Reportažas iš kelionės į Tenerifę
Kelionės į Tenerifę filmas, pigūs aviabilietai į Tenerifę, viešbučiai Tenerifėje, ką veikti Tenerifėje, ką aplankyti Tenerifėje daugiau
Kraujo tyrimai
2013-03-26 09:46 Peržiūros : 1018 SpausdintiVisi žino vieną prieinamiausių diagnostikos metodų, taikomą visose poliklinikose - klinikinį kraujo tyrimą, kai iš piršto paimama kraujo ir, naudojant specialią įrangą, nustatomas, pavyzdžiui, hemoglobino kiekis kraujyje, eritrocitų nusėdimo greitis, cholesterino kiekis ir t.t. Naudojant tradicinius mikroskopinės ir biocheminės analizės metodus, daugelis rodiklių yra inertiški, todėl ankstyvieji ligos požymiai lieka nepastebėti.
Tikriausiai daugeliui yra buvę, kad, blogai jaučiantis, kraujo formulė kažkodėl neviršydavo normų ribų. Kokia gi šio neatitikimo priežastis? Itin patikimą atsakymą į šį klausimą dažnai gali pateikti diagnostika pagal kraujo lašą (gyvo kraujo mikroskopija) - tai unikali galimybė pažvelgti į savo organizmo ląstelių pasaulį ir, pamačius ląstelių veikloje nukrypimų, susirūpinti savo sveikata anksčiausiuose ligos etapuose.
Jei žmogaus kraujo savybės sutrikdomos (klampumas, rūgštėjimas, cholesterino kiekio kraujyje padidėjimas, bakterinės floros buvimas), susilpnėja pagrindinė kraujo funkcija - gabenimas; tai sutrikdo oksidacinius-atkuriamuosius procesus visuose organuose bei audiniuose, įskaitant galvos smegenis, plaučius, širdį, kepenis ir inkstus. Greitai pajuntamas nuovargis, mieguistumas dienos metu, atminties pablogėjimas - tai dažniausi ir akivaizdžiausi žmogaus kraujo sudėties pažeidimo (tirštas kraujas) požymiai.
Sveikame žmogaus organizme, veikiant įvairiems fermentams, vyksta visavertis baltymų skaidymas iki aminorūgščių, lipidų, angliavandenių. Esant fermentaciniam nepakankamumui, į žmogaus kraują patenka ne iki galo oksiduoti baltymų bei lipidų skilimo produktai, dėl to kraujo ląstelėse sutrinka biocheminiai procesai, sulimpa eritrocitai, o tai sukelia deguonies stygių ląstelėse ir audiniuose. Nevisavertis kepenų darbas sukelia homeostazės funkcijos sutrikimą, nes jos yra svarbiausia biocheminė organizmo laboratorija. Padidėjusio kraujo klampumo priežastys gali būti ir tokios: perteklinė blužnies funkcija, ardanti kraują, kenksmingas spinduliuotės poveikis, cukrinis diabetas, dideli fiziniai krūviai, vandens trūkumas arba blogas jo įsisavinimas.
Pasiruošimas diagnostikai „pagal kraujo lašą"
Nevalgyti 2 valandas iki tyrimo; diagnostikos dieną nevartoti mėsos, saldaus ar riebaus maisto. Kraujo lašas imamas iš piršto. Svarbus šio metodo skirtumas, lyginant su įprastais tyrimais - tai, kad kraujo mėginys tiriamas jo niekaip neapdorojus, paciento akivaizdoje. Pacientas turi unikalią galimybę pamatyti savo ląsteles ir vykstant tyrimui gauti ypač svarbios informacijos apie savo sveikatą.
Vykstant diagnostikos procesui, kraujas papasakoja:
kokia eritrocitų, leukocitų ir kt. būklė;
kokia imuniteto būklė;
kiek kraujas prisotintas mikroelementų;
ar nėra ligas sukeliančių bakterijų, grybelių, virusų, kirmėlių invazijos;
kraujas parodo polinkį į insultą, infarktą, onkologiją;
kraujas parodo, kaip veikia kepenys, inkstai, koks plazmos klampumas ir kt.
ERITROCITAI (raudonieji kraujo kūneliai)
Eritrocitais vadinami raudonieji kraujo kūneliai, kurių pagrindinė funkcija - gabenti deguonies molekules ir prisotinti juo visas kitas organizmo ląsteles. Kai eritrocitai sveiki, stambūs ir nesukibę vieni su kitais, šių ląstelių paviršiuje esantys deguonies receptoriai gali priimti ir pernešti maksimalų deguonies kiekį. Padidėjęs ląstelių aprūpinimas deguonimi suintensyvina medžiagų apykaitos procesus, o jie savo ruožtu didina mūsų organizmo energetinį potencialą. Tačiau dar svarbiau tai, kad dėl šių procesų ląstelėse kaupiasi mažiau gyvybinės veiklos atliekų, vadinasi, mažesnė yra ir su jomis susijusių problemų tikimybė. Vykstant virškinimo procesui, visi mūsų valgomi produktai išskiria rūgštį. Proteinai išskiria aminorūgštis, riebalai yra riebiųjų rūgščių šaltinis, o angliavandeniai virškinimo metu išskiria vandenilio jonus, kurie po to dalyvauja susidarant rūgštims.
Be to, dėl fizinių krūvių organizme susidaro pieno ir vyno rūgštys. Visos susidariusios rūgštys galiausiai patenka į kraują. Eritrocitų membranos, kurios iš pradžių esti šarminės, nuo kraujyje esančių rūgščių poveikio tampa lipnios. Kuo kraujo rūgštingumas didesnis, tuo lipnesnės tampa membranos, ir galiausiai eritrocitai sulimpa į grandinėles. Eritrocitai labai pažeidžiami, todėl tokį reiškinį galima vertinti kaip savigynos formą. Kuo ilgesni šie nepatvarūs eritrocitų agregatai, dar vadinami kraujo „monetų stulpeliais", ir kuo glausčiau jie sukimba, tuo didesnis rūgštingumo lygis kraujyje - tai reiškinys, kuris jau savaime gali būti vaizdingas patvirtinimas.
LEUKOCITAI (baltieji kraujo kūneliai)
Leukocitai (arba baltosios ląstelės) yra mūsų imuniteto sudėtinė dalis. Jų užduotis - saugoti mūsų organizmą nuo virusų, bakterijų ir kitų infekcijų rūšių. Yra dvi pagrindinės leukocitų rūšys. Viena jų (limfocitai) paprastai turi apvalią formą; aptikusi kraujyje virusų ir bakterijų, ji išskiria antikūnius ir antigenus. Kita leukocitų rūšis - fagocitai (arba makrofagai). Jie geba keisti formą ir, pasiviję bakterijas bei virusus, juos sunaikinti. Rūgštingumas kraujyje taip pat turi poveikį baltosioms ląstelėms. Kraujyje dominuojant rūgščiai, leukocitų matmenys sumažėja, ir jie tampa neaktyvūs. Tai imuninės apsaugos nusilpimo požymis. Bet jei kraujo šarmingumas normalizuojasi, leukocitai padidėja ir suaktyvėja. Tokiu atveju imuninė apsauga sustiprėja ir suintensyvėja.
TROMBOCITAI (kraujo plokštelės)
Trečia kraujo ląstelių grupė - trombocitai, kitaip dar vadinami kraujo plokštelėmis. Trombocitai yra mažos ląstelės, dalyvaujančios kraujo krešėjimo procese. Būtent šios ląstelės sustabdo kraujo tekėjimą, esant pjautinei žaizdai, todėl žmogus nenukraujuoja mirtinai. Būdami kraujyje, suaugę trombocitai turi išsidėstyti atskirai vienas nuo kito. Leistinos ir nedidelės jų sankaupos. Tačiau tais atvejais, kai kraujyje stebimos didelės trombocitų sankaupos (t.y., trombocitų agregacija arba sukibimas), jos sukelia trombų susidarymą kraujyje, o šis požymis reiškia pavojų.
Kepenų stresas (kraujo dryželiai (spiculi)
Kraujo plazmoje kartais galima stebėti linijas, panašias į tamsius įbrėžimų pėdsakus (tai kepenų streso, arba pervargimo, požymis). Tokių dryželių atsiranda dėl fibrinogeno (dar vienas kraujo krešėjimo komponentas, esantis kraujyje). Fibrinogenas reaguoja, jei atsiranda stambių proteinų, riebalų molekulių, taip pat jei yra toksinų. Šios molekulės pritraukia fibrinogeną, kraujo krešėjimo agentą, kuris suformuoja ilgus tamsios spalvos dryželius.
Šis reiškinys parodo, kad kepenys nespėja užbaigti proteinų ar riebalų molekulių įsisavinimo, arba kad nepajėgia jo atlikti. Pats savaime šis požymis nereiškia rimtos grėsmės, kadangi kraujas kas tam tikrą laiką vis perleidžia proteinų ir riebalų molekules per kepenis, ir šios molekulės palaipsniui bus suskaidytos į tas virškinimo sudėtines dalis, kuriomis organizmas gali naudotis. Taigi, streso „dryželiai" išnyks. Be to, jei žmogus vartoja maisto papildus, kurių sudėtyje yra fermentų, jie taip pat padeda šalinti kepenų pervargimo požymius arba net neleidžia šiems atsirasti, kadangi fermentai padeda perdirbti proteinų ir riebalų perteklių į naudingus komponentus. (Čia svarbu paaiškinti, kad būtent stambios proteinų molekulės (polipeptidai) žmogaus kraujyje yra pagrindinė organizmo alergijos maistui priežastis).
Mikrolipidai
Kartais, pavalgius maisto, kuriame gausu riebalų, kraujyje galima stebėti mažus taškelius, kurie tarsi virpa ir šokčioja. Šie taškeliai - tai maži lipidinių riebalų lašeliai, kurie absorbuojami iš plonosios žarnos. Organizme jie naudojami įvairiausiais tikslais - be kita ko, ir susidarant cholesterinui, ir kaip kuras energijai gauti. Kai organizmas neišnaudoja mikrolipidų, jie kaupiasi visose organizmo srityse riebalų pavidalu arba dalyvauja susidarant aterosklerozinėms plokštelėms. Organizmo reakcija į šių riebalinių lašelių atsiradimą gali būti kepenų streso dryželiai. Vartojant maisto papildus, turinčius fermentų, pavyksta pašalinti mikrolipidus iš organizmo.
Toksinai
Šių laikų žmogų kasdien veikia daugybė toksinų. Čia būtina paaiškinti, kad toksinai - tai nuodai, o nuodai - tai rūgštys. Visų toksinų, per dieną patenkančių į mūsų organizmą, šaltiniai - oras (dujų tarša), chemikatai, prie kurių liečiamės (benzinas, plastmasės, plaukų ir nagų lakas), maisto produktuose esantys konservantai (dažikliai, cheminės medžiagos, saugančios produktus nuo gedimo), histaminai (iš žiedadulkių). Be to, jų šaltiniai yra ir vaistai, pavyzdžiui, antibiotikai. Mes negalime išvengti toksinų poveikio organizmui! Dėl to, patekę į organizmą, nuodingiausi toksinai kaupiasi kepenyse ir riebalų sankaupose.
Parazitai (helmintozė)
Šiuo metu yra žinoma apie 300 žmogaus helmintozės rūšių. Parazitų atsiradimo žmogaus organizme simptomai: vidurių užkietėjimas, viduriavimas, pilvo pūtimas, sąnarių ir raumenų skausmai, anemija, alergija, dirgli oda, nervingumas, miego sutrikimai, lėtinis nuovargis. Aiškiems požymiams priskiriami ir šie sutrikimai: svorio padidėjimas, nuolatinis stiprus alkio jausmas, svorio sumažėjimas, nemalonus prieskonis burnoje ir kvapas iš burnos, astma, epilepsija, spuoguotumas. Daugumą kirmėlių sunku aptikti esamais tyrimų metodais, o nežinant kirmėlių gyvenimo bei vystymosi ciklo, tik tuščiai švaistomi laikas ir pinigai. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei pusė planetos gyventojų serga parazitinėmis infekcijomis. Ankstyva helmintozės diagnostika gali padėti išvengti daugelio sveikatos problemų.
Taikydamas diagnostikos metodą „pagal gyvo kraujo lašą", gydytojas gali laiku nustatyti blogos savijautos priežastį, paskirti tikslesnę ir individualiai pritaikytą gydymo kurso procedūrų schemą. Jei žmogaus organizme ilgą laikotarpį gyvuoja parazitai ir mikrobai, palaipsniui kinta jo imuninė sistema - ji tampa mažiau jautri svetimkūnių „įsiveržimams", be to, šitaip susidaro palanki dirva sunkioms infekcijoms ir vėžiniams susirgimams.
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
