Kaip padėti vaikui, negalinčiam sutelkti dėmesio?

• 

Dažniausiai dėmesio trūkumo problema aktualesnė tampa vaikui pradėjus lankyti mokyklą. Mokyklos aplinka kardinaliai skiriasi nuo darželio, vaikas turi prisitaikyti prie naujų sąlygų. Visą dieną galėdavęs žaisti ir lakstyti, vaikas staiga turi išsėdėti mažiausiai 45 minutes - tiek, kiek trunka pamoka.

Natūralu, kad mokinukas ir šiek tiek mažiau juda - tai neleidžia jam „išsikrauti", išsivaduoti nuo patiriamos įtampos. Pastebima, kad pradinukai dažnai dar negeba sutelkti dėmesio, būna užmaršūs. Kaip jiems padėti?

Kodėl vaikai nesugeba sutelkti dėmesio?

Bendrąja prasme dėmesys - tai gebėjimas suskaidyti informacijos srautus, atskiriant svarbius ir nesvarbius duomenis. Tai psichinė veikla, nukreipta į tam tikrus objektus. Vaikai dar nesugeba atskirti, kuri informacija reikšminga, o kuri - paviršutinė. Todėl vaikus dažnai išblaško įvairūs dirgikliai, pavyzdžiui, telefono skambutis ar garsiau kalbantis žmogus. Mokykloje toks blaškymasis trukdo susitelkti į mokomąjį dalyką, pasiekti geresnių rezultatų. Vaiko smegenys vienu metu nesugeba apdoroti visų patirtų įspūdžių, tad dažniausiai svarbi informacija iš galvos tiesiog išgaruoja, o lieka ta, kuri labiau sudirgino.

Kaip atpažinti vaiko dėmesio trūkumą?

Galime išskirti šiuos pagrindinius dėmesio trūkumo požymius:

• Vaikas dažnai kažką pamiršta, yra išsiblaškęs.
• Dažnai keičia veiklas.
• Prie vienos užduoties išbūna vos kelias ar keliolika minučių, vėliau ima ieškoti kitų užsiėmimų.
• Negeba sutelkti dėmesio į vieną dalyką ar objektą.
• Sunkiai ko nors išmoksta, sunkiai vykdo užduotis, neturi planavimo gebėjimų.
• Dažnai pameta daiktus.
• Negeba ilgai ramiai išsėdėti vienoje vietoje, klausytis.
• Elgiasi nedisciplinuotai.
• Dažnai kinta vaiko nuotaika.

Kada jau galima įtarti didesnį dėmesio sutrikimą?

Dėmesio trūkumas dažniausiai nagrinėjamas kartu su hiperaktyvumo sutrikimu (angl. Attention deficit hyperactivity disorder, ADHD). Tai dažniausiai pasitaikantis sutrikimas, jį turi  3-10 proc. vaikų, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Dažniau šio sutrikimo atvejų pasitaiko tarp berniukų nei tarp mergaičių. Diagnozuotas vaikystėje, sutrikimas tęsiasi ir visą paauglystės laikotarpį, požymių gali išlikti net ir suaugus. Naujausiais moksliniais tyrimais įrodyta, kad dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas gali išsivystyti dėl smegenų medžiagų apykaitos sutrikimų.

Vaikų, kuriems nustatytas dėmesio sutrikimas, smegenys vystosi šiek tiek lėčiau, nei bendraamžių. Lėčiau vystos vaiko smegenų sritys, padedančios samprotauti, sutelkti dėmesį, planuoti. Pastebėtas ir lėtesnis galvos smegenų žievės vystymasis, užtikrinantis darbų abiejų smegenų pusrutulių darnią veiklą.

Dėmesio trūkumo sutrikimą turintys vaikai būna  nedėmesingi, impulsyvūs, jiems sunkiau susikaupti. Nors šios savybės būdingos daugeliui vaikų, tačiau sutrikimą padeda atpažinti nedėmesingumo, impulsyvumo, negebėjimo dažnis - tai nuolatinė vaiko būsena, gerokai apsunkinanti tėvų ir pedagogų kasdienybę.

Mokslininkai dar nepriėjo prie vieningos išvados, tačiau jau dabar išskiriami keli veiksniai, turintys įtakos dėmesio trūkumui - tai genetika (paveldimumas), smegenų pažeidimai, socialinė aplinka ir mityba. Kiti nesugebėjimą susikaupti sieja su gausiu cukraus vartojimu ir maisto priedais, tačiau šios teorijos moksliškai nepagrįstos.

Pasaulinėje praktikoje dėmesio sutrikimai gydomi nervų sistemą stimuliuojančiais preparatais, mažinančiais hiperaktyvų elgesį ir padedančiais susikaupti. Tačiau tokių vaiskų vartojimas turi daugybę šalutinių poveikių, pradedant apetito stoka, baigiant depresija.

Kaip padėti nuo dėmesio trūkumo kenčiančiam vaikui?

Į pagalbą visiškai dėmesio negebantiems sukaupti vaikams galima pasitelkti psichologiją ir psichoterapiją. Dažnai taikoma elgesio terapija, kurioje aktyviai dalyvauti turi ir tėvai, ir pedagogai. Jų vaidmuo - planuoti ir koordinuoti įvairiais veiklas, didinti vaiko pasitikėjimą savimi, skatinti gerą jo elgesį, pagirti, kai vaikas to vertas. Terapija duoda realios praktinės naudos - padeda sušvelninti dėmesio trūkumo sindromus. Vaikas išmoksta valdytis, kontroliuoti savo veiksmus, emocijas.

Mitybos reikšmė dėmesiui

Geriau sukaupti dėmesį gali padėti tam keli ypatingi maisto produktai. Smegenų veiklą suaktyvina švieži ir džiovinti vaisiai. Ypač vertingi ananasai, turintys ir daug vitamino C, taip pat obuoliai, braškės ir bananai. Vienas geriausių natūralių smegenų stimuliatorių - tai avokadas, kurio sudėtyje yra vertingųjų riebiųjų rūgščių. Avokadas apskritai pagal naudingumą vaisių hierarchijoje puikuojasi pačioje viršūnėje.

Kaip gerinantys smegenų veiklą, padedantys sutelkti dėmesį naudingi riešutai. Negalintiems susikaupti vaikams verta duoti natūralaus šviežio jogurto, pieno kokteilių. Puikus vaikų mityboje ingredientas yra įvairios salotos (lapinės). Salotose yra B grupės, C, E vitaminų, magnio. Visos šios salotose esančios medžiagos vertinamos kaip  padedančios sukaupti dėmesį.

Taigi palaikyti normalią smegenų funkciją gali padėti tam tikros maisto medžiagos. Vienos iš svarbiausių - būtent nesočiosios riebalų rūgštys, kurių pats žmogaus organizmas nepasigamina.

Todėl vaikų mitybą rekomenduojama praturtinti gerosiomis omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštimis, kurių gausu žuvyje. Visgi Lietuvoje sunkoka gauti kokybiškos žuvies, o užaugintoje pramoniniu būdu mažiau vertingųjų medžiagų. Tad vaikams rekomenduojama papildomai duoti žuvų taukų. Žuvų taukuose esanti dokozaheksaeno rūgštis (DHR) padeda palaikyti normalią smegenų funkciją. Teigiamas poveikis pasireiškia per parą suvartojant 250 mg DH

Negebančiam sukaupti dėmesio vaikui gali trūkti magnio - gyvybiškai svarbaus mikroelemento. Jis padeda perduodi nervinius impulsus ir susitraukinėti raumenims. Šis mikroelementas padeda sumažinti jautrumą, ramina nervus. Magnio yra mėsoje, pieno produktuose, riešutuose.

Dar vienas būtinas mineralas - cinkas - taip pat svarbus geram dėmesio sutelktumui ir medžiagų apykaitos procesams. Jo gausu mėsoje, pieno produktuose, kiaušiniuose, neapdorotuose grūduose.

Kokios kasdienės priemonės vaikui padės geriau sutelkti dėmesį?

• Reguliarus fizinis krūvis. Nuo dėmesio sutrikimo kenčiantiems vaikams būtina reguliariai sportuoti. Sportas didina dopamino kiekį smegenyse, o kartu ir padeda susikaupti, pagerina nuotaiką. Vaikams aktyviai fiziškai judėti būtina bent 2-3 kartus per savaitę. Tinka šokiai, bėgiojimas, plaukimas, aktyvūs žaidimai, krepšinis, futbolas, tinklinis ir t. t.
• Buvimas gryname ore. Buvimas lauke veikia teigiamai - mažina stresą, įtampą, taigi vaikui, negalinčiam sukoncentruoti dėmesio, reikėtų kaip įmanoma dažniau laiką leisti lauke.
• Sveika mityba. Nuo pat kūdikystės mažylį reikia pratinti prie sveikos mitybos. Tinkamas maistas užtikrina visų reikiamų medžiagų įsisavinimą, o kartu - ir gerą nuotaiką, sveikatą. Kaip buvo minėta anksčiau straipsnyje, rekomenduojama su maistu gauti medžiagų, kurių pats žmogaus organizmas nesintetina, pavyzdžiui, omega-3 ir omega-6 riebiųjų rūgščių.
• Skysčiai. Pasirūpinkite, kad vaikas per dieną suvartotų pakankamai skysčių. Ikimokyklinukams jų reikia šiek tiek mažiau, o 6-13 m. vaikai per dieną turėtų išgerti apie 1 litrą vandens, arbatos ar vandeniu skiestų sulčių.
• Dienos režimas. Dėmesio sutrikimų turinčio vaiko gyvenime laba svarbus režimas. Tėvai visos dienos veiklas turi sudėlioti taip, kad vaikas nepervargtų, tačiau spėtų atlikti namų darbus, pažaisti ir pabendrauti su bendraamžiais, nueiti į būrelius ir išsimiegoti.
• Bendra tvarka. Kaip viena iš profilaktinių priemonių mokant vaiką įveikti dėmesio sutrikimus gali būti mokymas palaikyti bendrą tvarką namuose. Visi vaiko daiktai - drabužiai, avalynė, žaislai, vadovėliai ir kt. - turi būti tvarkingai sudėlioti.
• Laikas, praleidžiamas prie kompiuterio ir televizoriaus. Nustatykite, kiek laiko vaikas per dieną gali žiūrėti televizorių ir naršyti internete bei žaisti kompiuterinius žaidimus. Naujosios technologijos neigiamai veikia vaikų, ypač mažų, nervų sistemą, todėl tai gali daryti įtaką ir dėmesio sutrikimams.
• Miegas. Augančiam organizmui labai svarbus miegas. 1-4 metų vaikams per parą reikia ne mažiau kaip 12 valandų miego, 7-9 m. vaikams - 11 h. Ir tik 14-16 metų sulaukę paaugliai per parą gali miegoti 9 val.
• Aromaterapija. Aromaterapija - tai kvapų terapija. Kaip vienas vertingiausių mažinant išsiblaškymą ir kaip padedantis susikaupti nuo seno žinomas bergamočių eterinis aliejus.