskas tikrai labai patiko, tiesiog ta atmosfera... ji tarsi užburia. Tik aš visada tikiuosi, kad bus šiek tiek aštriau ;)

2013-06-21 01:25