Rytų Europos aviganis

Rytų Europos aviganių veislė buvo sukurta selektyviai veisiant iš senųjų vokiečių aviganių linijos, kad būtų išaugintas didesnis šuo, gebantis veikti ir atlaikyti kai kurias atšiauresnes buvusios SSRS sąlygas. Veisimo programą Sovietų Sąjunga vykdė 1920-ųjų pradžioje Baltarusijoje, todėl šunys dar vadinami baltarusiškomis ovčarkomis. Veislės tipas buvo nustatytas 1930-1950 m. Šie šunys tapo KGB pagalbininkais, ypač tie, kurie buvo juodo kailio. KGB veislynuose išvestos vados, kurių kailis buvo bet kokios spalvos, išskyrus juodą, buvo sunaikintos, o motininių šunų poravimasis niekada nepasikartojo. Šie šunys buvo plačiai naudojami kariuomenėje ir policijoje patruliavimui, sulaikymui ir aptikimui.

Rytų Europos aviganis buvo išveistas iš Vokiečių aviganių veislės tam, kad būtų sukurta fiziškai stipresnė veislė

Galiausiai Rytų Europos aviganių šunys buvo išleisti į viešumą, o spalvų apribojimai sumažėjo. Šiandien ši veislė matoma įvairių spalvų ir raštų kailio. Rytų Europos aviganiai išlieka viena iš populiariausių veislių visose buvusios Sovietų Sąjungos šalyse, tačiau kitose šalyse, įskaitant JAV, šunys vis dar laikomi retenybe.

Vokiečių aviganį primenanti Rytų Europos aviganio išvaizda suteikia tvirtą užuominą apie šios veislės istoriją. Rusijos armija ir policija norėjo sarginio šuns ir seklio šuns, kuris būtų fiziškai pasirengęs atlaikyti atšiaurias klimato sąlygas. Jie pradėjo nuo pripažintų vokiečių aviganių darbo įgūdžių ir sukryžmino šią veislę su vietinėmis Rusijos veislėmis, tokiomis kaip Rytų Sibiro Laika, Kaukazo aviganis ir Vidurinės Azijos aviganis.

Rytų Europos aviganio išvaizda

Nors ši nuostabi šunų veislė atrodo panaši į savo pusbrolį vokiečių aviganį, ji yra visiškai kitokia veislė, turinti labai skirtingas fizines ir psichologines savybes. Rytų Europos aviganis yra žymiai didesnis ir raumeningesnis nei vokiečių aviganis. Vidutiniškai patinai sveria 5-60 kg 66-76 cm ties pečiais. Patelės paprastai yra 30-50 kg ir  61-71 cm ties pečiais.

Šie šunys dažniausiai būna juodi ir gelsvai rudi/sidabriniai, vienspalviai juodi arba sabalo spalvos. Jie turi vidutinio ilgio kailį, kuris yra ypač storas dėl gerai išvystyto apatinio kailio. Kadangi jie yra aukštesni už vokiečių aviganį, ir jų didelės letenos su pleištais, jiems žymiai lengviau vaikščioti sniege.

Rytų Europos aviganis yra atletiškas šuo, kuris yra galingos konstrukcijos ir protiškai budrus. Jų kūno sudėjimas yra raumeningas, bet nėra stambus ar sunkus; stipriomis tiesiomis kojomis, gilia, bet siaura krūtine, paaukštintu juosmeniu ir ilga nugara.

Labiausiai paplitusios spalvos yra: juoda, ruda, melsva, balta, sabalo.

Rytų Europos aviganis turi ilgas stačias ausis, dažniausiai juodą kailį ir tankų kailį

Rytų Europos aviganio akys: vidutinio dydžio, ovalios. Dažniausiai būna gintarinės arba tamsiai rudos spalvos.

Rytų Europos aviganio ausys: vidutinio dydžio, stačios, storos odos.

Rytų Europos aviganio nosis: nosis didelė, gerai pigmentuota ir juoda. Šnervės gerai atsivėrusios. Nosis yra viename lygyje su vertikalia snukio galo linija.

Rytų Europos aviganio kūnas: stiprus, stiprių raumenų. Išsiskiria jėgą, judrumu, ištverme.

Rytų Europos aviganio pėdos: ovalios arba apvalios, kompaktiškos, gerai išlenktais pirštais ir tvirtomis juodomis pagalvėlėmis bei nagais.

Rytų Europos aviganio judėjimas: sklandus, energingas, nereikalaujantis pastangų, efektyvus, sveikos struktūros ypatybės akivaizdžios: tolstant priekinės ir užpakalinės kojos turi likti lygiagrečios viena kitai. Žvelgiant į judėjimą iš priekio, priekinės kojos turi likti lygiagrečios, o alkūnės ir letenos nejudėti nei į vidų, nei į išorę. Iš užpakalinės dalies turi būti matomos galinių kojų pagalvėlės, kai užpakalinės kojos ištiestos. Didėjant greičiui, priekinės ir užpakalinės galūnės susilieja su gravitacijos centru. Iš šono viršutinė linija turi išlikti tvirta ir lygi. Geras judėjimas priekyje leidžia priekinei letenai išsitiesti vienoje linijoje su nosimi. Ištiestų priekinių pėdų plotis turėtų būti maždaug lygus pločiui tarp užpakalinių pėdų.

Rytų Europos aviganių charakteristika

Rytų Europos aviganių veislė yra stiprių nervų, bebaimė, pasitikinti savimi, susikaupusi, budri. Šis šuo niekada neturėtų būti baikštus, drovus, nervingas, nerimastingas. Jis pats nėra per daug draugiškas ir gali būti net kiek nuošalus su nepažįstamais žmonėmis. Veislė yra fiziškai pajėgi greičiui, galiai, judrumui ir ištvermei Šis šuo yra pakankamai sąmoningas, kad žinotų savo galimybes ir ribas. Tai jam suteikia daug pasitikėjimo. Rytų Europos aviganis yra nepaprastai protinga veislė, gebanti mokytis ir suvokti daugybę užduočių ir veiklos. Bet koks neišprovokuotas agresyvus ar baimingas elgesys su žmonėmis yra netinkamas šiai veislei.

Rytų Europos aviganis yra protinga ir atsidavusi veislė, kuri nuolatos gins savo šeimininko užnugarį

Nors Rytų Europos aviganiai yra ramesni, mažiau kibūs ir nuolat negraužia / nelaižo jūsų rankų, kaip tai daro daugelis vokiečių aviganių, dėl žaismingos prigimties jie tampa smagiu šeimos draugu. Jie yra labai meilūs ir ištikimi šeimos nariams. Šie šunys yra budrūs, drąsūs, ryžtingi ir smalsūs. Jie labai saugo savo šeimą ir turtą. Šios veislės balai, palyginti su kitomis veislėmis, yra žemi, kai reikia sugyventi su kitais šunimis, augintiniais ir mažais vaikais namuose. Ankstyva socializacija yra būtina.

Kiekvienas, galvojantis apie šį šeimos šunį, turi būti patyręs treneris ir skirti valandas paklusnumo mokymui. Be to, labai svarbu, kad šuniukas būtų iš gerai socializuotos vados ir turėtų teigiamos patirties su įvairiais vaikais ir žmonėmis.

Stiprus veislės grobio potraukis taip pat reiškia, kad jie linkę vytis kitus gyvūnus, todėl geriausia jį laikyti kaip vienintelį augintinį. Be to, tinkamo savininko rankose šis šuo yra ištikimas ir jautrus, atsidavęs savo šeimininkui ar šeimininkei.

Gerai socializuotas Rytų Europos aviganis bus žaismingas ir pasitikintis savimi, tačiau dėl savo prigimties jis yra atsargus nepažįstamų žmonių atžvilgiu ir yra linkęs pirmiausia apsaugoti, o ne atsitraukti. Žinoma, tai puikios sarginio šuns savybės, bet ne tokios pageidaujamos augintiniui.

Rytų Europos aviganis yra protingas ir mėgsta dirbti. Dėl to jis puikiai treniruojamas su tinkama motyvacija. Kaip ir visiems šunims, labiausiai tinka apdovanojimais pagrįsti dresūros metodai, kai šuo mokosi apgalvoti problemas, kad gautų pagyrimų ar skanėstų. Tai galima padaryti tvirtai, bet sąžiningai, kad šuo klausytų šeimininko ir nebandytų pasinaudoti. Tačiau tai nėra vien tik šuns dresūros ir atlikto darbo reikalas, nes paklusnumo mokymas turi vykti nuolat ir nenutrūkstamai visą šuns gyvenimą, kad būtų suteikta gyvybiškai svarbi psichinė stimuliacija ir primintų, kas yra atsakingas šeimininkas.

Rytų Europos aviganio sveikata

Rytų Europos aviganis apskritai yra sveika veislė, išskyrus keletą reikšmingų išimčių. Deja, Vokiečių aviganių paveldas pastebimas Rytų Europos aviganiuose, šis šuo ya linkęs į  klubų ir (arba) alkūnių displazijos vystymasi.

Rytų Europos aviganiui būdingas klubo ir alkūnės displazijos vystymasis

Displazija reiškia blogai suformuotą sąnario anatomiją, šiuo atveju pažeidžiančią klubus ir (arba) alkūnes. Tai genetinė būklė, kai tėvų šunys turėjo genus, koduojančius prastą anatomiją. Vėlesniais metais buvo pripažintas šios negalios problemos mastas ir aktyviai skatinama tėvų šunų atranka, todėl ateities kartoms veisti naudojami tik šunys, turintys tvirtus sąnarius.

Deja, jaunikliams, kurie paveldėjo blogos formos sąnarius, pastarieji yra linkę į uždegimą ir sukelia skausmą šuniui mankštinantis. Per trumpą laiką šuo gali būti šlubas, jam sunku atlikti tokius veiksmus, kaip pašokti, arba jis gali sustoti pratimo metu. Ilgainiui tas nuolatinis uždegimas gali sukelti sąnarių remodeliavimąsi ir ankstyvo artrito atsiradimą. Kai kuriems šunims tai gali sukelti negalią ir pabloginti jų džiaugsmą gyvenimu, o tai dar labiau skaudina širdį, nes taip gali nutikti jauniems šunims.

Klubo ar alkūnės displazijos valdymas reiškia rūpestingą šuniuko aktyvumo lygio priežiūrą, kol jo kaulai vis dar bręsta. Svarbu vengti per didelio nuovargio, nes tada sąnarius laikantys raumenys tampa mažiau palaikomi ir padidėja sąnarių pažeidimo tikimybė.

Be to, reguliarus sąnarių papildų ar maistinių medžiagų davimas gali padėti apsaugoti sąnarių paviršius. Šunys, sergantys lengva displazija, dažnai gali būti gydomi poilsiu ir skausmą malšinančiais vaistais, tačiau labiausiai paveiktiems gali prireikti radikalios operacijos, įskaitant specialią sąnarių pakeitimo operaciją.

Rytų Europos aviganio veislės šunys turi genetinį polinkį susirgti klubo displazija

Rytų Europos aviganiui taikomi pratimai ir aktyvumo lygiai

Rytų Europos aviganis yra darbinis šuo ir norint būti aktyviam, mankštos lygis turi atitikti jo potraukį. Jis nėra sofą mėgstantis augintinis ir reikalauja kasdienių pastangų bei energingų mankštų, kad būtų sveikas ir protas, ir kūnas. Jei to nepadarysite, gresia nuobodulys, dėl kurio atsiranda nepageidaujamas elgesys, pvz., kramtymas, kasimas ar per didelis lojimas.

Rytų Europos aviganio priežiūra

Yra gerų ir blogų naujienų, susijusių su Rytų Europos aviganių  kailio priežiūra. Pirma, geros naujienos: jam nereikia keliauti į šunų grožio saloną. Tačiau bloga žinia ta, kad jo storas kailio pavilnis pagal sezoną iškrenta, o kai tai nutinka, tai sukelia tikrą kailio audrą namuose. Reguliarus šukavimas šepečiu gali padėti sumažinti kailio ant kilimų ir minkštų baldų kiekį, tačiau net ir tada būkite pasiruošę, kad kambario kampuose slypės plaukų kuokštai.

Vėlgi, Rytų Europos aviganio kailis sukurtas taip, kad prižiūrėtų save, todėl jį mažai reikia maudyti ar plauti šampūnu. Iš tiesų, dažnas skalbimas sugadins natūralų aliejų balansą, kuris apsaugo kailį nuo vėjo ir lietaus, todėl to geriausia vengti.