Kelionė į Norvegija automobiliu

Vasara - geriausias laikas keliauti į šaltąją Norvegiją. Kelionių į Norvegiją pasirinkimas nėra labai didelis, be kelių autobusinių ekskursijų, dažniausiai žmonės renkasi kelionę automobiliu, mikroautobusu arba kemperiu. Tokioms savarankiškoms kelionėms maršrutų yra labai daug. Fiordais išraižytos Norvegijos pakrantės yra keli tūkstančiai kilometrų. Čia gamtos grožybių galima rasti kiekviename žingsnyje: vaizdingi fiordai ir gilūs upių slėniai, galingi kriokliai, ledynai nepaliks keliautojo abejingo. Jei pavyks kelionėje išplaukti į jūrą pažvejoti, sugrįšite kupini nepakartojamų įspūdžių. Turint kiek daugiau įgūdžių, žvejybinę kelionę į Norvegiją galima paversti gurmanišku nuotykiu.

Mikroautobuso nuoma į Norvegiją

Kelionei nuomojamės mikroautobusą iš LitCarRent , tai daug geresnis variantas nei važiuoti lengvąja mašina. Kuo daugiau žmonių vienoje transporto priemonėje,  tuo pigesnė kelionė kiekvienam. Nuomojantis mikroautobusą žinai, kad jis bus techniškai tvarkingas, sutvarkyti draudimai ir, jei kas nutiks  kelyje, bus sutvarkytos problemos ar pakeistas mikroautobusas.

Vairuoti 7 vietų mikroautobusą galima turint paprastas B kategorijos teises. Todėl vairuojančių gali būti ne vienas ir važiuoti galima be sustojimo. Mes važiavome penkiese, manau, 5-6 žmonės yra optimalus variantas keliaujant mikroautobusu. Vienas vairuotojas gali išsitiesęs ir patogiai pamiegoti ant galinės sėdynės.

Iš LitCarRent išsinuomotas mikroautobusas Renault Trafic telpa lengvąjam automobiliui skirtoje aikštelėje. Parkavimosi kaina taip pat dažniausiai tokia pat kaip lengvojo automobilio.

Nuomojantis mikroautobusą geriau rinktis pailgintą jo variantą. Mikroautobusas pailgintas nedaug, tad visiškai nesijaučia parkuojantis, tačiau vietos daiktams padaugėja ženkliai.

Pakuojantis daiktus, verta turėti susidedančių viena ant kitos plastikinių dėžių. Į apačią dedami sunkesni daiktai, įranga,  kuri bus rečiau naudojama ar naudojama nuvykus į vietą. Maistas turėtų būti padalintas į vartotojamą kelionėje ir skirtą valgymui nuvykus į vietą.

Ką pasiimti keliaujant į Norvegiją

Kelionės akimirkoms užfiksuoti verta įsigyti kokybišką fototechniką. Fotoaparatą jau turime, beliko įsigyti fotoaparatą povandeniniams vaizdams fiksuoti. Vienas iš optimaliausių variantų povandeninei fotografijai yra veiksmo kamera. Ji turi apsaugotą nuo vandens korpusą ir kainuoja gerokai pigiau nei povandeninis fotoaparatas. Taip pat veiksmo kamera labai praverčia fiksuojant ekstremalias situacijas. Tuo metu, kai rankos turi būti laisvos, labai praverčia ant galvos pritvirtinta veiksmo kamera.

Veiksmo kamerą galima suderinti su telefonu ir tada tai, ką naras mato po vandeniu, galima stebėti telefone. Galima reguliuoti ir kameros veikimą. Atstumas iki 30 metrų, vanduo dar kiek sumažina atstumą.

Prie esamos įrangos įsigyta nauja jūrinė meškerė su multiplikatorine rite. Kadangi turėjome jūrinę meškerę su beinercine rite, galima buvo nesunkiai palyginti abiejų šių ričių veikimą. Visi vienbalsiai nubalsavo už multiplikatorinę. Taip pat įsigytas jūrinių pilkerių ir gumų komplektas. Ypač pasiteisino LIVO pilkeriai, menkės jų negalėjo atsisakyti. Įrangą parinko Arlivo žvejybos parduotuvės kolektyvas ir jų per kurjerius pristatyta įranga labai pasiteisino.

Pirma kelionės diena į Norvegiją

Keliamės šeštą, daiktai talpinami iki beveik devintos valandos.

Nuomojamas mikroautobusas Renault Trafic kiek pailgintas, telpa daugiau daiktųs. Tačiau savo ilgio ir aukščio parametrais jis daugeliu atvejų, pavayzdžiui, perkant bilietus į keltą, priskiriamas lengvųjų automibilių klasei. Be to, jį galima vairuoti turint įprastas B kategorijos teises.

Taline sėkmingai įsikraustome į viešbutį ir susiruošiame į ekskursiją po Talino senamiestį. Viešbutis "Tallink" prie pat Senamiesčio, Viru vartų, penkios minutės kelio iki šių objektų. "Tallink" viešbutį sunku būtų supainioti su kitais pastatais, nes jis yra išskirtinės architektūros. Kambariai erdvūs, naujo modernaus dizaino. Viršutiniuose aukštuose prabangūs Royal kambariai su atskira svetaine, vaizdu į Talino Senamiesčio bokštus. Šiuose kambariuose didelis vonios kambarys su didele vonia ir sauna. Daugiau booking.com viešbučių Taline galima surasti paspaudus nuorodą.

Važiuojant į Estiją smarkiai lijo, į pavakarę ėmė giedrėti. Vakarėjančio Talino stogai dar labiau paraudo nuo raudoniu nusidažiusių debesų. Birželio pabaigoje Taline baltosios naktys, sutemsta labai trumpam, nors, ir saulei dingus, tamsa ne aklina, o tarsi paryčių prieblanda.

Dažniausiai ekskursija po Taliną pradedama nuo Viru vartų, kylama link centrinės Rotušės aikštės. Aikštė iš visų pusių apsupta itališko stiliaus užeigų staliukų, ūžia net antradienio vakarą.

Toliau kylame pro Danų (Tampea) pilį ir užsukame į jos kiemą rytinėje dalyje. Iš čia atsiveria vienas iš geriausių Talino vaizdų.

Vakarinėje Talino pilies pusėje yra dar viena atvira erdvė, ideali saulės palydoms. Šiaurės vakaruose dar dvi erdvės, nuo kurių atsiveria puikus vaizdas į beveik visą senąjį ir modernųjį Taliną.

"Lokio baras" prie Viru vartų išliko nuo sovietinių laikų.

Kažkada čia, maždaug  prieš 26 metus, alui ir lašišos užkandai (kuri buvo privaloma norint gauti alaus) išleidome paskutinius pinigus. Kadangi laikoma, jog tai yra alaus centras, kainos čia mažiausios, bet ar alus geras, nesužinojom, nes 12-ą  nakties barmenas nutarė nebedirbti.

Persikėlimas iš Talino į Helsinkį

Vėl keliamės šeštą ir skubame į keltą. Keltas Talinas - Helsinkis išplaukia 8 val., dar kartą pasigrožime Talinu.

Po trijų valandų įplaukiame į Helsinkį ir iš karto perkame bilietus į populiarią ekskursiją kateriu po įlanką ir Jūrų pilį (kaina iš centro  - 20 eur).

Automobilį paliekame aikštelėje prie pat išvažiavimo iš Viking line terminalo. Nuo čia 15 minučių kelio iki centro ir kaina  - 4 eur val.

Pirma atrakcija - apžvalgos ratas, vaikui - 9, suaugusiems 14 eurų. Toliau Uspenskio Soboras, nuo jo matomas visas Helsinkio centras. Iš čia patogu numatyti tolimesnį maršrutą.

Per jachtų uostą toliau einame į Helsinkio Šv. Mikalojaus Katedrą.

Įeiti į Šv. Mikalojaus Katedrą galima iš priešingos pusės, per kriptas. Galima pamatyti, kaip ir ant ko pastatyta Helsinkio katedra, bent jau man buvo įdomu.

Paminklų Rusijos imperatoriams Suomijoje tikriausiai daugiau nei pačioje Rusijoje.

Toliau per centrinę aikštę nusileidžiame prie senojo turgaus. Turguje nelabai radome reklamuotų nacionalinių patiekalų, tik kelias vietas, kur kepama žuvis. Daugiausia Viduržemio jūros šalių mėsos ir sūrių, net Vietnamo virtuvės gaminių.

Antrą dieną pravažiuojame beveik pusę Suomijos, pasiekiame į Botnijos įlanką įtekančią Tornijoki upę. Nuo trasos nusukame ties Kemi. Toliau E8 trasa iki pat Norvegijos fiordų. Dar ją vadina Poliarinio švytėjimo keliu. Nors jau pirma valanda nakties, tačiau šviesu, saulė čia nusileis tik liepos mėnesio vakarais. Greitai pravažiuojame poliarinio rato ženklą. Darbo valandomis čia verta sustoti lauktuvių, šalia esančiose parduotuvėse daug įdomių ir originalių suvenyrų. Pravažiavę Pello sustojame šalia žvejams skirtos užuovėjos. Važiuojant kemperiu, ar, kaip mes, mikroautobusu, palei Tornijoki upę rasite daug kempingų.

Gailių arbata.

Verdame pirmą košę - grikių. 0,8 kg grikių dedame į šaltą vandenį ir "šildome". Šylant vandeniui jie tuo pačiu ir brinksta. Tai verdant kuošant košę, reikės mažiau laiko grikiams išvirti. Į užvirusius dedame 2 mėsos konservų dėžutes, druskos, pipirų, 0,5 l pomidorų padažo.
Mažosios dujinės viryklės su 0,2 l balionėliais nepatikimos. Balionėliai ima silpnai paduoti dujas vos tik dujų kiekis sumažėja per pusę. Norint stiprios ugnies, juos tenka plakti ir šildyti.

Ką pamatyti Suomijoje keliaujant į Norvegiją

Planuose - aplankyti netoli trasos esantį Tuunturi nacionalinį parka ir pasiekti jau Norvegijoje esančią stovyklavietę, penketas kilometrų nuo Kilpisjarvi. Lyja, šalta, rūkas dengia kalnus, todėl, užvažiavę į Tuunturį parką, apsisukame ir važiuojame toliau.

Vaizdai Tuunturi Nacionaliniame parke, nuotrauka iš prieš tai buvusios kelionės.

Kilpisjarvi ežeriukas jau visai netoli sienos su Norvegija

Pakeliui užsukame į Lapės suvenyrų parduotuvę. Pasirinkimas labai didelis - nuo kinietiško šlamšto iki tikrai kokybiškų ir originalių lapių gaminių. Verta įsigyti Martini peilių, lapių pagamintų kepurių, kojinių ir kitų gaminių. Vakare pasiekiame Kilpisjarvi ir gana greitai stovyklavietę virš ežero. Čia susitinkame su geologinės praktikos dalyviais, su kuriais drauge keliausime toliau.

Kelionė po Norvegijos kalnus

Be pradinės aklimatizacijos metamės į Žalgirio viršūnės šturmą. Peraukštėjimas apie 1 kilometrą, maršrutas nėra sudėtingas, tačiau be pasiruošimo ir žinių pakankamai pavojingas. Tačiau šiame žygyje galima pamatyti nepaliestą šiaurinę gamtą. Panašių maršrutų galima susirasti ir daugiau, paprastesnių yra kiek toliau važiuojant į Norvegiją. Kaip ir civilizuotų kempingų.
Maršrutas iki Žalgirio viršūnės yra tolimajai geologinei praktikai tradicinis. Žalgirio viršūnė yra neoficialus kalno pavadinimas, suteiktas dėl sutampančio su mūšio data kalno aukščio – 1410 m.

Vartai į kalną puikiai įžiūrimi pagal  putojantį ir ūžiantį krioklį. Einant tiesiai, tenka perbristi upelį.

Pakeliui daugybė krioklių. Deja, 2017 metų pavasaris stipriai vėlavo, todėl aukščiau beveik neištirpo sniegas ir nepavirto į šimtus krioklių.

Tačiau pagrindinė upė palei kurią kėlėmės džiugino galingais kriokliais

Aukščiau - nuostabus vaizdas į aplinkinius kalnus.

Žalgirio viršūnė. Nors ją pasiekti nėra sudėtinga, tačiau netreniruotam organizmui kopimas prilygsta alpinisto kopimui į sudėtingą viršūkalnę. Užlipus džiaugsmo, manau, ne ką mažiau.

Jei troliai egzistuoja, tai čia jiems geriausia vieta. Trolių stalas.

Ekstremaliuose maršrutuose labai praverčia veiksmo kamera. Su ja užfiksuosite pačias smagiausias akimirkas.

Kelionė automobiliu į Norvegijos Šiaurę

Neskubėdami turėtume pasiekti Lyngeno pusiasalio Ruselva kyšulį. Pakeliui aplankome jau Lyngeno pusiasalyje esantį Steindalio ledyną. Google maps nepavyko rasti šio miestelio, jį teks surasti naudojantis kelio ženklais.

Maršrutas lengvas, puikiai apraminantis maudžiančius raumenis po Žalgirio maršruto.

Lyngene statomės palapines Ruselva vietovėje. Čia įrengta pavėsinė, šalia kalnų upelis. Susitvarkę išeiname žvejoti. Tradicinė žvejybos vieta persivertus per kalnagūbrį prie sudužusio laivo.

Gylis čia gana nedidelis, daug kliuvinių. Sėkmingai išbandome Arlivas žvejybos parduotuvėje įsigytus mažuosius pilkerius. Po pirmo metimo užkibo menkė. Kimba nedidukės, iki kilogramo atlantinės menkės, saidos. Jau paryčiais grįžtame ir gaminame menkių žuvienę.

Mėlynos spalvos 30 g pilkeris iš Arlivas žvejybos parduotuvės. Žvejybos reikmenys sukomplektuoti parduotuvės kolektyvo ir atsiųsti paštu.

Porcija žuvienės.

Pagautą pugžlį ir menkių galvas sudedame į šaltą vandenį ir verdame. Įdedame lauro lapų, čiobrelių, kalendros sėklų ir nemaltų pipirų. Sudedamos bulvės, morkos, svogūnai. Užvirus įberiame druskos, gelsvės, raudonėlio, mėtos, petražolės, įmetame kelias česnako skilteles, sudedame likusią žuvį. Užvirus įberiame krapų viršūnėlių ir uždengiame kiek pastovėti.

Poilsis Lyngeno pusiasalyje

Geologai studentai išeina į mokomąjį maršrutą, mes - žvejoti. Vakar grįždami pačiame kyšulyje matėme trobelę. Tai tikriausiai pirmasis dalinimosi ekonomikos pavyzdys.

Baikeriai pastatė trobelę, kuria gali bet kas naudotis.

Joje yra viskas, ko reikia gyvenimui - nuo puodų iki malkų. Nežiūrint, kad statytojai joje beveik nesilanko, trobelė geram stovyje, apsilankę čia po savęs palieka tvarką ir ką nors, ko gali prireikti kitam keliautojui.

Einame ant uolų ir prigaudome menkių. Arlivas žvejybos parduotuvės pilkeriukai ir sistemėlės dirba puikiai. Vakare menkes pakepiname šalia namuko esančiame ugniakure ant grotelių.

Tai tikriausiai gražiausia vieta kur teko nakvoti

Ką tik pagautų menkių nė neverta lyginti su parduotuvinėmis. Jų mėsa persišviečia, jos kvepia vėžiagyviais.

Vaizdai nuo kyšulio nerealūs ir jų neįmanoma perteikti nuotraukose.

Kintantis oras, debesuotumas, apšvietimas, praplaukiantys ir ūkiantys laivai, besiformuojantis rūkas ar debesys salose.  Norint perteikti, kaip atrodė vakaras, reikėtų atskiro filmo. Šį namuką priskyrėme prie 5-ių žvaigždučių viešbučių, nors jame nėra net elektros.

5-ių žvaigdždučių viešbučio baseinas.

Gamtos harmonijos nenukopijuosi.

Kelionė į Tromso

Važiuojame netoli, į už Tromso esančią Ringvassoya salą. Čia praleisime daugiau laiko. Persikeliame keltu grožėdamiesi Lyngeno Alpėmis. Ringvassoya saloje kalnai žemėja, čia nebus taip gražu. Pakeliui keletui valandų užsukame į Tromsą. Mikroautobusą galima pastatyti iš karto už tilto, pasukus į dešinėje prie degalinės esančią aikštelę. Turime tikslą – nusipirkti banginio mėsos.

Šį 371 kilogramą sveriantį akmenį iš uosto atnešė Eidis Hansenas ir užrideno savo merginos duris. Daug vyrų, matyt, prireikė jam patraukti.

Paminklas ruonių medžiotojams.

Eidami iki parduotuvės tuo pačiu apžiūrime nedidelį, bet jaukų Tromso miestelį. Kažko išskirtinio čia nėra, įdomus Arktikos muziejus, pasakojantis apie vietinius medžiotojus. Galima nuvažiuoti į toliau esantį miesto muziejų. Yra ir užeigų su gražiais vaizdais į įlanką, bet kainos čia labai kandžiojasi. Banginio mėsos - po 11 eurų už kilogramą, randame Eurospar parduotuvėje paėjus apie pusantro kilometro nuo stotelės.

Banginio mėsa tamsi, minkšta, kiek rūgštoka. Rūgštumą galima neutralizuoti naudojant saldesnį padažą, labai tinka pienas. Banginio mėsos steikas yra fantastškas patiekalas.

Banginio mėsa-  2,5 kg, aliejaus arba sviesto 200 g.

Padažui:

0,7 kg svogūnų,
0,4 kg morkų,
6 skilteles česnako,
1 l pieno,
50 g kokybiško aliejaus

Krapai švieži, sūdyti 2 šaukštai,
Juodieji pipirai, 1 šaukšas,
Raudonėlis, džiovintas, 1 šaukštas,
Petražolė, džiovinta, 1 šaukštas,
Akmens druska, 1 šaukštas

Įdedame į aliejų česnaką. Neleisdami jam sukepti, sudedame svogūnus. Apkepiname smulkiai pjaustytus svogūnus, tada morkas. Sudedame druską ir prieskonius, maišant supilame pieną, neleisdami užvirti.

Sviestas suteikia kepsniui daugiau atspalvių, tačiau jį reikia keisti kiekvienam kepsniui. Šiuo atveju, kai gaminome 13 kepsnių, tai būtų per didelė prabanga.

Mėsą supjaustome porcijomis, 2 cm storio gabalais. Įtriname druska ir pipirais ir palaikome, kol gaminame garnyrą ir padažą. Į įkaitintą keptuvėje aliejų dedame mėsą ir kepame kiekvieną pusę lygiai po minutę.

Dedame garnyrą, mėsą, užpilame padažu ir patiekiame. Šviežios bulvės labai tinkamas garnyras.

Banginio mėsos tartaras ant skrudintos duonos riekelių.

Banginio mėsos tartaras:

0,2 kg banginio mėsos,
1 kiaušinis,
2 skiltelės česnako,
1 nedidelis saldesnis svogūnas,
Druska, pipirai, švieži krapai ir petražolė.

Viską smulkiai supjaustome, sukapojame ir permaišome. Pateikiama ant skrudintos duonos.

Nardymas Norvegijoje

Tolimesnės gurmaniškos fiestos tęsinys. Ryte po atoslūgio praneriame pakrante ir prirenkame šviežių jūros gėrybių. Ankstyvai vakarienei ruošiame norvegišką jūros gėrybių risoto.

Geidžiamas laimikis - pinagoras ir krabas.

Šaltas užkandis - pinagoro karpačo japoniškai. Šiek tiek krienų ir pamirkyti į sojų padažą. Pinagoro kaulų nesijaučia, nusipjausto iki pat stuburo.

Karštas užkandis -  ant žarijų keptos midijos.

Eksperimentas: po šaukštelį jūros ežio ikrų. Prie jų labai tinka citrina.

Norvegiškas jūros gėrybių risotto, 13-ai asmenų:

Svogūnų 400 g,
Morkų 400 g,
Ryžių 1 kg,
Pomidorų konservuotų be odelių 1 l,
Česnako 6 skiltelės,

Aliejaus 100 g,

Midijų be kiautelių 1 kg,
Jūrinių sraigių 0,3 kg,

Sultinio 2 l,

Druska, pipirai

Džiovintų prieskoninių augalų: šaukštas mėtos, šaukštas raudonėlio, šaukštas čiobrelio, šaukštas krapų, šaukštas petražolės, šaukštelis čiobrelio.

0,5 kilogramo laukinių svogūnų laiškų.

Iš pinagoro likučių ir 0,3 kg jūros pūgžlio išverdame sultinį.

Įkaitiname aliejų, įdedame pjaustytą česnaką, vėliau svogūnus, morkas. Sudedame jūros gėrybes, apipilame pomidorais. Suberiame visus prieskonius, sudedame  pjaustytus laukinių svogūnų laiškus, supilame ryžius, sultinį, kad per keletą pirštų apsemtų ryžių paviršių.

Uždengiame dangčiu ir ant vidutinės ugnies troškiname 30 minučių.

Naktį dar nueinme pagaudyti plekšnių. Kimba visai smagiai, prigaudome pusę kibiro. Tik grįžę plekšnes iškepame. Kepamos aliejuje pabarstant druska ir pipirais, skonis fantastiškas.

Žvejyba Šiaurės Norvegijoje iš valties

Gauname valtį. Iš ryto vėl pranėrimas ir dozė jūros gėrybių, vakare jau plaukiame su kateriu žvejoti menkių. Nors pučia stiprus vėjas, Skogsfjorde beveik nėra bangų. Čia, aišku, nėra ko tikėtis trofėjinių egzempliorių, mums pakanka paties žvejybos proceso. Be to, pasiilgome šviežios menkės kepsnio.

Žvejyboje labai pasiteisino LIVO pilkeriai, tądien jie parodė daug geresnius rezultatus nei bananai ir kiti žuvies imitacijos pilkeriai. Sistemėlė taip pat iš Arlivo žvejybos parduotuvės.

Dar vienas LIVO pilkeris - žudikas. Jei po kelių kilstelėjimų niekas neužkibdavo, reiškia, ten menkių nebuvo.

Nebuvo žvejų be laimikio.

Per trejetą valandų prigaudėme dėžę menkių.

Bjauriausias darbas - menkių dorojimas.

Pirma valanda nakties, saulė pasislėpusi už debesų.

Poilsis Norvegijos Šiaurėje

Gyvenimas Skogsfjorde įgauna ritmą. Laiką skaičiuojame ne valandomis, o tarpais tarp potvynių ir atoslūgių. Kiekvieną dieną du potvyniai ir du atoslūgiai. Atoslūgio metu patogu nardyti, nes dugnas priartėja keliais metrais. Potvynio metu patogu nusileisti valtį žvejybai. 
Šiandien nardome už salos. Sala - tai paleovulkano krateris. Ant jos peri ir gyvena dugybė paukščių. Susikaupusi gausi organika yra puiki terpė auksinei šakniai ir laukiniams svogūnams augti.

Jūrų agurkas nufotrografuotas veiksmo kamera

Šukučių platta. Panašu, kad noras atsivalgyti šukučių pildosi. Jas valgėme visokias: šviežias, keptas ant žarijų, virtas garuose.

Šviežios šukutės kojelė minkšta, turi saldoką skonį. Na, tiesiog fantastiška.

Nardant pasitaiko ir krabų. O Lietuvoje pirktos krabų gaudyklės - šlamštas. Trūkinėja tinklelis, susilanksto rėmelis ir panašu, kad krabai kaip įlenda, taip ir išlenda. Reikėtų gamintojams kiek patobulinti konstrukciją.

Vengriško stiliaus  menkių sriuba.

Geriausia gamtosauga yra racionalus išteklių naudojimas. Menkių file virėme 3 valandas, kol kaulai visiškai suminkštėjo. Taip išvirta buza norvegiškai vadinama halaszle.

Baigiant virti įdėjome bulvių, morkų, pusę galvutės česnako. Prieskoniai - rozmarinas, kalninis dašis, gelsvė. Į 4 litrus sriubos supylėme pakelį (50 g) maltų raudonųjų paprikų.

Į sriubą pridėjome pjaustyto pinagoro gabaliukų, įbėrėme dar kiek smulkinto česnako ir laukinių svogūnų.

Pinagoras, jūros rupūžė, ciegorius - itin vertinami jo ikrai.

Pinagoro mėsa arčiausiai eršketo, riebi ir gana kieta. Tartarui nelabai tinkama, nebent labai smulkiai supjaustyti. Kaulai kremzliniai, lengvai susikramto, jei pasitaiko mėsoje. Labai tinka į suši ir karpačo.

Ką skaniai pavalgyti Norvegijoje

Bergždžiai ieškome pinagorų. Tuo pačiu metu prisirenkame plekšnių, jos tiks vakariniam Bouillabaisse.

Bouillabaisse.

Bouillabaisse gaminimas: svieste apkepame svogūną, dalį česnako, morkas. Iš jūros pūgžlių išverdame 4 litrus žuvienės (mūsų 13-a). Sudedame svogūnus, bulves ir užpilame sultiniu. Įpilame 1 litrą savo sultyse konservuotų pomidorų . Sudedame džiovintas prieskonines žoleles: raudonėlis, čiobrelis, mėta. Sudedami smulkiai pjaustytyti krapų stiebai.

Bulvėms minkštėjant įdedame moliuskus, kurie buvo išvrti ir išdoroti jau iš anksto: midijos, galvakojai. Sudedame šviežia supjaustytas plekšnes. Paverdame apie 5 minutes.

Dedame druskos, pipirų, čili pipirų, smulkiai pjaustytą česnaką ir laukinių svogūnų. Išjungus ugnį palaikome dar 5 minutes.

Naktinė žvejyba Norvegijoje su gidu

Susipažįstame su vietiniais norvegais, kurie pakviečia į naktinį pasiplaukiojimą. Nuplaukiame beveik iki jūros. Kartu plaukia vietinis žvejybos gidas, tad sužinome gerokai daugiau apie  žvejybos vietas. Dauguma žvejų iš čia plaukia į jūrą, prieš kelis metus čia atsidarė žvejybos centras. Katerio nuoma savaitei - apie 1000 eurų, žvejybos gidas - apie 200 eurų penkioms valandoms.

Kimo žuvies dorojimo pamoka: žuviai perpjaunama gerklė tik ją pagavus, laikoma vandenyje kad nukraujuotų. Žuviai išleidus paskutinį kvapą, ji iki galoi išdorojama. Šį procesą ypač mėgsta kirai. Po šios nakties mes supratome, kodėl prie valties nuolati renkasi būriai kirų ir ko jie taip ant mūsų piktai rėkauja.

Didelių menkių žvejyba Norvegijoje

Rytinį atoslūgį nardymui praleidžiame, plaukiame žvejoti. Tai pagaliau sėkminga diena mums ir nekokia didesnėms menkėms. Vėl žvejyboje pasiteisino  LIVO pilkeriai ir iš Arlivo žvejybos parduotuvės įsigytos sistemėlės.

Dar vienas sunkusis pilkeris ir gerai veikusi sistemėlė iš Arlivo žvejybos reikmenų  parduotuvės.

Nacionaliniai Norvegijos patiekalai

Baigėsi LIVO pilkeriai, baigėsi menkės. Išnaršom pusę fiordo, kad pagautume kelias dešimtis menkių. Užtat virtuvėje -  nauji kulinariniai eksperimentai. Sutinkti norvegai labai pagyrė menkių kepenėles, įdarytas menkės skrandukuose. Receptą radome internete, šio patiekalo pavadinimas - kutmagaras. Matyt, kažkada tai buvo vargšų žvejų, sunaudojančių visus subproduktus, patiekalas.  Dabar - jau prabangus patiekalas, nes pirmas kylantis klausimas - iš kur gauti skrandukų. Mums tai buvo kaip tik laiku pametėta mintis, ir vakarykščių menkių skrandukai sunaudojami patiekalui.

Menkių skrandukai išverčiami, praplaunami vandenių, maksimaliai nuimamos plėvės, ištrinami druska.

Kimšti, aišku, būtų lengviau naudojant kokį nors primityvų kimštuvą, kad ir maišą su nukirptu kampu. Nereikėtų labai stipriai sugrūsti. Sudėjus įdarą, skrandukas užrišamas.

Įdaras:

300 g menkių kepenėlių,
100 g menkių ikrų,
2 česnako skiltelės,
pusė svogūno,
150 g miltų,
šaukšteis juodųjų pipirų, 
šaukštelis druskos,
100 g morkų, 
Čiobrelis, žalios krapų ir petražolių viršūnėlės, raudonėlis, malti lauro lapeliai.

Viskas labai smulkiai supjaustoma ir sumaišoma.

Menkių skrandukai įdaryti jų kepenėlėmis.

Prikimšti skrandžiai dedami į verdantį pasūdytą su lauro lapeliais bei  pipirų žirneliais vandenį. Skrandukai praduriami adata ar yla. Mano klaida buvo, kad padariau tik po vieną skylutę. Jos buvo per mažai, dalis skrandukų suplyšo. Užvirus ugnis sumažinama ir, anot, rasto recepto rekomendacijos, verdami dar valandą. Aš viriau 20 minučių.

Gavosi labai įdomus patiekalas, įdaras fantastiškas, skrandukas kiek primena kalmaro skonį.

Išsiveržęs iš skrandukų įdaras nepražuvo. Jis buvo supiltas į puodą, papildomai įdėta keletas skardinių luptų pomidorų, 0,75 l lečo, sauja džiovintų grybų. Dar įdėta pasūdytų krapų, petražolių, džiovintod gelsvės. Užpylę masę ant makaronų, pabarstėme kieto sūrio drožlėmis ir pjaustytais laukiniais svogūnais.

Ką veikti Norvegijoje

Ruošiamės grįžimui atgal. Geologai tradiciškai ruošia šventinį stalą, ant kurio sukrauna sutaupytas gėrybes. Šie metai su gausiu jūros gėrybių pasirinkimu: midijos, šukutės, kriauklės. Išbandome dar vieną receptą su likusia banginio mėsa: sušaldyta banginio mėsa supjaustoma plonais gabaliukais (stroganina) ir į dalį įsukama šukutės kojelė. Prieskonių - tik druska ir pipirai. Keletą minučių apkepinama aliejuje, pavartant. Banginio mėsa kiek rūgštoka, šukutė kiek saldoka. Bendras derinys nuostabus.

Auksinė šaknis fiordo salelėje.

Norvegijos fiordas naktį.

Banginio mėsa, įdaryta šukute.

Išvykimas iš Norvegijos

Išvažiuojame apie 9 valandą. Tik išvažiavus ima lyti -  tai įrodymas, kad Dievas myli geologus. Davė puikų orą Skogsfjorde susipakuoti, tada lijo visą dieną kol važiavome ir tik keliasdešimt kilometrų iki mūsų stovyklavietės nustojo lyti. Palapines statėme ant sausos žemės. Kitą dieną panašiai - tik susipakavome ir išvažiavome, pradėjo lyti, išlipam apžiūrėti geologinę ekspoziciją akmenų muziejuje - nelyja. Tik įlipam į automobilius, vėl lyja. Stojam pietauti - šiek tiek dulksnoja. Ir bendrai - tokių gerų orų Norvegijoje, kokius turėjom apsistoję Skogsfjorde retai būna.

Pakeliui užsukam į Tromso supermarketą iš karto už oro uosto. Čia lauktuvėms galima įsigyti banginio mėsos, turint šaldytuvą yra šansų atsivežti į Lietuvą.

Tromso panorama su tiltu per fiordą.

Paskutiniai Norvegijoje matyti kalnai.

Poliarinio rato ženklas jau Suomijoje.

Akmenų muziejus.

Apsistojame prieš Olhava, nedidelėje aikštelėje prie ežeriuko.

Važiuojant atgal Oulu, Olhava, Torni, Tornijoki upės pakrantė iki ir už Pello yra gana gera vieta nakvynei. Čia daug įvairių kempingų, viešbučių, apsistojimo aikštelių. Tai tarsi pusiaukelė tarp Helsinkio ir Norvegijos Šiaurės.

Lankytinos vietos Suomijoje pakeliui

Išvažiuojame apie 9 valandą, pakeliui dar stabtelim Pyhajarvi akmenų muziejuje. Tuo pačiu čia yra ir ABC supermarketas. Kainos Suomijos supermarketuose ne tokios jau ir baisios kaip teigiama. Tas pats mūsiškių supermarketų šlamštas ir pas suomius kainuoja  panašiai. Kokybiškesnis maistas kainuoja apie 30 procentų daugiau. Alkoholiniai gėrimai kainuoja du kartus daugiau. Brangesni ir rūkytos mėsos gaminiai.

Helsinkyje dar spėjame į kelių valandų ekskursiją. Palei jachtų uostą pakylame iki Universiteto ir Botanikos sodo ir jau per miestą grįžtame atgal. Automobilį palikome vėl prie Viking line terminalo. Tačiau pasidomėję pamatėme, kad parkavimosi kainos mieste tik kiek didesnės. Apsiperkame nedideliame supermarkete tarp jachtų uosto ir Katedros, gyvenamajame rajone. Kainos nedaug didesnės nei Lietuvoje.

Paskutiniai Helsinkio vaizdai, po trijų valandų pasiekiame Taliną ir dar po septynių valandų - Vilnių.

Kelionės į Norvegiją kaina:

Bendras kelionės biudžetas - apie 2400 eurų. Taip pat įeina ir naujas inventorius, kurio dalis  bus naudojama kitose kelionėse.

Mikroautobuso nuoma  - 800 eur;
Degalai - 400 eur;
Nakvynė Norvegijoje - 400 eur;
Nakvynė Taline - 300 eur;
Keltas Talinas - Helsinkis - Talinas - 120 eur;

Maistas iš Lietuvos - 200 eur,
Maistas Suomijoje ir Norvegijoje - 150 eur;

Žvejybos įranga - 300 eur;
Veiksmo kamera - 200 eur;

Didesniame formate galima pamatyti Maršrutas automobiliu į Šiaurės Norvegiją

Kaip pasiruošti kelionei į Norvegiją

Norvegija yra labai palankus ir keliautojams pritaikytas kraštas.  Nors patys norvegai išlaiko šaltą ir solidų atstumą nuo užsieniečių, tačiau iš jų nesulauksite nepagarbos, grubumo. Jie visada mandagiai padės sunkesnėje situacijoje, pasistengs paaiškinti, jei pasiklydote, jų pakankamai geros anglų kalbos žinios.

Kainos Norvegijoje kandžiojasi, tačiau ir Norvegijoje galima surasti prieinamų kainų ir pasiruošus įmanoma visai taupi kelionė. Kokybiškas maistas Norvegijoje brangus, tačiau prekybos centruose yra pilna tokio pat šlamšto kaip ir Lietuvos prekybos centruose ir net panašiomis kainomis. Jei esate įpratę maitintis kokybiškai, geriau pasiruošti produktus Lietuvoje. Taip pat įvertinkit, kad gali pavykti dalį raciono praturtinti medžioklės trofėjais - žuvimi ir jūros gėrybėmis.

Maistas kelionei į Norvegiją

Susidarykite lentelę ir apskaičiuokite maisto kiekius numatytam dienų skaičiui. Skaičiuokite, kad ne kiekvieną dieną valgysit tą patį maistą. Čia skaičiuoju 20-ies dienų sočiai kelionei.

Į Norvegiją leidžiama 1-am žmogui įsivežti 1 l stipriųjų gėrimų, 3 litrus vyno ir 2 litrus alaus.

SARAŠAS SPAUSDINIMUI

Asmeniniai daiktai kelionei į Norvegiją

Kelionei reikalingi bendri daiktai kelių žmonių grupei

Meškerių ir žvejybos Norvegijoje komplektą surasite straipsnyje "Žvejyba Norvegijoje". Mes komplektavome ir atsisiuntėme internetu įrankius iš Arlivo žvejybos parduotuvės. Visi pilkeriai pasiteisino, deja, kuo daugiau jų naudoji, tuo daugiau prarandi. Sutapimas ar ne, tačiau kai baigėsi LIVO pilkeriai, baigėsi menkės. Kitam kartui įsigyčiau dvigubai didesnį kiekį pilkerių ir jūrinių sistemėlių.

Patarimai kelionei į Norvegiją

Nutarus važiuoti į Šiaurinę Norvegiją, patogiausia tai padaryti persikėlus keltu iš Talino į Helsinkį. Bilietus geriau įsigyti iš anksto, tada jie būna pigesni. Taip pat kelto kainos skiriasi priklausomai nuo kėlimosi laiko. Kai kuriais atvejais apsimoka pernakvoti Taline, nes keltai ryte pigesni ir tuo pačiu apsidairyti nuostabiame mieste. Mums iš viso pasisekė, nes tuo metu buvo akcijos šeimai. Vaikui mokėti iš viso nieko nereikėjo ir jo buvimas davė didelę nuolaidą visiems. Pavyzdžiui, persikėlimas iš Helsinkio į Taliną penkiems žmonėms ir mikroautobusui kainavo tik 65 eurus.

Norint tikrai išskirtinių įspūdžių reikėtų ieškotis nestandartinės nakvynės kone vietoje. Žvejybos centrai dažniausiai būna gana dideli, čia gana daug judėjimo. Tikrąją Norvegijos šiaurės dvasią galima surasti pabendravus su norvegų komuna ar šeima. Tokios vietos pakeri savo neliesta gamta, ramybe.  Norint surasti vietą apsistoti, tuo reikėtų imtis rūpintis jau žiemą. Norvegai nemėgsta skubėti,  susirašinėjimas truks ilgai.

Lankytinos vietos kelionėje į Norvegiją

Talinas. Pakeliui  Norvegiją  verta apsistoti Taline ir aplankyti jo Senamiestį. Pasivaikščiojimas siauromis gatvelėmis, pasigrožėjimas saulėlydžiu nuo Talino pilies. Be to, iš Talino ankstyvieji reisai pigesni nei vėlesni. Aukštos klasės viešbučiai visai netoli senamiesčio, kas leidžia susipažinti ir su naktiniu Talino gyvenimu.

Helsinkis. Įdomus miestas 2- 3 valandų ekskursijai. Galima pasilikti grįžimui, kadangi kaip tik vėliausi reisai iš Helsinkio pigesni. Uspenskio soboras, jachtų uostas, Helsinkio Katedra ir kriptos, senasis turgus uoste. Už Helsinkio daug atrakcijų vaikams.

Menkijarvi. Važiuojant pro Tamperę galima nuklįsti nuo kelio ir pirmąją nakvynę padaryti prie Menkijarvi ežeriuko. Šalia Suomijos karo parkas, kuriame rasite anglų tanką, pabūklą, apkasus ir bunkerius, kurie yra kopijos tų, kurie buvo Mannerheimo linijoje.

Tornijoki upė jau vieta, kur gali pasireikšti žvejai. Degalinėse galima nusipirkti leidimus ir pirmyn šlakių (taimenių). Šalia šios upės daugybė kempingų, kuriuose galėsite išsinuomoti valtį. Be valties Tonijoki upėje nežvejojama, ji pernelyg plati ir nuo kranto abejotini rezultatai. Didžiausia kempingų koncentracija ties Pello.

Kuo toliau į šiaurę, tuo daugiau elnių. Pakeliui galima aplankyti keletą nacionalinių parkų. Tai kiek išsukus iš kelio Palastunturi nacionalinis parkas. Įdomus tuo, kad vieniša kalva iškilusi virš Suomijos tundrų ir ežerų. Įrengti takeliai, šalia vaikščioja žmonių nebijantys elniai.

Arčiau Norvegijos sienos Kilpisjarvi kurortinis miestelis, kur yra proga įkopti į Sanos viršūkalnę (1024 m. virš jūros lygio). Viršukalnėje jau surasite sniego, tai tiems seniesiems kalnų turistams pirmieji nostalgiškieji ledai su razinomis ir kondensuotu pienu. Grožėdamiesi nedideliais Sana kriokliukais, pasiruošite didiesiems Norvegijos kriokliams.

E8 kelias įvažiavus į Norvegiją vingiuoja per kalnus.

Norvegija pasitinka kalnais, upių slėniais ir kriokliais. Maršrutai į kalnus prasideda nuo Galggojarvi ežero ir iki pat jūros rasite daugybę kempingų. Nuo Galggojarvi galima kopti į 1410 metrų aukščio Rieppegaissi viršūnę. Tai jau tradicinis geologinių praktikų kopimas, net ir viršūnę dėl sąsajų pavadino Žalgirio viršūne. Pakeliui - išties įspūdingi vaizdai. Kopimas pirmyn trunka apie 8 valandas, atgal - apie 6 valandas. Vasarą gerai tuo, kad visą parą šviesu ir nereikia tarpinės nakvynės, atitinkamai nereikia sunkių kuprinių.  Taip pat šioje E8 trasos atkarpoje rasite daugiau kempingų, iš kurių galima išeiti į įvairaus sudėtingumo pėsčiųjų trasas.

Pakeliui į Žalgirio viršūnę.

Žalgirio (Rieppegaissi) kalnas.

Lankytinos vietos Šiaurės Norvegijoje

Lyngenas. Lyngenas yra pusiasalis tik išvažiuojant nuo E8 trasos prie jūros. Pusiasalis labai kalvotas, aukštos kalvos pavadintos Lyngeno Alpėmis. Įspūdingiausios vietos - Lyngatuva, Russelv, Lyngeno pusiasalio pabaiga. Čia gausu pėsčiųjų takų, saugu palikti automobilį. Galima statyti ir palapines ar kemperį. Iškyšulyje ir šalia jo galima menkių žvejyba nuo kranto.

Steindal (Steindalen) ledynas pakeliui į Lyngenseitą. Tai nesudėtingas pėsčiųjų maršrutas iki ledyno alpinėmis pievomis. Apačioje saugiai paliksite automobilį.

Tromso miestas daugeliu atveju turi daug titulų "šiauriausias". Čia šiauriausia Katedra, modernios architektūros pavyzdžiai, šiauriausias universitetas, šiauriausia protestantų katedra. Lankytinas Arktikos muziejus, muziejus akvariumas, botanikos sodas. Po ilgos kelionės vėl džiugu susidurti su civilizacija, praeiti visai jaukiu Tromso senamiesčiu. Pasėdėti kavinėje grožintis nuostabiu Tromso fiordu ir tiltu.

Ką veikti Norvegijoje

Neabejotinai įdomiausia veikla keliaujantiems į Norvegiją yra žvejyba. Žuvį pagaus net ir tame neturintis patirties. Tčiau kartais žvejyba iš malonumo pavirsta į darbą. Patyrę žvejai dažniausiai plaukia į okeaną, visą dieną žvejoja banguojant. labai dažnai susergama jūros liga, ne pati geriausia patirtis. Todėl mažiau patyrusiems žvejams, šeimų nariams geriau žvejoti ramiuose fiorduose. itin didelių egzempliorių nepaklius, tačiau žvejyvos azartą tikrai pajusite.

Fiorede pagauta apie 6 kilogramų menkė.

Paruošė Sergejus Jeriomenko

Keliauju, skaniai valgau, patyrinėju vynus, ieškau įdomiausių atrakcijų su skaniu adrenalinu.  Daugiau mano kelionių galima surasti mano profilyje.

Astras
Straipsnio vertinimas: 10

Nuosekliai ir išsamiai.. Pats ruošiausi vis ruošiausi važiuot, bet dabar jaučiuosi pabuvęs, nebėra jokio reikalo :)

2017-07-18 09:45

Astras
Straipsnio vertinimas: 10

Nuosekliai ir išsamiai.. Pats ruošiausi vis ruošiausi važiuot, bet dabar jaučiuosi pabuvęs, nebėra jokio reikalo :)

2017-07-18 09:53