Mokytis nardyti geriausia žiemą

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Tik dvidešimtame, išradimų, amžiuje, kai Žakas Ivo Kustas sukonstravo prietaisus, leidžiančius ilgai išbūti po vandeniu, žmonijai atsivėrė iki šiol nepažintas povandeninis pasaulis.

Ilgą laiką juo galima buvo žavėtis tik Kusto filmuose, jo knygose, paremtose mėgėjišku nardymu šaltuose vandenyse, kartais šiltoje Juodojoje jūroje. Daugiau galimybių turėjo narai profesionalai, gaudavę leidimus naudoti įrangą po sudėtingų mokymų.

Šiandien jau daug Lietuvos gyventojų gali pasigirti panėrę į didelį gylį, išnardę gražiausius planetos vandenis. Susikūrė nardymo mėgėjų klubai, kartu vykstama į nardymus Lietuvoje ir nardymo safarius užsienyje.

Anonsas nutarė išsiaiškinti, ar sudėtinga tapti nardytoju ir tiesiogiai pažinti povandeninį pasaulį.

Pirmiausia ieškoti informacijos pradėjome pasauliniame internete. Jos radome, iš jos padarėme kelis straipsnius apie nardymo kursus bei povandeninio plaukymo įrangą. Pasaulyje yra kelios nardymo mokyklos, kurių gautus nardytojų sertifikatus pripažįsta daugumoje pasaulio kurortų. Turint tokį sertifikatą, galima išsinuomoti nardymo įrangą ir be instruktoriaus nerti į tam tikrą, nuo sertifikato lygio priklausantį, gylį. Pati populiariausia - PADI (Professional Association of Diving Instructors) nardymo mokykla.

Šioje mokykloje yra keli mokymo lygmenys, nuo kurių priklauso, į kokį gylį galėsite nerti, o gal net užsiimti kitų nardytojų mokymu. Gavus pradinio lygmens „open water diving" sertifikatą, galėsite savarankiškai nerti į 18 metrų gylį ir, aišku, nuomotis įrangą.

Mokytoju pasirinkome Sergijų Bulatovą, apie kurį sulaukėme puikių atsiliepimų iš kelių nardytojų. Per kelerius mokymo metus Sergejus apmokė virš šimto nardytojų ir jau turi didelį būrį prisiekusių nardytojų, su kuriais savaitgaliais nardo Lietuvoje ir bent kartą per metus išvažiuoja į safarius šiltose skaidriose jūrose.

Pagal PADI reikalavimus, mokymas skirstomas į kelias dalis: teorinė dalis, nardymas uždaruose vandenyse (baseine) ir panėrimai atvirame vandens telkinyje.

Kursų laikas buvo kiekvieną kartą laisvai derinamas, dažniausiai nardėme vakare. „Uždaras" vandens telkinys pasirodė besąs Lazdynų baseinas. Šio baseino viename gale gylis siekia porą metrų, o kitame - iki 5 metrų. Tris dienas leisdavomės į pradžioje nedidelį gylį, kur atidirbdavome įvairius veiksmus, reikalingus nardant. Pavyzdžiui, išsipūsti vandens pritekėjusią kaukę, susirasti ir pasinaudoti avarinio kvėpavimo būdais, susitvarkyti svorio diržą. Po kurio laiko leisdavomės į gilumą, mokydavomės išlaikyti vienodą plūdrumą ir atidirbdavome nusileidimo bei pakilimo veiksmą.

Jau čia supratome, kad, nors nardyti teko daug, tačiau daug nardytojų gudrybių dar nežinota ar neteisingai jomis naudotasi. Pavyzdžiui, kad nerasotų stiklas, nardymo kaukę prieš užsidedant išskalaudavome, paspjaudydavome ir vėl skalaudavome. Pasirodo, daug geriau yra spjaudyti ant sauso stiklo - tada jis ilgiau išsilaiko nerasojantis. Ir tokių smulkmenų sužinoma iš tiesų daug.

Po baseino laukė jau sudėtingesnis panėrimas ežere. Pasirinkome Luodžio ežerą. Tai skaidrus ežeras, esantis netoli Molėtų plento, garsėjantis tiek žuvimis, tiek archeologiniais radiniais. 2004 metais šiame ežere rasta polinės gyvenvietės liekanų. Tiesa, nardymo metu ežeras žydėjo ir vandens skaidrumas buvo sumažėjęs.

Panėrimo metu buvo galima išbandyti ir įsigytą įrangą. Sergėjus padeda išsirinkti hidrokostiumą, kuris pasiuvamas pagal kiekvieno nardytojo individualius išmatavimus. Tačiau net ir storas hidrokostiumas visiškai neapsaugo nuo gilumoje tvyrančio šalčio. Jei viršuje vanduo sušilęs iki Viduržemio jūros temperatūros (tą savaitgalį vandens temperatūra seklumoje siekė 25 laipsnius), tai 9 metrų gylyje, kurį mes pasiekėme, vandens temperatūra siekė tik kokius 4 laipsnius. Išties, nardant su balionais, susiduriama su kitokiu ežeru. Plaukdamas su vamzdeliu, matai vaizdą iš viršaus, o žuvys dažniausiai bėga nuo objekto, plaukiančio virš jų. Tuo tarpu plaukiant žemiau jų, jos prisileidžia visai arti, beveik paglostyti gali. Apima savotiškas skridimo pojūtis, ypač kai gerai subalansuoji plūdrumą. Ši mokymo dalis itin svarbi. Mes naujokai orą sunaudojome dvigubai greičiau nei instruktorius - jis, sureguliavęs plūdrumą, daro gerokai mažiau judesių.

Po nardymo supratome dar vieną šio užsiėmimo privalumą. Į nardymus atvyko daug nardytojų, kurie susivieniję į nardytojų klubą ir jau tapę draugiška vienminčių šeima. Sergejus suorganizavo šašlykų ir žuvies kepimą lauko sąlygomis.

Po nardymo laukė teorijos egzaminas, kurio metu reikia atsakyti į 75 klausimus. Išlaikoma, jei teisingi būna 80 procentų atsakymų.

Trumpos išvados tokios:

• Nardyti verta, profesionalius kursus lankyti verta, juo labiau, kad jie ne ypač brangūs (pirmosios PADI pakopos kursai Lietuvoje kainuoja 800-1000 litų);
• Pabuvimas su profesionalu pridės daug neįkainojamos patirties net ir nenardant su balionais;
• Turėdami sertifikatą, sutaupysite: įrangos nuoma yra kelis kartus pigesnė nei plaukiojimas su instruktoriumi, be instruktoriaus turėsite didesnę laisvę nardymo vietos pasirinkimui. Net ir Lietuvos vandens telkiniuose įdomiau nardyti su balionais nei su vamzdeliu. Taip pat galėsite įsilieti ir į draugišką nardytojų šeimą.