Lars von Trier "Melancholija". Lapkričio 1 d. 21:00 per LTV

• 

Trumpėjant šviesiam paros metui, rodos, vėl iš naujo atrandi pomėgius, kurie per vasarą buvo gerokai primiršti. Esu kokybiško kino gerbėjas, todėl labiausiai mėgstu žiūrėti didžiajame ekrane. Tas nelemtas internetas vis gundo pamatyti nemokamai viską, ko tik širdis geidžia. Pasidaviau tokiai pagundai. Ne dėl nemokamumo, o dėl meninio bado, t.y. todėl, kad galima pasirinkti ką žiūrėt ir ko nežiūrėt. Įsijungei, ir po pirmųjų 10-ties minučių tampa aišku, verta gaišti laiką ar ne.

„Melancholija" - pavadinimas nieko nesakė, mat filmo autoriaus pavardės nesimatė. Tik pradėjęs peržiūrą sužinojau, kad tai garsusis Lars von Trier! Paskutinis matytas jo darbas "Šokėja tamsoje". Pamenu, kaip įpusėjus seansui, krūva žiūrovų "neatlaikė" ir ėjo iš salės. Sutinku, kad įtampa buvo nežmoniška, bet kentėjau su pasigardžiavimu. Tokią slogią nuotaiką sukurti moka tik maestro Lars von Trier. Nebijau žodžio „maestro", nes tai labai individualus menininkas, turintis išskirtinį savo braižą, sukūręs savo kino kalbą ir, be abejo, turintis talentą šokiruoti.

„Melancholija" - nekomercinis filmas, bet gal būt kiek komerciškesnis nei kiti režisieriaus darbai vien jau dėl filmo tematikos. Pasaulio apokalipsė masina visokį žiūrovą. Pastatyta daugybė katastrofų juostų, ypač pastaruoju metu, pasitinkant mistinius 2012-tuosius metus. Prisipažinsiu, daug jų peržiūrėjau - tema juk kutenanti, tačiau taip ir nepamačiau, kas mane sukrėstų.

„Melancholija" žiūrovą "paima" nuo pat pradžių. Bloga nuojauta tvyro visą filmą. Tuo tarpu vaizdo priemonės visiškai minimalios. Judanti kamera, būdinga Larsui von Trier‘ui, paprasta (ne prasta) aktorių vaidyba, jokių spec. efektų - visą tai kuria tikroviškumo įspūdį, regis, pats esi šalia.
Rodomas vienos šeimos pobūvis, kuris nevyksta sklandžiai, žiūrovui daug kas nėra aišku, bet režisierius ir nesistengia aiškinti, svarbu - veikėjai supranta ką daro. Susivoki vėliau, prisiminęs vieną ar kitą frazę, nesuprastą poelgį. Viskas taip realu. Į Žemę artėjanti planeta lyg tarp kitko paminima.
Galvoje gimsta keistos mintys. Ekrane lyg nieko nevyksta, bet baimė dėl kažin ko auga. Kai pagrindinė herojė (akt. Kirsten Dunst) ištaria frazę: „Be mūsų kosmose gyvybės daugiau niekur nėra, patikėk, aš tai žinau", apima toks siaubas, suvoki, kad ne dėl savo gyvybės bijai, o apskritai dėl GYVYBĖS. Visą mėnesį po peržiūros mano smegenys buvo „apnuodytos".

Lars von Trier‘o gerbėjai turės neapsakomą malonumą. Toks kinas labiau vertinamas kino gurmanų, kurių netenkina įprasta kino kalba. Todėl dar kartą noriu pabrėžti - „Melancholija" skirta ne lengvo ir patogaus kino žiūrovams. Tačiau tikiu, kad Lars von Trier‘o gerbėjų daugėja. Kiekvienam mąstančiam, kūrybingam žmogui tai tikras kino perlas.

Kino mylėtojas Hermis Preikštas

Žalia_pieva

Ta bloga nuojauta kelia įtampą, pasibaigus filmui, skauda galvą, nesinori valgyti ir dar dieną dvi jo nepamiršti. Itin neįprastas (todėl ne visiems paliks gerą įspūdį), be nuspėjamų įvykių ir tikrai geras filmas. Kartą pamatęs šio režisieriaus filmą, vėliau atpažinsi braižą iškart. Man teko matyti Šokėja tamsoje ir Antikristas. Ir visi šie filmai velniškai geri.

2011-10-26 12:29

voveruskute
Straipsnio vertinimas: 10

Tai šaunus filmas, bet jo turinys sunkokas ir ne visi jį supras, o kai kam jis gali pasirodyti nuobodokas. Tačiau pritariu <žaliai pievai> įtampa jaučiama visą filmą, o pasibaigus filmui, aš vis dar sėdėjau ant sofos ir žiūrėjau lyg stabo ištikta į kompiuterio ekraną. Tačiau ketvirtadienį vakare aš jį žiūrėsiu dar kartą.

2012-10-31 21:00