Geriausi katastrofų filmai

Po visko, ką patyrėme per pastaruosius metus, ar ne viliojančiai skamba mintis patogiai įsitaisyti, atsipalaiduoti ir įsijungti filmą, kuriame vaizduojami žmonės išgyvenantys didelę pasaulinę katastrofą. Nėra geresnio ir nekenksmingesnio būdo, kaip patirti pasaulio pabaigos baimę, nei peržiūrėti seną gerą katastrofų filmą.

Filmai apie stichines nelaimes, kaip ir mokslinė fantastika, yra smalsus ir įdomus žvilgsnis į aktualiausius visuomenės kolektyvinius rūpesčius. Per pastaruosius du dešimtmečius pasikeitė mūsų supratimas apie žmonijos egzistencines grėsmes, taip pat atsirado daugiau tarptautinių filmų, atskleidžiančių, kad nors kai kurios baimės yra geografiškai specifinės, yra ir daugiau tokių, kurios yra bendros visam pasauliui. Šiame sąraše pateikti katastrofų filmai suteikia mums galimybę šias baimes tyrinėti linksmai, dažniausiai veiksmo kupinu būdu.

Stengėmės įtraukti kuo platesnį spektrą skirtingų žanro požiūrių, dėl to šiame sąraše rasite visko - nuo cunamių, klimato kaitos, branduolinio smūgio, zombių apokalipsės, ateivių invazijos iki, žinoma, pasaulinės pandemijos. Filmai taip pat skiriasi savo tonu - nuo intensyviai dramatiškų ir už širdies griebiančių iki kupinų veiksmo ir neleidžiančių atsikvėpti. Tačiau visuose čia pateiktuose filmuose paprastai kalbama apie žmonių bandymus užkirsti kelią artėjančiai epinio masto katastrofai, pabėgti nuo jos arba susidoroti su ja.

Štai 24 geriausi visų laikų katastrofų filmai apie nelaimes - nuo ateivių ir žemės drebėjimų iki gaisrų ir potvynių.

Po vandeniu (Underwater)

Metai: 2020

Po vandeniu yra pusiau katastrofų filmas, pusiau filmas apie pabaisas, kuris iškart įtraukia į veiksmą ir nepaleidžia iki pat pabaigos titrų. Filme pasakojama apie grupę darbuotojų, dirbančių vandenyno dugne esančioje gręžimo platformoje, kuri po žemės drebėjimo sugriūna. Netrukus šeši žmonės, bandantys išgyventi katastrofą, per kurią žuvo šimtai kitų platformoje buvusių žmonių, susiduria su iš vandenyno dugno iškilusiomis priešiškomis būtybėmis. Nepaliaujamas tempas ir įtampa, stipri aktorių vaidyba, ambicingas konceptas - tai filmas, kuriame kalbama apie paniką ir apie tai, kaip instinktyviai reaguojant į nelaimę galima tapti netikėtais herojais. Apie tai ir apie povandenines pabaisas.

Grenlandija (Greenland)

Metai: 2020

Tiems, kurie trokšta žiauresnio, tamsesnio katastrofų filmo, Grenlandija patiks. Nors jis nėra toks smagus kaip, tarkime, filmas 2012, jame bandoma parodyti tikroviškesnį vaizdą, kas nutiktų artėjant kometų apokalipsei. Įtempta istorija sukasi apie statybos inžinierių (Gerard Butler), kurio šeima yra viena iš nedaugelio šeimų viešai atrinktų išsaugojimui, tačiau ji išskiriama, kol dar nespėjo nukeliauti į saugią vietą. Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad jo vienintelis sūnus serga cukriniu diabetu, o tai reiškia, kad jis nebus įleidžiamas į evakuacinį lėktuvą. Tai įtemptos dvi valandos, per kurias filme nedaug reginių ar didelių specialiųjų efektų, tačiau dėmesys žmogiškumo tyrinėjimui - tiek jo geriausioms, tiek blogiausioms savybėms - leidžia įsimintinai pažvelgti į šį žanrą.

Plėšrūnai (Crawl)

Metai: 2019

Jau po pirmųjų filmo Plėšrūnai kadrų galima pasakyti, kad tai bus geresnis filmas, nei tikėjotės. Stebime mūsų heroję, Floridos universiteto plaukikę Haley (Kaya Scodelario), sėdinčią ir pasiruošusią pasinerti į varžybas, kad patirtų dar vieną apmaudų pralaimėjimą. Filmas greitai sukuria įdomią šeimyninę dinamiką, kuri prideda papildomą, įtikinamą sluoksnį prie to, kas iš esmės yra filmas Gili žydra jura, bet su aligatoriais prielaida, tuo pat metu tiksliai perteikia įprastą, bet įtemptą evakuacijos dėl uragano procesą ir patikrinimą, ar visi, kuriuos myli, yra sveiki ir gyvi. Su gerų aktorių kolektyvu ir puikiais gąsdinimais, Plėšrūnai įrodo, kad rykliai jau baigė savo karjerą - atėjo aligatorių metas.

Tylos zona (A Quiet Place)

Metai: 2018

Filme veiksmas vyksta apokaliptinėje netolimoje ateityje, kuriame menkiausias garsas iššaukia mirtinus ateivius monstrus. Šiame filme keturių asmenų šeima stengiasi išgyventi gyvendama visiškoje tyloje, nes kiekvienas šeimos sukeltas triukšmas yra tarsi kankinantis žingsnis arčiau mirties. Su minimaliu dialogų kiekiu - veikėjai bendrauja gestų kalba, akių kontaktu ir šnabždesiais - Tylos zona yra grynas, drąsus kinas, kurio vaizdai ir šiurpūs garsai veikia kartu, kad išgąsdintų jus iki gyvo kaulo. Kai kas gali teigti, kad Tylos zona yra ne katastrofų, o siaubo filmas. Tačiau mes manome, kad šis filmas yra ir katastrofos filmas, nes dėl šios žudikiškų ateivių invazijos visiškai sugriuvo visuomenė, o filme daugiausia dėmesio skiriama šeimos išlikimui.

Traukinys į Busaną (Train To Busan)

Metai: 2016

Nors tai filmas apie zombius, Traukinys į Busaną sėkmingai atkuria tipiško katastrofų filmo prielaidą: staigi pandemija užkrečia dalį Pietų Korėjos, o infekcijai patekus į traukinį ir sparčiai plintant, ji tampa vis pražūtingesnė. Adrenalino kupinas trileris pasakoja apie tėvą ir dukrą, kurie įstrigo greitajame traukinyje, kai zombių epidemija išplito daugybėje jo vagonų, ir tapo išgyvenusiųjų grupės, kovojančios, kad pasiektų galutinį kelionės tikslą, nariais. Traukinys į Busaną - vienas geriausių pastarojo dešimtmečio katastrofų filmų. Jame pristatomi pagrindiniai simpatiški personažai ir kartu išlaikomas nuniokojimo jausmas, kai veikėjai praranda viską, ką brangina.

Liepsnojantis horizontas (Deepwater Horizon)

Metai: 2016

Režisierius Peteris Bergas ir aktorius Markas Wahlbergas praėjusiame dešimtmetyje ėmėsi tikros istorijos katastrofų ir išgyvenimo filmų, kurie sulaukė įvairios sėkmės. Tačiau Liepsnojantis horizontas išsiskiria gerai atliktu vienos didžiausių ekologinių katastrofų šiuolaikinėje JAV istorijoje aprašymu. Filmas pasakoja apie 2010 m. naftos platformos sprogimą ir vėliau įvykusį naftos išsiliejimą netoli Persijos įlankos pakrantės, per kurį žuvo 11 žmonių ir į vandenyną išsiliejo apie 210 mln. galonų naftos. Nors nelaimės padariniai buvo nepaprastai dideli, filmo apimtis išmintingai siaura - daugiausia dėmesio skiriama išsiliejimo priežastims ir katastrofos metu platformoje dirbusiems žmonėms. Filme tikrai galima būtų griežčiau pasisakyti apie godumą ir neatsakingumą, kurie sudarė puikias sąlygas tokiai katastrofai, bet vis dėlto tai verta prisiminti įvykio kronika.

Didžioji skola (The Big Short)

Metai: 2015

Daugeliui žmonių 2008 m. finansų krizė buvo egzistencinio masto katastrofa, o šiame filme užfiksuotas būsto rinkos žlugimo procesas, neigimas ir vėlesnis chaosas, kuris atrodo labai panašus į kitus šio sąrašo filmus. Vienas nuostabiausių filmo aspektų - labai sudėtinga komiškumo, edukacijos ir rimtumo pusiausvyra, kurią filmui pavyksta išlaikyti, o tai pavyksta daugiausia pasitelkiant skirtingus įvairius personažus, kuriuos vaidina stiprus aktorių ansamblis: Ryan Gosling, Brad Pitt, Steve Carrell, Christian Bale ir Jeremy Strong. Nors tai gal ir ne pats veiksmo kupinas katastrofų filmas, jis yra įdomus ir nepaprastai svarbus.

San Andreas

Metai: 2015

San Andreas yra klasikinis katastrofų filmas, kokių dabar retai kuriama. Filmas pasakoja apie gelbėjimo sraigtasparnio pilotą (Dwayne Johnson), kuris kartu su buvusia žmona (Carla Gugino) leidžiasi į pavojingą kelionę per Kaliforniją, kad išgelbėtų savo dukrą (Alexandra Daddario). Filme nėra nieko perversmingo (išskyrus patį San Andreaso lūžį), tačiau tai pakankamai smagus filmas, kurį veda stiprus ir atsidavęs aktorių kolektyvas, tarp kurių yra ir Paulas Giamatti, vaidinantis susikausčiusį seismologą ir svarbų blogų naujienų nešėją. Taip pat malonu, kad Niujorkui, Tokijui ir Londonui suteikiama taip reikalinga pertrauka nuo nuniokojimo, nors tik tam, kad būtų galima išgirsti žaviai sūrų lėtą California Dreamin koverį.

Pašėlęs Maksas: Įtūžio kelias (Mad Max: Fury Road)

Metai: 2015

Pašėlęs Maksas ir jo režisierius Džordžas Milleris su originalia trilogija nustatė apokaliptinių filmų standartą. Visgi per 30 metų kūrėjai kiek nutolo nuo jo ir 2015 m. pasirodžiusi nauja filmo dalis, vėl jaučiasi kaip šviežias vėjo gūsis. Tai ne tik į smulkius gabalėlius tykštančios mašinos, bet ir atmosfera nuo pirmos filmo minutės iki paskutinės. Sukurtas iš pažiūros negyvas pasaulis trykšta unikaliomis galimybėmis kurti dramai ir įspūdingiems nuotykiams. Apokalipsė dar niekad neatrodė taip įspūdingai!

Gravitacija (Gravity)

Metai: 2013

Nors filmo veiksmas vyksta kosmose, jame vis tiek pasakojama apie didelę katastrofą, susijusią su erdvėlaiviu. Nepaisant išankstinio perspėjimo, kosminės nuolaužos sugadina erdvėlaivį, o pagrindiniams veikėjams grįžus į erdvėlaivį daugelis įgulos narių randami negyvi. Taigi, du astronautai lieka įstrigę kosmose, o jų kelyje pasitaiko dar daugiau nuolaužų, ir jie bando išgyventi bei sugrįžti į Žemę. Gravitacija yra lėto tempo katastrofų filmas, kuriame mėgaujamasi kosmoso siaubu ir kuris sukelia nerimą, kylantį atsidūrus paskutinėje pasienio zonoje. Jame daugiausia dėmesio skiriama vienatvei ir beviltiškumui, kuriuos žmogus jaučia pasaulyje, prie kurio nėra pripratęs.

Pragaras rojuje (The Impossible)

Metai: 2012

Dauguma filmų apie nelaimes yra išgalvoti ir paremti hipotetiniais scenarijais, tačiau Pragaras rojuje paremtas tikra istorija apie atostogų išvykusią šeimą. Kitaip nei dauguma filmų apie katastrofas, filmo veiksmas prasideda iš karto nuo nelaimės - kurorte, kuriame yra šeima, smogia milžiniškas cunamis. Jiems besiilsint atplaukia milžiniška banga, ir viskas paskęsta jūros vandenyje. Šiame filme sekame šeimą, kuriai tenka visa tai išgyventi. Daugumoje filmų apie katastrofas beveik nėra tikroviškumo, nes jie paprastai dramatizuojami, kad atrodytų dar katastrofiškesni. Tačiau filme Pragaras rojuje, užuot susitelkus į pačią nelaimę, daugiausia dėmesio skiriama šeimos susijungimui ir patirtai traumai.

Užkratas (Contagion)

Metai: 2011

Galbūt ne pats maloniausias filmas iš visų šio sąrašo filmų, tačiau įžvalgus Steveno Soderbergho filmas Užkratas labai tiksliai vaizduoja pasaulinės pandemijos padarinius ir kartu sukuria gero tempo ir pramoginį filmą. Istorija apima daugelį dabar daugumai mūsų pernelyg gerai pažįstamų sąvokų - kontaktų su virusu sekimą, karantiną, panišką pirkimą, ligos dauginimosi rodiklius ir net apgailėtinas sąmokslo teorijas - kurias stebėjome realybėje per pastaruosius kelerius metus. Stebina tai, kaip puikiai filmo siužetas numatė daugelį svarbiausių COVID-19 krizės momentų, ir tai liudija, kad apgalvotas, gerai sukurtas kinas sugeba su gąsdinančiu tikslumu tiksliai užfiksuoti, kur žmonija yra ir kur mes galime nueiti.

Beždžionių Planetos Sukilimas (Rise Of The Planet Of The Apes)

Metai: 2011

Tai istorija apie karą, tačiau ne tokį prie kurio jau esame pratę. Kaip pavadinimas sufleruoja, dabar kovosime su priešiškai nusiteikusiomis beždžionėmis. Kiek kvailokai iš pradžių atrodanti istorija greit įgauna pagreitį: Cezaris - taikliai pavadinta šimpanzė, dalyvaujanti naujo vaisto bandymuose, kurie ne tik leidžia atstatyti pažeistas smegenų ląsteles, bet ir skatina kurtis naujas... Greičiau nei to tikisi mokslininkai. Vienas dalykas veda prie kito ir neilgai trukus mes jau turime teisybės ištroškusį primatų lyderį, vedantį visus juos į kovą už laisvę.

2012

Metai: 2009

2012 yra labai neįvertintas klasikinio katastrofų filmo perlas. Filme vaidina nuostabiai įvairūs ir eklektiški personažai: Johnas Cusackas - rašytojas, atostogaujantis su vaikais, Amanda Peet - jo buvusi žmona, Chiwetelis Ejioforas - vyriausiasis mokslininkas, Danny Gloveris - prezidentas, Thandie Newton - pirmoji dukra, Woody Harrelsonas - žavus sąmokslo teorijų kūrėjas, - filme puikiai pavyksta ištirti artėjančią apokalipsę iš įvairių perspektyvų. Pasitelkus aktorių ansamblį, filme apgalvotai nagrinėjama, kaip krizės metu pasireiškia klasių ir elito panika, ir bent jau aiškinamasi, kaip mes, normalūs žmonės, neturintys milijardų dolerių ar astrofizikos mokslų daktaro laipsnio, pasielgtume. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad filmo trukmė per ilga, specialieji efektai visiškai beprotiški, o katastrofa, esanti šio filmo centre, yra bene labiausiai pasenusi ir nebemadinga (majų kalendoriaus nerimas tikrai nebėra aktualus), tačiau vaidyba ir veiksmas tokie smagūs, kad galiausiai tai neturi jokios reikšmės.

Kelias (The Road)

Metai: 2009

Taip, pasaulis sugriuvo, nusinešė kartu ir visuomenės normas, įstatymus ir tvarką. Tačiau ką jis padarė žmogui... Ar šeimai? Filmas sukurtas pagal to paties pavadinimo knygą, kur pagrindiniai veikėjai, tėvas su sūnumi, gyvena apokaliptiniame pasaulyje be tikslios vietos, net be vardų. Taip kūrinys leidžia suprasti, kad tokia istorija gali nutikti bet kur ir bet kam. Tai labai asmeniška kelionė, mažiau į veiksmą, bet daugiau į kovą už griūnantį žmogaus vidinį pasaulį sukencentruotas filmas. Viggo Mortinsenas puikiai įkūnija vienišą tėvą, kuris bet kokiais būdais bando išsaugoti dalelę prarasto pasaulio - savo sūnų.

Projektas: Monstras (Cloverfield)

Metai: 2008

Projektas: Monstras yra priežastis, kodėl šiame sąraše nėra Godzilos. Naujųjų Žvaigždžių karų režisierius J. J. Abrams naudoja seriale Dingę įvaldytą metodą, kai visa istorija yra statoma ant žiūrovui neaiškių pagrindų. Viso filmo metu pagrindinis pavojus išlieka paslaptimi, o mes esame įmetami į veiksmą be jokio paaiškinimo. Tarsi filmo veikėjai, mes bandome išsiaiškinti, kas po velniais čia vyksta. Kaip ir Bleiro Raganos Projektas ar Paranormalūs reiškiniai, filmas naudoja buitinės kameros ir reportažo stilių, siekdamas perteikti veiksmą kaip dokumentiką. Žiūrėdami Godzilą, jau įpusėjus filmui imame priprasti prie pabaisos, o čia visai kitaip, čia miestą siaubiančio, dangoraižio dydžio monstro beveik nematome ir vos ne kaip siaubo filme esame pastovioje įtampoje, spėliodami kas gi nutiks toliau.

Aš Esu Lengenda (I Am Legend)

Metai: 2007

Pagal knygą tokiu pat pavadinimu sukurtas filmas pristato paskutinio žmogaus Žemėje istoriją. Kaip skambus filmo šūkis skelbia: paskutinis žmogus žemėje yra ne vienas. Sutinkame Willo Smitho veikėją Robertą Nevilį jau gerokai po viruso, staigiai nusiaubusio visą žmoniją ir pavertusį Niujorką apleista dykyne. Visur matysite skubios evakuacijos pėdsakų, kuri deja nepavyko. Nevilis gerai nesupranta, kodėl virusas jo nepavertė į dienos šviesos negalintį toleruoti zombį (į tokius virto visi kiti virusą išgyvenę žmonės), tačiau jis nesiliauja kasdien bandyti atrasti priešnuodžio ir suteikti žmonijai antrą šansą. Filmas pasižymi puikia atmosfera, prie kurios puikiai prisideda Willas Smithas. Jis viso filmo metu padeda įsijausti į augantį beviltiškumo jausmą ir tampa visų žmonių kovos už būvį ikona.

Žmonių vaikai (Children of Men)

Metai: 2006

Režisierius davęs mums Gravitaciją - Alfonso Cuaron, 2006-aisiais pasiūlė nestandartinį žmonijos pabaigos scenarijų. To paties pavadinimo knygos adaptacija supažindina mus su pasauliu 2027-ais, nusiaubtu gamtinių katastrofų, karinių konfliktų, bei viruso, dėl kurio jau 18 metų nei viena moteris nesugeba pastoti. Tokį pilką pasaulio paveikslą praskaidrina viena mergina, kuri visgi pastoja. Tada prasideda sunkiausia užduotis: kaip visame šitame chaose išsaugoti šitą trapią žmonijos viltį išgyventi. Tai labai detalus ir tikroviškai atkurtas knygos pasaulis, siūlantis kraupiai realistišką žmonijos pabaigos scenarijų ir tikrovišką veiksmą (ne, čia nebus superherojų ir filmo 300 stiliaus vienas prieš penkioliką kovų).

King Kong

Metai: 2005

Visi esame girdėję apie King Kongą - peraugusią gorilą siaubiančią Niujorko dangoraižius. Savo karjeros aukštumoje Peteris Jacksonas (Žiedų Valdovų režisierius) atstatė šią kino klasiką naujiems laikams. Per tris valandas jūs pamatysite netipinę meilės istoriją, kurios fone atsidurs priešistorinė sala knibždanti kanibalų genčių ir dinozaurų, bei šimtmečio senumo Niujorkas, kuris taps džiunglių karaliaus žaidimų aikštele. Tačiau geriausia filmo dalis yra ta, kad kūrėjai nepamiršo iš kokių laikų atėjo originalas. Kūrėjai nukelia jus į Holivudinio kino aukso amžių, kuris savo realijomis įtraukia kartais net labiau nei pagrindinė istorija. Prie to pridėkite vieną didžiausių biudžetų kino istorijoje (virš 200 mln. JAV dolerių) ir gausite reginį, dėl kurio ir pirkote tą milžinišką televizorių renkantį dulkes svetainėje.

Pasaulių karas (War of the Worlds)

Metai: 2005

Pagrindinis katastrofų filmų žanro elementas - ateivių invazijos. Filme Pasaulių karas žmonės mažai ką gali padaryti, kad sustabdytų iškilusią grėsmę - nėra nei stebuklingo vaisto, nei pakankamai galingos karinės jėgos. Strategija - bėgti ir slėptis. Nors aišku, kad marsiečių atakos vyksta visame pasaulyje, žiūrovas invaziją patiria tik Ferrierų šeimos, kurią sudaro šiek tiek atsiskyręs tėvas Rėjus (Tom Cruise) ir du jo atsiskyrę vaikai, akimis. Filme nereikia ilgai laukti, kol veiksmo filmų žvaigždė T. Cruise atsiduria savo stichijoje ir visu pajėgumu gelbėdamas šeimą bėga nuo masyvių sprogimų. Nors pirminėse recenzijose kritikai itin kritiškai vertino atgyvenusius ateivių trikojus, smagu matyti senovinius metalinius monstrus nuo senų vintažinių žurnalų viršelių, prikeltus šiuolaikiniam gyvenimui.

Diena po rytojaus (The Day After Tomorrow)

Metai: 2004

Režisierius Rolandas Emmerichas visą savo karjerą sukūrė įsivaizduodamas įvairius ir įspūdingus būdus, kaip gali baigtis pasaulis. Filme Diena po rytojaus paleoklimatologas Džekas Holas, būdamas Antarktidoje, aptinka, kad didžiulis ledo sluoksnis nuslinko. Tačiau jis nežino, kad šis įvykis sukels didžiulius klimato pokyčius, kurie paveiks pasaulio gyventojus. Tuo tarpu jo sūnus Samas su draugais Niujorke dalyvauja renginyje. Ten jie sužino, kad pastarąsias tris dienas be perstojo lyja, o po to, kai visame pasaulyje prasideda su orais susijusios nelaimės, visi supranta, kad pasaulyje prasideda naujas ledynmetis, ir pasaulio gyventojai pradeda bandyti evakuotis į šiltesnio klimato pietus. Džekas drąsiai bando išgelbėti Niujorke įstrigusį sūnų ir jo draugus, kuriems pavyko išgyventi ne tik didžiulę bangą, bet ir stingdantį šaltį, galintį juos pražudyti. Nors moksliniai duomenys apie staiga užšąlančius ciklonus yra šiek tiek perdėti, kritikai ir mokslininkų bendruomenė sveikino filmo pastangas, nes jis buvo vienas pirmųjų, kuriame pradėta kalbėti apie klimato kaitą (ir vyriausybės nesugebėjimą imtis reikšmingų veiksmų kovai su ja).

28 Dienos Po (28 Days Later)

Metai: 2002

Liga greitai išplinta tarp Didžiosios Britanijos gyventojų, paversdama žmones į įsiutusius zombius. Po mėnesio Londono ligoninėje dviračių kurjeris Džimas (Cillian Murphy) atsibunda iš komos ir pamato Londoną apgaubtą nežemiškos tylos. Kartu su gana dažnai širdį draskančiu, o taip pat ir širdį virpinančiu garso takeliu, tai atrodo kaip pats tikriausias žvilgsnis į šiuolaikinę britų apokalipsę, kai Džimas ir jo bičiuliai išgyvenusieji ieško saugumo Škotijoje. Užkrėstieji išties siaubingi, išgyvenusieji įtartini, o apgriuvęs Didžiosios Britanijos kraštovaizdis - įspūdingas kinematografijos žygdarbis. Pridėkite puikius visų filme dalyvaujančių aktorių pasirodymus, ir 28 Dienos Po yra kruvina šventė akims ir širdžiai.

Titanikas (Titanic)

Metai: 1997

Vargu ar pavyktų atrasti filmomaną dar nemačiusio šio filmo. Ir ne veltui, laikas jo nepralenkė, net ir žiūrint dabar, po beveik dvidešimt metų, jis vis dar laikosi ant vandens (ne koks pokštas, atleiskit) šalia dabartinių didelio biudžeto filmų. Klasikinė skirtingų klasių atstovų meilės istorija su vienu dramatiškiausių įvykių modernioje istorijoje, kaip jos fonas. Beje, norintiems pasinerti dar giliau į filmą (vėlgi, atsiprašau), galite jį pasižiūrėti jau ir 3D formatu.

Apollo 13

Metai: 1995

Gal filmas šiek tiek ir išsiskiria iš kitų esančių sąraše, nes nėra globali katastrofa, tačiau bendrą šios mini katastrofos įspūdį daug kartų sustiprina tai, jog tai yra tikra istorija. Tomas Hanksas padeda papasakoti vieną garsiausių modernios žmonijos istorijų apie kosmonautų komandą įstrigusią kosmose. Turėjusi virsti įspūdingiausia akimirka astronautų gyvenime, kelionė į Mėnulį virto į košmaru virtusią kovą išgyventi pačioje atšiauriausioje aplinkoje.