Kiek kartų važiavote į Lietuvos pajūrį ir Jūsų kelionė apsiribojo J. Basanavičiaus gatve ir tiltu Palangoje, Parnidžio kopa ar Nidos švyturiu? Mūsų šalies svečiai susipažįsta su lankytinais objektais pajūryje kur kas išsamiau nei mes, lietuviai. Ar kada lankėte senąsias kapinaites kopos papėdėje? Ten, po mediniais apsamanojusiais antkapiais guli paskutinieji Preilos kuršiai...
O žvejų sodybos? Žirgų rago švyturys? Griekų liepos kalnas Juodkrantėje?..

Keliaukite su anonsas.lt ir mūsų draugais turizmo agentūra

Bendradarbiaudami su šios agentūros profesionaliais darbuotojais kartu paruošėme Jums išsamius kelionių pajūryje maršrutus.

Palanga

Atvykimas į Palangos autobusų stotį.

Švč. Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios lankymas. 897 - 1906 m. pagal švedų architekto K. Strandmano projektą buvo pastatyta neogotikinė katalikų bažnyčia. Šis 76 metrų statinys ir šiandien yra aukščiausias Palangoje. Bažnyčios statyba kainavo 90 000 aukso rublių, 30 000 iš jų paaukojo grafas Tiškevičius.Tai jau trečioji Palangos bažnyčia. Ankstesnė stovėjo dabartinio "Mėguvos" viešbučio vietoje. Bažnyčia pasižymi puikia akustika.

Švč. Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia Palangoje

Per Basanavičiaus gatvę pasiekiamas Palangos jūros tiltas. XIX a. pabaigoje
poilsiautojai, norėdami atvykti į Palangą patirdavo ganėtinai daug vargo. Atvykę į Liepoją ar Klaipėdą, į Palangą turėdavo keliauti arkliais. Tada Tiškevičiai ir sumanė statyti prieplauką laivams. 1884-1888 buvo statoma prieplauka, prekybinis - keleivinis laivas "Phoenix" iš Liepojos veždavo poilsiautojus, prekes, maistą. Tačiau po audrų prieplauka buvo užnešama smėliu ir po keletos metų laivybai netiko. Nuo 1892 m. tiltas tapo mėgstama pasivaikčiojimų vieta. Laikas, jūros bangos ir vėjas niokojo šį statinį. 1997 m. pastatytas naujas tiltas, kurio ilgis - 470 m.

J. Basanavičiaus gatvė Palangoje

Palangos jūros tiltas

Einant per Meilės alėją pasiekiamas Palangos botanikos parkas, vienas iš gražiausių, geriausiai išsilaikiusių ir tvarkomų parkų Lietuvos pajūryje. Jį grafas Feliksas Tiškevičius įkūrė 1897 m. Tais pačiais metais buvo pastatyti rūmai. Parko projekto autorius - garsus prancūzų kraštovaizdžio architektas, botanikas Eduard'as Fransua Andrė (1840 - 1911), kuris su sūnumi Renė Eduard'u Andrė (1867 - 1942) tris vasaras praleido Palangoje ir vadovavo parko kūrimo darbams. Jiems talkino belgų sodininkas Buyssen'as de Coulon'as.

Palangos botanikos parke

Aplankomi Gintaro muziejus ir Birutės kalnas. Šis kalnas yra reliktinė kopa, kaip aukščiausia Palangos pajūrio kopa, jau nuo XVII a. pažymėta visuose stambesniuose žemėlapiuose. Birutės kalno pavadinimas siejamas su romantiška legenda apie šventą ugnį kūrenusią vaidilutę Birutę, kunigaikščio Kęstučio žmoną ir Vytauto motiną. Archeologai 1989 m. kasinėdami Birutės kalną rado pagoniškos šventyklos (alkos) ir paleoastronominės observatorijos (Žr. Žemaičių alka), kurios egzistavo Birutės kalno viršūnėje XIV - XV a, liekanas.
1869 m. pastatyta koplyčia pagal architekto K. Majerio projektą. 1976 m. šioje koplyčioje buvo įrengti vitražai (autorius L. Pocius).

Gintaro muziejus Palangoje

Birutės kalnas Palangoje

Kalno papėdėje - skulptorės K. Tulienės skulptūra "Tau, Birute" (1965m.).

Dviračiais per Pajūrio regioninį parką, kuris buvo įkurtas 1992 m. rugsėjo mėn. Parke yra Placio gamtinis rezervatas, Karklės botaninis, Kalotės botaninis-zoologinis, Olandų kepurės kraštovaizdžio, Nemirsetos ir Šaipių kraštovaizdžio draustiniai, Karklės talasologinis bei etnokultūrinis draustiniai. Važiuojant šiuo parku pasiekiama Klaipėda.

Pačiame Palangos centre įsikūrę poilsio namai "Aitvaras" atokvėpiui kviečia ištisus metus.

Klaipėda

Norėdami patekti į Kuršių neriją, turėsite aplankyti Klaipėdą. Šiam, vieninteliam Lietuvos uostui, verta skirti bent keletą valandų.
Pažintį su Klaipėda galite pradėti, persikeldami keltu į šiauriausią Kuršių nerijos tašką, kuriame lankytojų laukia Lietuvos Jūrų muziejus ir delfinariumas.
Jūrų muziejaus kompleksas buvo atidarytas 1979 m. Čia išvysite lietuviškos laivybos istorijos ekspoziciją, ruonius, pingvinus, jūrų liūtus. Būtinai pasidžiaukite delfinų bei Kalifornijos jūros liūtų pasirodymais.

Mažieji muziejaus gyventojai

Grįže atgal į seniausią Lietuvos, Klaipėdos miestą, būtinai pasivaikščiokite senamiesčiu. Jame dar išlikę didelės fachverkinių statinių grupės. Aplankykite uostamiesčio širdį - Teatro aikštę.
Mėgstantys muziejus, turėtų apžiūrėti ekspozicijas: Pilies, Laikrodžių, Mažosios Lietuvos istorijos, Kalvystės muziejuose.

Neringa

Autobusu atvykstama į Juodkrantės autobusų stotį.

Pamariu pro Akmens skulptūrų parką, ekspozicija buvo kuriama 1997 - 1999 m. per tarptautinį skulptorių simpoziumą "Žemė ir vanduo". Ją sudaro 31 skulptūra. Pasiekiama Raganų kalno medinių skulptūrų ekspozicija. Šiuo metu vaikščiodami kalno taku galite pamatyti unikalią ekspoziciją po atviru dangumi. 71 skulptūrą iš ąžuolo išskaptavo 1979 - 1981 metų vasaromis į Juodkrantę suvažiavę Lietuvos tautodailininkai. Senojo kalno skulptūrų tema - pasaulis, kuriame gyvena raganos, velniai ir Neringos legendų herojai.

Akmens skulptūrų parkas

Raganų kalnas

Autobusu važiuojama iki Garnių ir Kormoranų apžvalgos aikštelės. Tai viena didžiausių šių paukščių kolonijų visoje Europoje bei didžiausia ir seniausia šių paukščių perimvietė Lietuvoje. Užvažiavus apžvalgos aikštelę ant Avino kalno galima pamatyti Avikalnio rago palvės kompleksą bei vieną gražiausių nerijos panoramų - Pilkąsias (Mirusias) kopas Naglių gamtos rezervate.

Kormoranų buveinė

Medžiuose įsikūrę kormoranai

Mirusios kopos

Atvykimas į Pervalką. Žygis pradedamas nuo Pervalkos švyturio. Kuris pastatytas 1900 m. Kuršių mariose ties Pervalka. Perstatytas 2 kartus. Šiuo metu veikiantis. Pasiekiamas laivu ir matomas nuo kuršių nerijos kranto. Galimybė papietauti Pervalkoje.

Dviračiais pasiekiama Preila.

Marios Preiloje

Pakeliui aplankomas Karvaičių kalnas. Karvaičiai buvo viena iš seniausių nerijos gyvenviečių, gyvavusių jau XV a. Apie 1600 m. miškas, gynęs Karvaičius nuo pustomo smėlio, jau buvo retas. Pustomas smėlis laidojo kaimo trobesius, pasiglemžė bažnyčią. Gyventojai kasė smėlį, statė tvoras, tačiau atslinkusi kopa nenumaldomai veržėsi į kaimą. Žmonės, nors ir nenoriai, buvo priversti trauktis. 1797 m. smėlis išvarė paskutinius gyventojus. Kopa galutinai palaidojo Karvaičius. Preiloje - etnografinės kapinaitės. Čia po mediniais apsamanojusiais antkapiais guli paskutinieji Preilos kuršiai.

Keliaujama dviračių taku link Nidos, sustojama prie Vicekrūgo kalno. Tai aukščiausia (67,2m.) Kuršių nerijos kopa. Jos pavadinimas kilęs nuo kuršiško „vece" - „senas" ir „kruogs" - „smuklė", primenantis kopos papėdėje buvusią smuklę.

Dviračių takas

Vicekrūgo kalnas

Pasiekus Nidą, važiuojama į Nidos evangelikų - liuteronų bažnyčią, kuri pastatyta 1888 m. Po Antrojo pasaulinio karo ji nebeteko savo paskirties - čia buvo atidarytas Neringos istorijos muziejus. Šiuo metu Nidos bažnyčioje vyksta pamaldos, vasaros sezono metu organizuojami klasikinės muzikos koncertai.

Aplankomos Nidos etnografinės kapinės, čia iki šiol išlikę originalių formų mediniai antkapiniai paminklai - krikštai, kurie būdingi Kuršių nerijai. Vyrų krikštuose būdavo išpjaustomi žirgų galvų, augalų bei paukščių motyvai, o moterų antkapiniuose paminkluose šalia paukščių buvo augalų ir širdies motyvai.

Paliekami dviračiai ir pamariu einama iki Parnidžio kopos. Nuo Parnidžio kopos galima gėrėtis nerijos kraštovaizdžio įvairove.

Parnidžio kopa

Pietų link atsiveria šviesa ir šešėliais akinanti XVIII a. žmogaus išprovokuota „keliaujančių kopų" virtinė, šiaurės link - XIX a. žmogaus sodintas Didžiojo kopagūbrio žaliasis kalnapušių kilimas. 1995 m. Čia pastatytas saulės laikrodis. Vieta pasirinkta neatsitiktinai - Kuršių nerija vienintelė vieta Lietuvoje, kur saulė leidžiasi ir teka nuo vandens paviršiaus. Laikrodžio stela išmarginta kalendorinių švenčių simboliais.

Nusileidus Parnidžio pažintiniu taku aplankoma Nidos katalikiškoji bažnyčia. Šioje Kuršių nerijos gyvenvietėje niekada iki 2003 metų nebuvo katalikų bažnyčios. Gyvenvietės tylą laikas nuo laiko perskrodžia Nidos savivaldybės lėšomis Lenkijoje nuliedinto pusantros tonos varpo dūžiai, pasklindantys nuo bažnyčios stogo. Ant varpo yra Neringos herbas ir žodžiai: „Skambėk, garsusis varpe, tarp jūros kopų, kviesk ir guosk Neringos žmones, tegul Viešpaties, mūsų Dievo, malonė su mumis tebūna: padaryk mūsų rankų darbus sėkmingus, palaimink mūsų triūsą (Psl. 90, 17)".

Keliaujama iki Nidos švyturio. Tai vienas didžiausių ir svarbiausių švyturių Lietuvos pajūryje. Pastatytas 1874 m. ant 51 metro aukščio Urbo kalno (švyturio aukštis tuomet siekė 27 m). Antrojo pasaulinio karo metais buvo susprogdintas, 1953 m. atstatytas, o vėliau perstatytas. Yra galimybė apsistoti Nidoje.

Išsamesni maršrutai: Juodkrantėje, Pervalkoje, Nidoje

Neringa (Juodkrantė)

Persikėlus Smiltynės perkėla, su dviračiais galima aplankyti Kopgalio kaimo kapinaites, bei Pajūrio žvejo etnografinės sodybos kompleksą. Jis pastatytas 1977-1979 m. Sodybą sudaro gyvenamasis namas, tvartas, klėtis, pirtis, rūsys ir rūkykla. Gyvenamajame name atkurtas XX a. pradžios interjeras.

Keltas

Pajūrio žvejo etnografinė sodyba ir tvartas

Dviračių taku minti į Juodkrantę. Apsilankyti Gintaro įlankoje, kur 1855 metais prie Juodkrantės gilinant farvaterį, darbininkai aptiko gintaro.

Kitoje pusėje kelio galima surasti Nuodėmių - Griekų liepos kalną, tai yra Nuodėmės arba kitaip Griekinės kopa. XVI iki XIX a. vidurio čia augo lapuočių medžių giraitės, miškai. Šioje vietoje augo labai sena šakota liepa. Apie ją buvo pasakojama daug padavimų. Viename iš jų kalbama, kad čia bendruomenės teismui buvo atiduodami dorai nusižengę jaunuoliai.

Čia pat yra Dendrologinis pažintinis takas, juo keliaujant galima surasti ten pasislėpusį senąjį Juodkrantės švyturį. Netoli prie išėjimo iš Dendrologinio tako stovi 1994 metais atidengtas skulptoriaus Arūno Sakalausko paminklas Liudvikui Rėzai Juodkrantės L. Rėzos pagrindinės mokyklos kieme. Juodkrantėje yra galimybė papietauti.

Toliau tęsti pamariu, kur įsikūręs Akmens skulptūrų parkas, ekspozicija buvo kuriama 1997 - 1999 m. per tarptautinį skulptorių simpoziumą "Žemė ir vanduo". Ją sudaro 31 skulptūra.

Amžiams sustingusi maestro V. Kernagio skulptūra

Einant krantine galima pasiekti raganų kalno medinių skulptūrų ekspoziciją. Šiuo metu vaikščiodami kalno taku galite pamatyti unikalią ekspoziciją po atviru dangumi. 71 skulptūrą iš ąžuolo išskaptavo 1979 - 1981 metų vasaromis į Juodkrantę suvažiavę Lietuvos tautodailininkai. Senojo kalno skulptūrų tema - pasaulis, kuriame gyvena raganos, velniai ir Neringos legendų herojai. Dviračiais pasukus link jūros žaliuoju keliu pasiekiamas dviračių takas, kuriuo galima grįžti į Smiltynę.

Neringa (Pervalka)

Autobusu atvykti į Juodkrantės autobusų stotį. Pamariu eiti, kur įsikūręs Akmens skulptūrų parkas, ekspozicija buvo kuriama 1997 - 1999 m. per tarptautinį skulptorių simpoziumą "Žemė ir vanduo". Ją sudaro 31 skulptūra. Einant karantine galima pasiekti raganų kalno medinių skulptūrų ekspoziciją. Šiuo metu vaikščiodami kalno taku galite pamatyti unikalią ekspoziciją po atviru dangumi. 71 skulptūrą iš ąžuolo išskaptavo 1979 - 1981 metų vasaromis į Juodkrantę suvažiavę Lietuvos tautodailininkai. Senojo kalno skulptūrų tema - pasaulis, kuriame gyvena raganos, velniai ir Neringos legendų herojai.

Raganų kalnas

Važiuoti autobusu iki garnių ir kormoranų perimvietės prie Juodkrantės sengirėje. Tai viena didžiausių šių paukščių kolonijų visoje Europoje bei didžiausia ir seniausia šių paukščių perimvietė Lietuvoje.

Užvažiavus į apžvalgos aikštelę ant avino kalno galima pamatyti Avikalnio rago palvės kompleksą bei vieną gražiausių nerijos panoramų - Pilkąsias (Mirusias) kopas Naglių gamtos rezervate.

Avikalnio ragas

Toliau važiuoti į Naglių gamtos rezervatą. Vertingiausi rezervato elementai: Pilkosios (Mirusios) kopos, užpustytos buvusių gyvenviečių vietos, savaiminės kilmės miško augalija bei po smėliu palaidoti šimtamečiai miškų dirvožemiai. Dėl stiprių vėjų šiose kopose susidaro įspūdingos daubos ir išgraužos. Kai kur iš po smėlio išlenda senųjų dirvožemių fragmentai.

Pilkosios (Mirusios) kopos

Kelionę tęsti važiuojant į Pervalką čia vandeny stūkso žirgų rago švyturys. Pastatytas 1900 m. Kuršių mariose ties Pervalka. Perstatytas 2 kartus. Šiuo metu veikiantis. Pasiekiamas laivu ir matomas nuo Kuršių Nerijos kranto.

Kelionės pabaigoje ramiai ir jaukiai galima įsikurti tarp Preilos ir Pervalkos 36km esančioje poilsio zonoje, kur bus galima piknikauti bei romantiškai palydėti saulę. (dėl stovyklavietės būtina susitarti su girininku. Tel.: 8 469 55125)

Neringa (Nida)

Nidos pakrantė

Iš Smiltynės atvažiavus į Nidos autobusų stotį, galima aplankyti senąjį žvejų miestelį, toliau einant Parnidžio pažintiniu taku, kurio pradžia prasideda nuo pamario, Parnidžio kopos papėdėje ir tęsiasi 1,8 km. Čia pamatysite įvairiausių augalų, kerpių, grybų, paukščių, susipažinsite su medžio biografija. Juo užkilus ant Parnidžio kopos aikštelės galima gėrėtis nerijos kraštovaizdžio įvairove. Pietų link atsiveria šviesa ir šešėliais akinanti XVIII a. žmogaus išprovokuota „keliaujančių kopų" virtinė, šiaurės link - XIX a. žmogaus sodintas Didžiojo kopagūbrio žaliasis kalnapušių kilimas. 1995 m. Čia pastatytas saulės laikrodis. Vieta pasirinkta neatsitiktinai - Kuršių nerija vienintelė vieta Lietuvoje, kur saulė leidžiasi ir teka nuo vandens paviršiaus. Laikrodžio stela išmarginta kalendorinių švenčių simboliais.

Parnidžio kopos

Saulės laikrodis

Ekskursija tęsiama einant link Nidos kempingo, kur netoliese stūkso paminklinis akmuo Nidos sklandymo mokyklai atminti. Sklandymo mokykla veikė 1933 - 1939 m., čia buvo pagrindinė Lietuvos sklandytojų vasaros stovyklavietė. 1979 m. ant buvusio angaro pamatų pastatyta arka, žyminti buvusios sklandymo mokyklos vietą.

Nuo sklandymo mokyklos einant link Nidos, yra Urbo kalnas, kur laivams rodo kelią švyturys, tai vienas didžiausių ir svarbiausių švyturių Lietuvos pajūryje.

Leidžiantis nuo kalno žemyn yra sutinkama Nidos švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos katalikų bažnyčia. Šioje Kuršių nerijos gyvenvietėje niekada iki 2003 metų nebuvo katalikų bažnyčios. Gyvenvietės tylą laikas nuo laiko perskrodžia Nidos savivaldybės lėšomis Lenkijoje nuliedinto pusantros tonos varpo dūžiai, pasklindantys nuo bažnyčios stogo. Ant varpo yra Neringos herbas ir žodžiai: „Skambėk, garsusis varpe, tarp jūros kopų, kviesk ir guosk Neringos žmones, tegul Viešpaties, mūsų Dievo, malonė su mumis tebūna: padaryk mūsų rankų darbus sėkmingus, palaimink mūsų triūsą (Psl. 90, 17)".

Toliau kelionė tęsiama su dviračiais. Važiuojant link dviračių tako privažiuojama Nidos evangelikų - liuteronų bažnyčia Pastatyta 1888 m. Po Antrojo pasaulinio karo ji nebeteko savo paskirties - čia buvo atidarytas Neringos istorijos muziejus. Šiuo metu Nidos bažnyčioje vyksta pamaldos, vasaros sezono metu organizuojami klasikinės muzikos koncertai.

Prie bažnyčios yra XIX - XX a. Nidos etnografinės kapinės. Etnografinėse kapinėse iki šiol išlikę originalių formų mediniai antkapiniai paminklai - krikštai, kurie būdingi Kuršių nerijai. Vyrų krikštuose būdavo išpjaustomi žirgų galvų, augalų bei paukščių motyvai, o moterų antkapiniuose paminkluose šalia paukščių buvo augalų ir širdies motyvai. Krikštų restauravimo projekto autorius Eduardas Jonušas. Restauruoti krikštai sustatyti tolimajame kapinių kampe.

Pavažiavus dviračiu taku link Preilos yra Bulvikio ragas. Tai plačiausia Kuršių nerijos pusiasalio vieta, siekianti 3,8 km. Manoma, kad rago ir šalimais esančios įlankos pavadinimas kilo nuo kuršiškos pavardės Bulvikis. Nuo Bulvikio rago ir įlankos atsiveria puiki Kuršių marių pakrančių panorama, matosi Ventės ragas. Esant geram matomumui kita Kuršių marių pakrantė atrodo ranka pasiekiama, tačiau šis įspūdis apgaulingas.

Bulvikio įlanka

Važiuojant dviračiu taku į priekį, pasiekiamas Vecekrugo kalnas. Pasakojama, kad šio kalno papėdėje stovėjusi smuklė. Tai pati aukščiausia Kuršių nerijoje apželdinta kopa, atverianti Kuršių nerijos panoramą, slėnių mišką, pamario palvės gojelius, marių krantų apybraižas.

Preila

Atvažiavus į Preilą galima aplankyti senąsias etnografines kapinaites. Preiloje palikus dviračius, galima autobusu grįžti į Smiltynę.

Aprašai apie lankytinas vietas imti iš Palangos ir Neringos TIC

LANKYTINOS VIETOS KURŠIŲ NERIJOJE (paspauskite ant žemėlapio)

Nuotr. © Hermio Preikšto, Vilmos Galminaitės, Renatos Bimbirytės

Laisvalaikio gido Anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

LANKYTINOS VIETOS PALANGOJE

View Palanga in a larger map