Stemplės uždegimas

Stemplės uždegimas (ezofagitas) yra ūminis arba lėtinis tam tikrų stemplės gleivinės dalių uždegimas, dėl kurio atsiranda skausmas krūtinėje, rėmuo ir kiti negalavimai. Ūminį stemplės uždegimą sukelia per karštas ar per šaltas, per greitai paruoštas, konservantais papildytas, maistas, stiprus alkoholis, rūgštinių ar šarminių skysčių naudojimas. Be to, ūminį skrandžio uždegimą gali sukelti kai kurios medicininės procedūros (endoskopavimas, zondavimas). Ilgiau kaip tris mėnesius besitęsiantis stemplės uždegimas laikomas lėtiniu.

Esant stemplės uždegimui ligonis jaučia rėmens ėdimą, nestiprų skausmą ar jutimą, kad susilaiko maistas stemplėje. Maisto susilaikymas praeina užgėrus vandens, sulčių ar kito skysčio. Ligai progresuojant valgant sunku be skausmo nuryti, o pavalgius prasideda juntamas deginantis  skausmas stemplėje. Labai dažnai šis skausmas plintą į kaklą, krutinę ar net į nugarą. Būna atvejų, kad ligonis dėl skausmo praranda apetitą. Nekreipiant dėmesio į savo sveikatą ir nesigydant liga progresuoja. Vėlesnėse stemplės uždegimo stadijose gali prasidėti gausus seilėtekis, praryto maisto atpylimai. Negydomas stempės uždegimas gali baigtis aukšta temperatūra, pūline infekcija ar bendros organizmo intoksikacijos reiškiniais.

Stemplės uždegimai dažniausiai pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms. Gydytojų gastroenterologų teigimu, vyrų ir moterų sergamumas šia liga yra panašus, tačiau vaikų tarpe stemplės uždegimas pasitaiko retai.

Situacijos analizė

Priežasčių, sukeliančių stemplės uždegimą, yra pakankamai daug ir įvairių, kiekvienam pacientui jos gali būti skirtingos. Pati svarbiausia patologija, sukelianti stemplės uždegimą, yra skrandyje padidėjusi rūgšties gamyba ir susilpnėjęs stemplės rauko susitraukimas (stemplės sfinkterio funkcija), kuris paprastai neleidžia rūgštiniam skrandžio turiniui tekėti atgal į stemplę. Grįždamas į stemplę rūgštus skrandžio turinys (1 pav.) dirgina stemplės gleivinę ir sukelia stemplės uždegimą (ezofagitą), pasireiškiantį erozijomis stemplės gleivinėje ar net kraujavimu. Skrandžio turinys, stemple pakilęs dar aukščiau, gali pažeisti balso stygas, kvėpavimo sistemą ar net dantų emalį.

1 pav. Stemplės uždegimas

Greitas maistas, kai kurie maisto produktai, stresas, vaistų vartojimas (pvz., aspirinas, ibuprofenas, kai kurie antibiotikai, bisfosfonatai ir kt.) taip pat gali padidinti skrandžio rūgštingumą.

Dažniausiai sutinkama stemplės uždegimo priežastis yra skrandžio rūgštinio turinio atvirkštinis tekėjimas į stemplę - gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Refliukso liga diagnozuotina, kai rėmuo ir rūgštus raugėjimas būna dažniau nei du kartus per savaitę. Dažni rizikos faktoriai, iššaukiantys stemplės uždegimą, yra rūkymas, alkoholio vartojimas, dažnas ir gausus vėmimas, krūtinės ląstos operacijos ar spindulinės terapijos taikymas. Sergantys stemplės uždegimu dažniausiai yra jautrūs kai kuriems maisto produktams: riešutams, pienui, kiaušiniams ir pan. Rečiau stemplės uždegimą gali sukelti infekciniai veiksniai: virusai, grybeliai, bakterijos. Infekcijų sukeltas stemplės uždegimas dažniausiai nustatomas žmonėms su nusilpusia imunine sistema.

Stemplės uždegimo simptomai

Po sunkių patiekalų, gazuotų gėrimų, rūgščių vaisių sulčių, stiprios kavos vartojimo atsiradę skausmai krūtinėje, nakties miego metu - rėmuo, ir yra šios ligos požymiai. Simptomus gali sustiprinti padidėjęs pilvo ertmės slėgis (pvz., lenkiantis, susirišant batų raištelius, čiaudint, pakeliant svorius ir t.t). Dėl susilpnėjusio stemplės rauko susitraukimo skrandžio sultys gali pakliūti į kvėpavimo takus, pasiekti plaučius ir taip sukelti astmos ar kitų lėtinių ligų vystymąsi.

2 pav. Rėmuo, išgėrus kavos

Stemplės uždegimo simptomai yra šie:

• skausmas ryjimo metu;
• nurytas maistas kurį laiką „stovi" stemplėje;
• pavalgius spaudimo pojūtis už krūtinkaulio;
• rėmuo, ypač po valgio;
• rūgštinis atsiraugėjimas;
• refleksinis kosulys ir užkimimas;
• pykinimas ir vėmimas.

Stemplės uždegimo diagnozavimas

Įtariant stemplės uždegimą pagrindinis tyrimas yra atliekamas endoskopu. Tyrimo metu įvertinamas gleivinės stovis, ar yra paraudusi ir paburkusi. Sunkiais atvejais stemplėje būna išopėjimai ir hemoragijos. Ligos eiga priklauso nuo ją sukėlusios priežasties. Esant išopėjimui išsivysto randai ar net stemplės susiaurėjimai. Endoskopijos metu galima paimti stemplės audinio (biopsijos) tyrimui. Gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) nustatymui gali būti atlikta stemplės 24 valandų pH-metrija. Jos metu stebimi paros pH svyravimai stemplėje.

Kitas tyrimo būdas yra rentgenograminis su kontrastine medžiaga. Šio tyrimo metu ligonis išgeria bario tirpalo, kurio pagalba yra matoma kaip kontrastinė medžiaga juda virškinimo traktu. Rentgenograminio tyrimo metu galima nustatyti stemplės susiaurėjimo vietą, įvairius navikinius darinius.

Problemos sprendimas

Gydymo pasirinkimas priklauso nuo stemplės uždegimo priežasties. Visų pirma, turėtumėte pakeisti dietą ir gyvenimo būdą. Pacientai kasdienį maisto kiekį turi padalyti į didesnį mažų porcijų skaičių, nes gausūs valgiai susilpnina stemplės rauko susitraukimus. Nerekomenduojama vartoti maisto, kuris skatintų skrandžio rūgšties susidarymą, pvz.: kavos, arbatos, rūgščių gėrimų, kakavos ir šokolado. Sergant stemplės uždegimu, reikia vartoti skystą, šiltoką maistą, aliejų, skystus kiaušinius. Esant stipresniems skausmams juos mažinti galima nuskausminamaisiais vaistais. Sergantiesiems šia liga draudžiama rūkyti ir vartoti alkoholį.

Pasireiškus pirmiems stemplės uždegimo požymiams, pristabdyti ligos progresavimą ir sumažinti neigiamą ligos poveikį galima liaudiškais metodais, tokiais kaip: ramunėlių, medetkų žiedų, saldymedžio arbata, linų sėmenų nuoviru. Stipresnį teigiamą poveikį turi  šaltalankių aliejus, bulvių sultys, krapų sėklų antpilas.

Pajutus ūminio stemplės uždegimo požymius rekomenduojama kreiptis į medikus, kurie nustatys ligos diagnozę ir paskirs tinkamą medikamentinį gydymą. Vieni iš plačiausiai naudojamų yra antacidiniai vaistai, kurie  mažina rėmens simptomus, nedarydami poveikio stemplės gleivinei. Jie neutralizuoja skrandžio rūgšties perteklių, prisideda prie tulžies rūgščių sutirštinimo, taip užkertant kelią atvirkštiniam tekėjimui iš plonosios žarnos į skrandį ir į stemplę. Tačiau ne mažiau svarbios yra paties paciento pastangos įveikti ligą ir pagerinti gyvenimo kokybę, kas gali pareikalauti nemažai pastangų - reikės pakeisti nusistovėjusius maitinimosi ir gyvenimo būdo įpročius visam likusiam gyvenimui. Jei to nepadarysite, klastinga liga užklups pačiu netinkamiausiu metu, progresuos, taps lėtine ir sugadins daug gražių akimirkų.

Straipsniui panaudota įvairi medicininės literatūros medžiaga

Algis Mačiukas