Autizmas: kaip padėti ir vaikams, ir tėvams?

Autizmo sąvoka pradėta vartoti tik praėjusio amžiaus viduryje. Iki šiol nėra žinoma, kas būtent sukelia autizmą. Autizmo priežastys skirstomos į biologines, organines-neurologines bei genetines. Taigi šis sutrikimas gali išsivystyti tiek dėl genų įtakos, tiek dėl įvairių aplinkos veiksnių.

Sutrikimo esminiai bruožai

Pirmiausiai svarbu aptarti autizmo bruožus, kurie yra gana migloti. Autizmui būdinga: socialinio kontakto ir socialinės sąveikos vengimas; verbalinio bei neverbalinio bendravimo stygius; netipinis elgesys.

Autizmo sutrikimui būdingas platus simptomų spektras: autistai gali būti jautrūs įvairiems aplinkos dirgikliams - garsui, šviesai, tam tikriems kvapams ar skoniams ir t. t. Skiriasi ir autizmo intensyvumas - nuo vos pastebimų simptomų iki sunkios būklės, lydimos priepuolių. Dalis autistų suaugę gyvena savarankiškai, kitai daliai jų būtina nuolatinė priežiūra ir globa.

Autistus galima apibūdinti kaip susitelkusius į save, dažnai - savanaudžius, negebančius pastebėti emocijų, užmegzti akių kontakto.

Nors autistai vaikai turi sunkumų bendraujant, negeba užmegzti ryšių, o kalbėti pradeda vėliau nei kiti, tačiau daugelis jų turi puikią regimąją atmintį. Jie ypač lengvai dėlioja dėliones, konstruoja ir t. t. Taigi vienus trūkumus gali kompensuoti kiti privalumai.

Tėvų susitaikymas su situacija

Tėvai, iš specialistų išgirdę, kad jų vaikas turi autizmo sutrikimo požymių, patiria įvairiausių jausmų nuo dvasinio skausmo iki visiško beviltiškumo. Beveik kiekvienas mintyse paklausia: „Kodėl tai nutiko būtent mano vaikui?". Tik po kurio laiko tėvai pradeda domėtis sutrikimu, randa daug naudingos literatūros, įsitraukia į įvairių organizacijų veiklą, o specialistai suteikia pagalbą ir gydymą.

Kita vertus, Lietuvoje dar stinga kitokius vaikus auginančioms šeimoms. Tėvams situacija dar sudėtingesnė tampa dėl to, kad aplinkiniai apie autizmą neturi net pagrindinių žinių. Autistus visuomenė dažniausiai atstumia, o sutrikimą lygina net su silpnaprotyste. Tačiau yra žinomas ne vienas genijus, turėjęs šį sutrikimą: tai A. Einšteinas, H. K. Andersenas, W. A. Mocartas, B. Geitsas ir kiti.

Išgirdus diagnozę, nereikėtų griebtis visų įmanomų terapijų ir vaiko integravimo į visuomenę metodikų - tai išvargins mažąjį autistą. Tiesiog reikia neatstumti vaiko, o sau patiems - duoti laiko susitaikyti: tiek, kiek reikės.

Kaip padėti vaikui autistui?

Turintiems šį sutrikimą vaikams reikia stengtis sukurti saugią aplinką. Jie puikiai toleruoja pastovumą, pasikartojimus, nuspėjamą elgesį ir nemėgsta naujovių bei netikėtų situacijų. Autistams vaikams būtini ritualai ir griežta tvarka, dienos režimas. Neįprastos situacijos autistus vaikus išmuša iš vėžių, taigi jie savyje ima kaupti įtampą, galiausiai pasireiškiančią agresija sau ir kitiems. Nuolatinę įtampą jaučia net apie 60 proc. autizmo sindromą turinčių vaikų. Autistus dažniausiai neigiamai paveikia nauja aplinka, nauji žmonės ir daiktai.

Svarbų vaidmenį autistą vaiką integruojant į visuomenę atlieka tėvai. Jie vaikui padeda surasti ryšį su aplinka, socializuotis. Kadangi autistai turi bendravimo sunkumų, tėvai ir pedagogai turėtų stebėti, kiek ir kokia kalba linkęs bendrauti konkretus vaikas, ir bandyti prisitaikyti. Ugdyti autistus galima žaidimo forma. Pavyzdžiui, verbaliniai įgūdžiai lavinami rodant paveikslėlius. Svarbu stebėti, kas vaikui patinka, o kas sukelia įtampą ir pasipriešinimą. Svarbiausia neskubėti ir iš vaiko nesitikėti daugiau, negu jis sugeba, motyvuoti.

Mitybos reikšmė turintiesiems šį sutrikimą

Kaip ir visiems vaikams, taip ir turintiems autizmo sutrikimą būtinas maistas, aprūpinantis organizmą visomis maisto medžiagomis. Be to, autizmo simptomus sušvelninti gali subalansuota mityba: autizmas turi tam tikrą ryšį su vartojamu maistu. T. Catapano-Fox tikino savo sūnų nuo autizmo išgydžiusi nustojusi vaikui duoti pieno bei sudėtyje glitimo turinčius produktus.

Nustatyta, kad turinčiųjų autizmo sutrikimą vaikų šlapime pieno baltymų bei glitimo koncentracija buvo didesnė negu įprastai. Mityba turi įtakos smegenų veiklai, o ir apkritai pasaulyje vis daugėja žmonių, netoleruojančių laktozės ir glitimo.

Autistams vaikams rekomenduojama duoti žuvų taukų, kuriuose yra būtinos okozaheksaeno rūgšties (DHR), padedančios palaikyti normalią smegenų funkciją. Ši rūgštis taip pat svarbi siekiant išsaugoti normalų regėjimą bei palaikyti širdies veiklą. Teigiamas žuvų taukų poveikis pasireiškia per parą suvartojant bent 250 mg DHR. Apskritai, žuvų taukai ypač naudingi augančiam organizmui, kuriame visi gyvybiniai procesai spartesni nei suaugusiųjų organizme.

Nuosprendis - nebūtinai visam gyvenimui

Tad autizmo sutrikimas gali būti koreguojamas pasitelkus tinkamas auklėjimo metodikas, tinkamus specialistus ir subalansuotą mitybą. Nors autizmas - diagnozė visam gyvenimui, suaugus autizmo požymiai gali sušvelnėti, dalis jų - ir visai išnykti. Dalis autistų, sulaukę paauglystės ar pilnametystės, gyvena visiškai taip pat, kaip jų bendraamžiai - sutrikimas nėra padaręs jokios neigiamos įtakos asmenybės raidai. Tad tėvai, suvokę, kad šis išbandymas - būdas ir patiems daug ko išmokti, tapti stipresniems, gali padėti pakeisti požiūrį į autizmą ir priimti jį natūraliai.

Rūta Anusevičienė