Vaiko asmenybės ugdymas

Vienais vaikais žavimės ir apdovanojame juos šypsena, kitais neretai tenka nusivilti, galbūt net pyktelėti matant mums nepriimtiną jų elgesį viešoje vietoje. Dažniausiai taip besielgiantį vaiką skubame nuteisti, priklijuodami jam „blogiuko" etiketę, arba dar blogiau - drįstame pagalvoti apie jau seniai atgyvenusius auklėjimo metodus, galinčius tik dar labiau žaloti vaiko asmenybę. Tik nedaugelis pagalvoja: o ką galime padaryti, kad vaikai aplink mus būtų doresni ir labiau paisytų socialiai priimtinų normų?

Taigi, kaip tinkamai ugdyti vaiko asmenybę, kad ir vaikas jaustųsi laimingas šeimoje, ir tėvai galėtų juo džiaugtis bei didžiuotis? Ugdant ir auklėjant vaikus nėra vieno teisingo kelio. Vaikai yra skirtingi ir savaip unikalūs, todėl tai, kas tinka vienam vaikui, nebūtinai turi tikti kitam, nors problema ar tikslas gali būti toks pat. Tačiau tikrai galima nurodyti keletą svarbių dalykų, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį, kad vaikas užaugtų ir sugebėtų orientuotis gyvenime.

Viskas prasideda namų aplinkoje

Ne veltui yra sakoma, kad vaikai - suaugusiųjų pasaulio atspindys, tad jeigu dėl netinkamo vaiko elgesio ar kitų priežasčių imtumėte nerimauti ir nuspręstumėte kreiptis į psichologą, labiausiai tikėtina, kad šis imtų problemos užuomazgų ieškoti šeimoje. Vaikų socializacijos procesas prasideda namų aplinkoje, čia jie mato pirmuosius elgesio pavyzdžius, todėl tėvai turi sudaryti kuo tinkamesnes sąlygas vaikui laikytis socialinių normų, visapusiškai jį ugdyti kaip asmenybę. Dažnai net nesusimąstoma, kad, pavyzdžiui, viena iš priežasčių, kodėl vaikas linkęs nuolat nusileisti savo draugams, yra ne ta, kad jis yra silpnesnis už juos ar toks jaučiasi, o todėl, kad jam tiesiog atrodo, jog nusileisti yra normalu, nes tai dažnai daroma namuose. Tai tik vienas iš daugelio kitų galimų pavyzdžių, kai vaikas atkartoja namuose matomą elgesį, tad kilus bet kokiam nerimui, kodėl jūsų atžala elgiasi taip, o ne kitaip, priežasčių ieškokite visų pirma namų aplinkoje.

Iš kur kyla vaikų agresija?

Tai viena opiausių ir sunkiausiai įveikiamų problemų tiek tėvams, tiek su vaikais dirbantiems specialistams. Priežasčių, kodėl vaiko elgesys tampa agresyvus, gali būti ne viena, tačiau daugelis jų taip pat yra glaudžiai susijusios su namų aplinka.

Visų pirma vaikai dažniausiai imasi spręsti konfliktus panaudodami smurtą, jeigu patys yra patyrę daug prievartos ir smurto savo namuose. Vaikui girdint vertėtų vengti demonstruoti bet kokį pyktį sprendžiant kilusius nesutarimus. Vaikui užtenka tik pamatyti, kad konfliktai yra sprendžiami šauksmais, prievarta ar kitokia agresijos forma, ir toks konfliktų sprendimo būdas jam tampa norma. Jeigu nerodysime teigiamo pavyzdžio, kad konfliktai gali būti sprendžiami ir taikiai, vaikas net nepajėgs suvokti, jog ir pats gali būti kaltas, nejaus pagarbos žmogui.

Vaiko agresija taip pat gali kilti ir dėl to, kad jam skiriama per mažai dėmesio. Vaikams reikia šilumos, meilės, žmogaus, su kuriuo jie galėtų pasidalyti ne tik savo kasdieniais įspūdžiais, bet ir nerimu, bėdomis, į kuriuos gali kreiptis svarbiais klausimais. Daroma didelė klaida, jei vaikas paliekamas vienas namuose su savo problemomis. Negaudamas dėmesio namuose jis gali imti elgtis taip, kad tą dėmesį į save atkreiptų aplinkoje. Nepamirškite: kuo artimesni vaiko santykiai su jam svarbiais žmonėmis, tuo lengviau jis ištvers nepalankias gyvenimo sąlygas ir kritines situacijas.

Būtinos aiškios taisyklės

Ugdant vaiką, daug chaotiškumo išvengiama, jei namuose yra aiškios taisyklės, kuriomis vadovaujasi abu tėvai. Bėda, jei šiuo klausimu namuose nėra bendro tėvų sutarimo ir vienas elgiasi vienaip, kitas - kitaip. Ateina laikas, kai vaikai išbando tėvų ribas ir susidaro bendrą vaizdą, kaip galima elgtis, kaip ne ir ko galima pasiekti vienokiu ar kitokiu elgesiu. Išbandymo metu nevalia pasiduoti vaiko manipuliacijoms, kad ir kokios jos gali būti įtaigios ar nemalonios. Jei nors kartą nusileisite pažeisdami taisyklę, vaikas susidarys vaizdą, kad taisykles galima laužyti arba keisti, ir kitą kartą stengsis bet kokiu elgesiu to pasiekti. Neretai būna taip, kad vaikas darželyje - „angelas", o namuose su juo sunku susikalbėti. Tuomet tėvams kyla klausimas: kodėl taip yra? Atsakymas paprastas - darželyje taikomos visada tos pačios aiškios, visiems vienodos taisyklės, o namuose jų nėra arba jas galima laužyti.

Ugdykite vaiko pasitikėjimą savimi

Pažinti save, tikėti savo jėgomis ir galimybėmis - geriausia apsauga nuo tykančių pavojų ir pagundų, su kuriais vaikas gali susidurti vos iškėlęs koją iš namų. Klystame, jei stengiamės pašalinti visas kliūtis vaiko gyvenime, manydami, kad taip jį apsaugosime. Neleisdami vaikui susidurti su sunkumais, pačiam mėginti spręsti problemas ar konfliktus, mes užkertame kelią į savęs pažinimą ir pasitikėjimą savo jėgomis. Nepakanka vaikui tik pasakoti apie laukiančius sunkumus, kada nors jis vis tiek su jais susidurs. Tad užuot dėjus pastangas apsaugoti nuo galimų kliūčių, vertėtų daugiau dėmesio skirti mokant vaiką tas kliūtis įveikti pačiam. Tuomet ne tik augs jo pasitikėjimas savimi, bet ir jis pats jausis saugesnis.

Pasitikėjimą savimi galima ugdyti sudarant sąlygas vaikui kur įmanoma būti savarankiškam ir paliekant jam pakankamai saviraiškos laisvės. Anaiptol nederėtų ranka numoti į vaiko nuomonę vien tik todėl, kad jis vaikas. Rodydami, kad jo nuomonė taip pat yra svarbi, mes rodome savo pasitikėjimą juo, o tai vaiką drąsina, skatina jį reikštis. Taip pat nebijokite skirti vaikui daugiau atsakomybės namuose - tai geriausia priemonė ugdyti jo savarankiškumą ir kitas svarbias būdo savybes. Pavyzdžiui, leiskite vaikui padengti stalą, susidėti daiktus kur nors keliaujant, savarankiškai apsipirkti parduotuvėje ir panašiai. Kuo savarankiškesnis vaikas, tuo jis labiau jis pasitiki savimi.

Viena dažniausiai daromų klaidų, slopinančių tiek vaiko savivertės jausmą, tiek jo savęs pažinimą bei asmenybės vystymąsi, - jo lyginimas su kitu vaiku. Lygindami vaiką mes ne tik parodome, kad jis yra prastesnis už kitą, bet taip netiesiogiai siunčiame signalą, kad nesižavime juo kaip asmenybe, dar blogiau - skatiname kreipti dėmesį, kaip elgiasi aplinkiniai vaikai, ir iš jų imti pavyzdį. Dėl šios priežasties vaikas, atsidūręs situacijoje, kurioje reikia apginti save ar savo nuomonę, gali pristigti pasitikėjimo savimi, nes nebus tikras, ar pasielgs tinkamai, be to, iš aplinkinių gali imti pavyzdį, kuris taip pat ne visuomet būna džiuginantis. Užuot lyginę vaiką su kitu asmeniu, geriau išsakykite, koks elgesys, jūsų manymu, tą akimirką yra tinkamesnis.

Nepersistenkite

Galbūt susidūrėte su problema, susijusia su jūsų vaiku, o gal vaikas pasitikėjo jumis ir papasakojo savo nemalonius išgyvenimus? Neimkite iš karto dejuoti aplinkiniams ir nemiegoti naktimis, rodydami, kaip stipriai dėl to išgyvenate, o ieškokite sprendimo būdų, kaip galėtumėte pakeisti susidariusią nemalonią situaciją. Pernelyg didelis susirūpinimas, atvirai demonstruojama baimė problemą gali tik dar labiau padidinti. Vaikas, matydamas jūsų išgyvenamas emocijas, gali išsigąsti, prarasti pasitikėjimą ir jumis, ir savimi. Tokiu atveju kyla grėsmė, kad ateityje vaikas nebenorės dalintis savo išgyvenimais su jumis, o tiesiog taps užsidaręs savyje. Taip pat nepersistenkite keldami reikalavimus savo vaikui. Per daug tikėdamiesi ir reikalaudami iš savo vaikų didiname įtampą ir galime sukelti jiems stresą. Viso to neatlaikęs vieną dieną vaikas gali palūžti.