Knoso istorija

Kretos ir tuo pačiu Knoso istorija prasideda nuo Mito apie tai ,kaip jaučiu pasivertęs Dzeusas pagrobia finikijos nimfą Europą. Europa Dzeusui pagimdė tris sūnus Miną, Radamantą ir Sarpedoną. Pats galingiausias Minas sukūrė didžią jūrinę valstybę ir pradėjo pirmąją Europinę Minojinę civilizaciją. Mino civilizacijos sostinė buvo Knoso rūmai, su kuriais susiję graikų mitai apie Minotauro labirintą, Dedalą ir Ikarą, Tesėją. Pasak mitų, Minas pastatė aukurą Poseidonui ir paprašė atsiųsti jam iš jūros jautį. Tačiau jaučio grožis taip jį sužavėjo, kad jis atnašė kitą auką. Supykęs Poseidonas įteigė Mino žmonai Pasifėjai aistrą jaučiui. Dedala padarė karvės maketą, uždengė tikru kailiu ir jame pasislėpusi karalienė suartėjo su jaučiu. Iš šios sąjungos gimė Minotauras, pusiau žmogus pusiau jautis. Minotauras buvo įkalintas labirinte,kurį pastatė Dedalas. Po to, kai Atėnuose buvo nužudytas Mino sūnus Androgėjus, Kreta uždėjo duoklę miestui - vaikinai ir merginos turėjo būti suėdami Minotauro. Čia atsiranda Atėnų didvyris Tesėjas, kuris padedamas Ariadnės, sugebėjo nužudyti Minotaurą.

Pagal archeologinius duomenis, žmonių pėdsakai Knoso rūmų teritorijoje randami neolitiniame laikotarpyje (6000-2600 m.p.m.e). Klestėjimo laikotarpiu laikomas metas tarp 1700 - 1400 m.p.m.e. vėlyvuoju Minojinės civilizacijos laikotarpiu arba naujųjų rūmų periodas. Po 1700 m.p.m.e. daugumą Kretos rūmų sugriovusio žemės drebėjimo, atstatyti dar gražesni rūmai. Tačiau po 1400 metais įvykusio kataklizmo, kai salą užlieja milžiniški cunamiai, augmeniją sunaikino pelenai ir rūgštūs lietūs, susidarę po Santorini ugnikalnio išsiveržimo, ir salą siaubusių užpuolikų - rūmai apleidžiami.

Rūmų sugrįžimu galima laikyti 1878 metus, kai vietinis Herakliono verslininkas atlieka mėgėjiškus kasinėjimus ir atkasa vakarinius rūmų sandėlius. Rastą amforą jis padovanoja Londono, Paryžiaus, Romos ir Atėnų muziejams. Atradimas patraukė dėmesį ir dėl sklypo pirkimo derėjosi pats Trojos ir Mikėnų atradėjas G. Šlymanas. Tačiau sėkmė šypsojosi Artūrui Evansui, kuris nupirko sklypą ir ėmėsi kasinėjimų 1900 metais. Per tris metus atverta didžioji rūmų dalis ir iki 1931 metų atverti nekropoliai, aplinkinė gyvenvietės ir pietinė karalių kapavietė.

Evansas ėmėsi drąsaus žingsnio rekonstruoti rūmus. Daug kam tai kėlė abejonių ir dabartiniais laikais tai tikriausiai būtų net neįmanoma, tačiau dabar, lankydami Knosą, galime matyti, kaip rūmai galėjo atrodyti prieš tūkstantmečius.

Iškasti daiktai eksponuojami Herakliono archeologijos muziejuje, meno kūriniai, kuriuos matome rūmuose, daugiausia yra kopijos. Ne visur leidžiama lankytis Knoso rūmuose, čia ir dabar aktyviai tyrinėjama.

Ekskursijos Knose

Šiaurinis įėjimas ir muitinė, balkonas su reljefiniu jaučio atvaizdu

Knoso rūmai yra 5 kilometrai dabartinės Kretos sostinės Herakliono. Pats Heraklionas tais laikais buvo uostinis miestas.

Apie tyrinėjimus yra labai daug parašyta, ką sužinosite - priklausys nuo gido profesionalumo. Knoso rūmai įdomūs ne tik kaip nuo vaikystės žinomų mitų vieta, bet ir architektūriniu ir meniniu požiūriu. Atrodo neįtikėtina, tačiau 1700 metai p.m.e Knose buvo įvestas vandentiekis ir kanalizacija. Stovėjo penkių aukštų pastatai, meiste gyveno apie 20 000 žmonių.

Daug antikinių meno kūrinių galima pamatyti Herakliono archeologiniame muziejuje. Čia galime grožėtis garsiomis freskomis „damos žydrame", „paryžietė", „žaidimai su jaučiais", „delfinai" „Deivė su gyvatėmis" skulptūrą.

Įėjimo kaina į muziejų 6 eurai, į Herakliono archeologijos muziejų 6 eurai.

Merginos žydrame

Užsisakyti kelionę galite internetu http://keliones.anonsas.lt. Beje,  užsakant internetu, kelionė kainuos pigiau.

Jei keliaujate savarankiškai, aviabilietus užsakyti galite http://aviabilietai.anonsas.lt, o viešbutį http://hotels.anonsas.lt.