Maršrutas automobiliu po Norvegijos fiordų kraštą

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Alesundo senamiestis

Alesundas vienas iš gražiausių Norvegijos miestų, esantis pačiame gražiausiame fiordų krašte, šiaurės vakarinėje Norvegijos pakrantėje. Į jį galima patekti tiesioginiais reisais iš Rygos. Per išpardavimus aviabilietą pirmyn ir atgal įmanoma nusipirkti vos už keletą šimtų litų. Rygoje, prie oro uosto, palikome automobilį ir išskridome į Alesundą. Alesundo oro uostas yra gerokai toliau nuo paties miesto, tačiau susisiekimas geras, autobusas per gerą pusvalandį atveža iki Alesundo centro. Čia, nakvynės namuose, jau rezervavome vietą  ir automobilį. Vakare nulekiame į kitą įlankos pusę pas pažįstamus, kurie jau užstatę krabų gaudykles, tad dar spėjame trumpai pažvejoti. Vakare karališki pietūs: kelios keptos šviežios menkės ir keli virti milžiniški krabai.

Vakarienė su vaizdu į naktinį Alesundą

Susipažįstame su miestu, geriausia pažindintis, pakilus į virš miesto iškilusią kalvą, nuo kurios atsiveria visas Alesundas. Galima pakilti laipteliais, mes nuvažiuojame mašina. Apsipratę suprantame, kad Alesunde bus visai linksma pasivaikščioti po senamiestį. Antru maršrutu pasirenkame kiek toliau nuo miesto centro esantį akvariumą. Atvykstame kaip tik tada, kai didžiajame akvariume maitinamos žuvys - labai įspūdingas reginys, aplink žuvis maitinantį narą plaukioja vos ne jo dydžio mantos, menkės, vilkžuvės. Kitame baseine leidžia ir patiems pamaitinti žuvis, labai daug džiaugsmo vaikams, kai žuvys pagriebia krevetes vos ne iš rankų. Trumpai išsinuomavęs hidrokostiumą, panardau aplink Alesundą - dugnas apie miestą urbanizuotas, supiltinis. Pagaunu tik keletą didelių krabų, kuriuos iškepame ant vienkartinio grilio. Jų pilna miesto prekybos centruose. Vakare grožimės Alesundu iš kitos įlankos pusės.

Alesundo Jūrų muziejaus didysis akvariumas

Kažkada sužavėjo internete rasta medinės Borgundo bažnyčios nuotrauka. Randu žemėlapiuose jį už Sogndal. Susidaro apie 360 kilometrų į vieną pusę. Žinant Norvegijos kelius ir pavingiamus, planuoju, kad nuvažiuoti reikės gerų 8 valandų. Nutariame pasižiūrėti ir garsųjį Gerangerio fiordą. Išvažiuojame E39 keliu, vėliau įsukame į 650 pro Stordal ir pasiekiame  Hellesylt (Sylt) . Čia būname apie pirmą valandą. Keltas, plaukiantis Gerangerio fiordu, - išplaukė, laukiame kito, kuris bus 14 h. Esame beveik pirmieji eilėje, o tai, pasirodo, labai svarbu - į keltą imamas ribotas automobilių kiekis, pirmenybę turi iš anksto užsirezervavę. Verta tai padaryti keltų bendrovės fjord1 puslapyje.

Nuo prieplaukos, po poros metimų, ištraukiu keletą, beveik kilogramą sveriančių, menkių. Nusiperkame šeimyninį bilietą už truputį daugiau nei 500 kronų. Galima sutaupyti ir nerizikuoti, keliantis iš Linge į Eisdalą ir važiuoti kalnų keliu. Tai garsusis "Erelių kelias", kuriame reikės vairavimo įgūdžių. Nuotraukoje puikia matyti jo vingiai.

Geirangerio fiordas tikrai įspūdingas, senoviniai norvegų nameliai ant stačių šlaitų - šių vietų vizitinė kortelė. Namai negyvenami, iš jų buvo išsikelta 20 amžiaus viduryje, tačiau jie nepalikti likimo valiai, prižiūrimi ir vis dar stebinantys turistus. Geirangerio fiorde kartais susiduriama su mažaisiais banginiais, mums, deja, pamatyti nesisekė. Garsieji "Trijų seserų" kriokliai didelio įspūdžio nepadarė, nes buvo vasaros pabaiga, gerokai sumažėję vandens.

Nuo Geirangerio kilome 63 keliu, vingiuotu ir statmenu, įvažiavome į 15 magistralę ir leidomės link Stryn. Vaikams didelė atrakcija plynaukštėje išlikęs sniegas - tikriausiai pats didžiausias įspūdis iš kelionės. Vėl kylame, leidžiamės, aplink tikrai įspūdingi vaizdai, išlendame pro tunelį kažkur tarp Jolster ir Sogndal lyg iš po ledyno. Apie 10 h, baisiai pavargę, atvažiavome į Sogndal išsinuomotą kepminge namuką. Ryte 5 h E16 keliu pasiekiame Borgundą. Tai statinys, dėl kurio vertėjo trenktis tokį kelią. Borgundo bažnyčiai jau apie 1000 metų. Manoma, kad tokios architektūros buvo visos norvegų to laikotarpio bažnyčios. Aštrūs stogai, norvegiški drakonai, pagal šį pavyzdį bandoma atkurti dar keletą medinių bažnyčių.

Atgal išsukame iš trasos ir pavažiuojame senuoju keliu, užtinkame puikų arkinį tiltą per didelę upę. Nuo Laerdalo eina ilgiausias pasaulyje tunelis, kurio ilgis 24 510 metrų. Tačiau mums dar nepabodo kalnų serpantinai, tad kylame į kalną nuo Erdalo. Pakilimas smagus, aptinkame apleistą kalnų piemenų kaimelį iš akmeninių namų su žoliniais stogais. Vargu ar čia be trolių kas gyvena. Leistis smagu, beveik status kalnas, dar viena apžvalgos aikštelė, iš kurios apačioje miestelis kaip iš lėktuvo, kruizinis laivas kaip degtuko galvutė.

Važiuojame pirmu bėgiu ir dar stabdyti reikia. Pravažiavimas tik vienai mašinai, su kai kur padarytais prasilenkimais. Dėl to problemų neiškyla, palauki ar tavęs palaukia. Ivažiuojame į palyginti patogią E16 trasą ir paskutinį nuokrypį vingiuotais ir siaurais Norvegijos keliukais padarome 569 keliu, kuriuo tenka važiuoti apie porą valandų. E39 trasą pasiekiame jau sutemus ir lekiame link Alesundo. Pakeliui bent trys persikėlimai, dirba beveik visą naktį, nesunku surasti. Paskutinis persėdimas iš Festoya beveik 3 valandą nakties. Keltų grafikai matosi ties kiekviena perkėla, tačiau internete fjord1 tinklapyje nesunku pasitikslinti iš anksto.

Kitą kartą tikrai planuočiau ne lėkimą, bet ramią viešnagę Bergene, kurį apžiūrėtumę dar vakarėjantį. Kitą dieną turėtumėme gerą pusdienį. Kelionė 569 keliu tikrai paliko neišdildomų prisiminimų.

Žemėlapis

Paruošė Sergejus Jeriomenko

Keliauju, skaniai valgau, patyrinėju vynus, ieškau įdomiausių atrakcijų su skaniu adrenalinu.  Daugiau mano kelionių galima surasti mano profilyje.