Žvejyba Norvegijoje

Žvejyba Norvegijoje daugeliui žvejų asocijuojasi su įspūdingais trofėjais. Nors žvejybos Norvegijoje kaina, atrodytų, didelė, tačiau, jei susiburia draugų kompanija, trofėjinės žuvys tampa ne tokios jau ir brangios.

Taip pat daugelis žvejų nesiryžta keliauti į Norvegiją dėl kelionės nežinomybės, tačiau, jeigu kiek panagrinėji maršrutą, supranti, kad jis nėra sudėtingas. Norvegijoje gana paprasta susirasti katerį, namuką gyventi ir žvejybos vietas. Norvegijos pakrančių tiesė sudaro daugiau kaip pusantro tūkstančio  kilometrų, o su fiordais pakrantės ilgis yra kelios dešimtys tūkstančių kilometrų. Pasirinkti kur, ką ir kaip žvejoti, tikrai yra iš ko. Todėl belieka surinkti draugų kompaniją, išsinuomoti mikroautobusą, susipirkti žvejybinę įrangą ir pirmyn...

Žvejybos vietos Norvegijoje

Pagauti žuvies Norvegijoje galima palei visą jos pakrantę. Žvejai dažniausiai važiuoja į Norvegijos Šiaurę gaudyti didžiųjų trofėjinių egzempliorių.

Žvejybos sezonas Norvegijoje prasideda kovą ir baigiasi spalį. Labiausiai mėgstamas gegužės mėnuo, nes tada jau šilčiau, geresni orai ir dar galima pagauti vasario mėnesį neršusių didžiųjų Barenco jūros menkių. Pietinėje Norvegijoje taip pat pasigausite žuvies, čia gerokai aukštesni ir mišku apaugę fiordai. Todėl pakeliauti bus įdomu kartu su šeima. Įspūdžiai garantuoti.  Šiaurėje fiordus supantys kalnai daugiau padūlėję, tačiau vandens gyliai ne ką mažesni nei Pietinėje Norvegijoje.

Šiaurės Norvegija, Lyngeno pusiasalis. Panašiais vaizdais grožėsitės žvejodami visoje Norvegijoje.

Nuo birželio mėnesio šiaurinėje Norvegijoje ištisinė diena. Saulė tik trumpam nusileidžia už horizonto ir vėl po kelių valandų išlenda. Lyginant su panašiose platumose esančia Rusijos Arkties pakrante, čia labai švelnus klimatas. Klimatas šiltesnis, nes juntama šiltosios Golfo srovės įtaka.

Leidimai žvejybai , kas leidžiama įvežti į Norvegiją ir išvežti

Žvejybai jūroje atskirų leidimų nereikia, pastaruoju metu tik ribojami kiekiai, kuriuos galima išsivežti. Tai dažniausiai ir riboja pagautos žuvies kiekius. Prigaudyti leidžiamą normą - apie 15 kilogramų, galima per pusdienį. Leidžiama išvežti trofėjinę žuvį.

Dėžę menkių, apie 35 kilogramus, prigaudėme per 3 valandas.

Upėse lašišų žvejybai reikia pirkti licenciją. Jos gana brangios, taip pat ribojami žvejybai naudojami įrankių tipai. Pavyzdžiui, kylančias neršti lašišas galima gaudyti tik su museline ar plūdine meškere. Kiekvienu atveju reikėtų išsiaiškinti vietinės žvejybos taisykles.

Alkoholinius gėrimus į šalį gali įsivežti asmenys nuo 20 metų ir vyresni. Įsivežti į šalį galima 1 litrą stipriųjų gėrimų, 3 litrus vyno, 2 litrus alaus. Įsivežant 200 cigarečių, šita kvota sumažeja 1,5 litro vyno. Smulkiau galima rasti http://www.toll.no/en/goods/alcohol-and-tobacco/quotas.

Kaip nuvažiuoti į žvejybos vietas Norvegijoje

Dažniausiai žvejų kompanijos į Norvegiją važiuoja išsinuomavę mikroautobusą. Didesnei kompanijai gerokai sumažėja kelionės išlaidos. Tačiau važiuojant šiuolaikiniu mikroautobusu jos ir taip būna nedidelės. Pavyzdžiui, iš LitCarRent išnuomotu  Renault Trafic iki Ringvassoya (už Tromso) ir atgal degalams užteko 400 eur. Papildomai 800 eurų kainavo mikroautobuso nuoma. Važiuojant aštuoniese kiekvienam tai kainuotų apie 150 eurų.
Nuomotis verta pailgintą mikroautobusą, į jį tilps daugiau įrangos ir maisto, o tai dar sumažina kelionės kainą.

Mikroautobusas kelionei į Norvegiją išsinuomotas iš LitCarRent. Vilniuje patogu jį  pasiimti ir pristatyti. Nuomojome pailgintą Renault Trafic, į kurį tilpo "pusė pasaulio". Be žvejybinės įrangos, maisto ir kelių aprangos ir patalynės komplektų, vežemės ir nardymo įrangą suaugusiam ir vaikui.

Iš Lietuvos į Norvegijos Šiaurę dažniausiai keliaujama per Suomiją. Keltu persikeliama iš Talino į Helsinkį, bilietais verta pasirūpinti iš anksto,  ir palei Botnijos įlanką, vėliau palei Torniojoki upę, kylama iki Šiaurinės Norvegijos. Pakeliui verta bent dieną skirti Suomijos parkams aplankyti. Daugiau apie tokią kelionę rasite straipsnyje "Norvegija automobiliu"

Talinas yra geriausiais miestas pakeliui kur galima smagiai pasilinksminti. Apsistoti rekomenduojame visai netoli Senamiesčio esančiame viešbutyje TALLINK HOTEL. Iš čia per kelis kvartalus Viru vartai, daugybė restoranų ir naktinių klubų.

Pasiekus E6 trasą, ja palei fiordus, tuneliais ar keltais pasiekiamos žvejybos vietos. Lietuvių pamėgtos Soroya, Andoya, kiek mažiau žinoma Ringvassoya salos. Važiavimas palei fiordus gerokai lėtesnis, verta skaičiuoti, kad per valandą nuvažiuosite apie 60 kilometrų. Taip pat reikėtų įvertinti, kad kelionę prailgins kėlimasis keltu.

E8 kelias į Norvegiją vingiuoja labai vaizdingomis vietovėmis. Čia ir kalnai, ir ežeriukai, ir galingi kriokliai.

Valčių ir namelių rezervavimas Norvegijoje

Valtis ir namelius reikėtų rezervuoti iš anksto. Dažniausiai galutinėje žvejybos vietoje rezervuojamas namelis savaitei. Namelio Norvegijoje nuomos kaina savaitei prasideda nuo 600 eurų. Kainą gali didinti papildomos paslaugos, namelio įrangos kokybė. Populiariose vietose sezono metu nameliai dažniausiai būna rezervuoti prieš pusmetį. Norvegijoje pakankamai gerai išvystytas kempingų tinklas, todėl tikrai rasite kur apsistoti važiuojant kemperiu. Susirašinėjant su namelių ir kempingų savininkais, galima užsisakyti ir valtį. Valtys retai nuomojamos, jei nenuomojamas namelis. Tačiau paieškojus tikrai surasite.

Jūrinė plastikinė valtis tinkama žvejoti fiorduose.  Dešinėje norvegų „ritė“ skirta gaudyti itin dideliais pilkeriais, dideliame gylyje. Gylis 30 – 35 metrai, fiordas už Tromso. Fiorduose verta plaukti žvejoti su nepatyrusiais žvejais. Išplaukus į okeaną beveik visada bus bangos, gręsia jūros liga.

Įranga žvejybai Norvegijoje

Susipirkti naują žvejybinę įrangą žuvų gaudymui Norvegijoje kainuos gana daug. Pirkti su atsarga verta Lietuvoje, nes Norvegijoje žvejybinė įranga  kelis kartus brangesnė. 2017 metų žvejybai Norvegijoje įsigijau komplektą iš Arlivas žvejybos parduotuvės. Pasitikėjau jų nuojauta ir parinkimu. Atsiuntė internetu užsakytą jūrinę meškerę ir multiplikatorinę ritę, pilkerių menkėms  ir jūrinių gumų komplektą. Atsiųsti pilkeriai LIVO itin pasiteisino, kai jie baigėsi, baigėsi ir menkės.

Žvejybai surenkamas komplektas pilkerių, guminukų ir sistemėlių. Pilkerių reikėtų bent po 3-4 kiekvienai svorio kategorijai, nuo mažų mėtomų, iki vertikalios žvejybos 600 g pilkerių. Daugelyje žvejybos vietų dugnas akmenuotas ir pilkerių labai daug prarandama. Patys „einamiausi“ yra 400–600 g pilkeriai, kurių kartais per dieną galima prarasti net kelis vienai meškerei. Jei Lietuvoje tokį pilkerį nusipirksite už 8-10 eurų, tai Norvegijoje jis kainuos kelis kartus brangiau.

Jūrinių sistemėlių menkėms tipai

Guminukai, kuriuos naudojame žvejybai Lietuvoje, taip pat labai „paklausūs“. Juos galima panaudoti gaudant nuo kranto ir kaip sistemėlės dalį. Didžiųjų (12-20 g) galvakablių pasiimkite ne mažiau 20-ies, įvairių guminukų 2-3 kartus daugiau. Galima pasiimti mažesnių galvakablių važiuojant nuo liepos mėnesio, kai prie kranto prieina skumbrės.

Pipirinė sistemėlė menkėms gaudyti

Jūrinių sistemėlių prarandama kiek mažiau nei pilkerių, bet 5-10 pasiruošti reikėtų. Gana universaliai dirba raudonos spalvos ilgų „pipirų“ sistemėlės. Spalvotos sistemėlės su blizgančia folija puikiai tinka skumbrėms gaudyti.

Įvairių dydžių aktinijos yra dažniausia menkių pilkerių praradimo priežastis. Jei įsikabinote į didelę aktiniją ant didelio akmens, 50 procentų tikimybė, kad pilkeris liks dugne. O tokių užsikabinimų būna daug.

Dar reikia neužmiršti didelių suktukų, valo pavadėliams. Valas pavadėliams ir sistemėlei būna 0,4-1 mm storio. Jis turėtų būti kiek silpnesnis nei pagrindinis valas, kad nutrūktų sistemėlė, o ne  pagrindinis valas.
Įsigykite krabų gaudyklę. Krabų yra palei visą Norvegijos pakrantę, pietinėje pakrantėje pagaunami europiniai omarai. 
Gerų laimikių sugauna povandeninės medžioklės entuziastai.  Kostiumas ne mažiau kaip 5 mm storio, pilnai uždengiantis. Vanduo net vasarą čia nesiekia 10 laipsnių.

Žvejybai  iš valties  Norvegijoje reikalingų įrankių sąrašas:

Dviejų dalių žvejybinė masalų dėžė. Lagamino forma labai patogi bagažui kompaktiškai susikrauti. Plastikas kietas, atlaiko gana daug kitų daiktų. Tokios masalų dėžės pakanka visiems pilkeriams, valams, guminukams, kabliukams ir sistemėlėms susidėti.

Jūrinių pilkerių komplektas menkių žvejybai Norvegijoje įsigytas iš Arlivo žvejybos parduotuvės Kaune. Galima pirkti internetu, atsiunčia greitai.

Klumpelės - banano formos nerūdijančio plieno pilkeriai. Jų būna įvairių svorių, pilkerių menkėms kaina priklauso nuo svorio. Tai tradicinis norvegų pilkeris ir, atsiradus modernesniems, pradžioje jie juokdavosi. Dabar jau nesijuokia.

Livo žuvies imitacijos pilkeriai, žvejyboje Norvegijoje jie pasirodė kaip tikri menkių  "žudikai".

Arlivo žvejybos parduotuvėje įsigytos jūrinės sistemėlės. "Pipirinės" jūrinės  sistemėlės, imituojnačios kirmėles yra vienos iš geriausiai dirbančių dideliuose gyliuose. Kalmaro ir didesnių vėžiagyvių imitacijos jūrinės sistemėlės. Taip pat naudojamos sistemėlės iš žuvies imitacijos guminukų. Vietoj įprasto guminuko naudojami ilgakočiai 1 - 2 numerio kabliukai. Tokių sistemėlių reikėtų turėti po 2- 3 kiekvienam žvejui.

Žvejybai Norvegijoje jūrinės sistemėlės yra keturių pagrindinių tipų. Tai lengvos krevetės, mažųjų vėžiagyvių - mailiaus imitacijos blizgios ir plunksnuotos sistemėlės. Jomis susidomi ir menkės, ir yra itin tinkamos skumbrėms gaudyti.

Žvejyba Norvegijoje nuo kranto

Jei nepavyko išsinuomoti valties, žvejyba dar neprarasta. Ten, kur gana staigiai gilėja, galima pagauti visai įspūdingų menkių gaudant nuo kranto. Gali būti naudojami įprastiniai spiningai ar lengvos teleskopinės meškerės. Gaudoma lengvais (20-40  g) pilkeriais menkėms arba guminukais su galvakabliais. Dažniausiai pagaunamos Atlanto menkės (Gadus morhua) , ledjūrio menkė saida, dar vadinama ir polaka (Pollachius virens). Gaudant šias žuvis, po užmetimo palaukiama, kol masalas nusileis ant dugno.
Gaudant skumbres masalui nusileisti neleidžiama ir sistemėlė traukiama kelių metrų gylyje. Vienai skumbrei užkibus pritraukimą galima kiek pristabdyti. Pamačiusios besiblaškančią užkibusią skumbrę kitos nebėga, o susirenka ir godžiai griebia kitus sistemėlės kabliukus. Taip vienu traukimu galima ištraukti 4-5 skumbres. Tik skumbrės traukimui priešinasi lakstydamos į visas šalis ir taip supainiodamos sistemėlę. Gaudyti geriausia nuo molų.

Norvegijoje nuo kranto žvejojama  nuo uolų, kur staigiai gilėja, ant uostų molų.

Dugnine surf meškere  gaudant smėlėtuose atabraduose užkimba plekšnės. Gaudoma ant žuvies gabaliukų arba krevečių.

Žvejybos nuo kranto Norvegijoje įranga

Mažieji 20- 60 gramų pilkeriai naudojami gaudant nuo kranto. Kuo vieta gilesnė , tuo sunkesnis pilkeris naudojamas. LIVO mėtomų pilkerių rinkinukas.

Žvejyba Norvegijos iš valties ar katerio

Atviroje jūroje dažniau nei fiorduose pagaunami įspūdingi trofėjai. Tačiau daug priklauso ir nuo to, ar gausiai tą vietą lanko žvejai. Fiorduose taip pat galima pagauti pakankamai įspūdingų egzempliorių, nes gylis juose dažnai siekia kelis šimtus metrų. Geidžiamiausi laimikiai - didelės atlantinės menkės, vilkžuvės ir uotai. Taip pat užkimba jūrinės vėgėlės, saidos. Gaudymo fiorde privalumas yra mažesnis bangavimas ir atitinkamai daugiau galimybių išplaukti į žvejybą. Žvejybai fiorde dažnai pakanka nedidelių plastikinių valčių. Tačiau su jomis siūloma nerizikuoti, jei jūra nors kiek stipriau banguoja, ar nusimato oro pablogėjimas.

Jūriniai kateriai platesni, didesni, galingesni varikliai.

Norint pagauti menkių ir vilkžuvių, naudojamas aktyvus viliojimas. Pilkeris nuleidžiamas iki dugno ir ritmiškai kilnojamas kelis metrus vertikaliai. Valtis paleidžiama dreifuoti ir kas kažkiek laiko patikrinama, ar pilkeris vis dar stuksena į dugną. Pilkeriai menkėms pasirenkami priklausomai nuo dreifavimo greičio. Greitai dreifuojant reikės didžiųjų 0,5-0,6 ar net 1 kg pilkerių. Didžiųjų kilograminių pilkerių norvegai dažniausiai ant meškerių jau nekabina. Prie valties būna primontuota ritė, su kuria susukamas valas. Norvegai dažniausiai žvejoja žiemos pabaigoje– pavasario pradžioje, kai neršti atplaukia didžiosios Barenco jūros menkės.

Ilgai laukti kibimo netenka. Pats didžiausias vargas - tai ištraukti žuvį. Didžiausias pasipriešinimas būna prie dugno. Žuvį pakėlus dešimtį metrų dažniausiai traukimas pasidaro panašus į sunkaus maišo traukimą.

Aktyviai viliojant otai dažniausiai užkimba atsitiktinai. Net jei jie norėtų kibti, jie nesuspėtų sukonkuruoti su agresyviai kimbančiomis menkėmis. Specialiai otų žvejybai reikėtų surasti jų poilsio vietas. Tai dažniausiai smelėto dugno seklumos arba atabradai, 20-30 metrų gylyje. Geriausia uždėti natūralių spalvų žuvelių imitaciją ir vilkti jas dugnu nekilnojant, tik patikrinant, ar masalas ant dugno. Nors gana dažnai otai gaudomi aukščiau dugno. Čia jau praverčia žvejybos gidas.  Žuvelė 20 ir daugiau centimetrų dydžio, galvakabliai kiek galima sunkesni, priklauso nuo dreifavimo greičio. Verta papildomai pririšti prie uodegos trišakį kabliuką, nes otai griebia gana atsargiai ir pajutę pavojų gali išspjauti.  Sistemėlė nededama.

Ramiame fiorde uotai gaudomi velkiaujant. Valtis plaukia mažiausiu įmanomu greičiu (max 5 km/val). labai dažnai uotai gaudomi ne prie dugno, bet aukščiau. Galima bandyti gaudyti natūralia iki kilogramo dydžio "žuvele".

Jūrinė guma uotų žvejybai įsigyta iš Arlivo žvejybos parduotuvės.

Nardymas Norvegijoje

Žuvys Norvegijoje gana atsargios ir su harpūnu nėra pavykę jų nušauti. Dažniausias povandeninių medžiotojų laimikis -  vilkžuvės. Šios baisios ir dantytos žuvys labai vertinamos dėl mėsos. Nesunkiai sumedžiojamos plekšnės. Jų medžioklei pakanka strėlės.

Norvegijos jūros dugnas labai gražus, daugybė dideliais jūros kopūstais apaugusių plotų keičiasi su žolėmis apaugusių akmenų masyvais. Po pirmo nardymo supratau, kad rinkti yra daug efektyviau. Vertingiausi laimikiai - pinagoras (Cyclopterus lumpus), dar vadinamas jūros rūpuže, cigoriumi - tai mažai judri dugninė žuvis. Ją galima pagauti užspaudus iš šonų rankomis, užplaukus jai iš už nugaros. Ypač vertingi ikrai, primenantys erškėtinių ikrus.

Nardymui verta įsigyti veiksmo kamerą. Tai geras būdas padaryti dugno nuotraukų ar nardymo filmą.

Kitas vertingas trofėjus – šukutės. Šukutės kojelė - tikras delikatesas. Be to, dugne surinksite krabų, midijų, kitokių kriauklelių. Jūros gėrybių vakarienė bus išties karališka.

Šukutės yra vieni iš labiausiai gurmanų vertinamų moliuskų. Jas pakaks penketą minučių palaikyti karštuose garuose, minutę kitą apkepti svieste. Aišku, jei dar liks ką kepti, o ne bus suvalgytos traukiant iš puodo. Kojelės raumuo specifinis, kadangi šukutės judėjimas yra specifinis. Staigiai suglaudus geldeles susidaro reaktyvinis efektas, kai vandens srautas pastumia šukutę.

Paruošė Sergejus Jeriomenko

Keliauju, skaniai valgau, patyrinėju vynus, ieškau įdomiausių atrakcijų su skaniu adrenalinu.  Daugiau mano kelionių galima surasti mano profilyje.