Švęskime Motinos dieną

Tai meilės, pagarbos ir apmąstymų diena, skirta pačiam mylimiausiam žmogui - Mamai. Jos paveiksle sudėta visa, kas žmogui brangiausia, todėl Motinos diena laikoma viena svarbiausių kalendorinių švenčių, kurios esmę sudaro ne iškilmės, apeigos ar puošnūs simboliai, bet nuoširdus, skaidrus ryšio tarp motinos ir vaikų buvimas. Kad geriau suvoktumėte šią unikalią šventę ir atrastumėt naujų idėjų, paanalizuosime jos ypatybes, atsiradimo ištakas, šventimo būdus Lietuvoje ir pasaulyje.

Motinos dienos tradicijos Lietuvoje

Motinos dienos ištakos slypi gilioje senovėje, kai įvairios pasaulio tautos garbindavo moteriškos prigimties deives. Lietuvoje moteriškųjų dievybių garbinimas buvo labai paplitęs - pagonys lietuviai aukštino deives Žemyną (žemės globėją), Mildą (meilės globėją) ir Laimą (likimo, vaisingumo, vaikų globojimo deivę). Motinos diena ne šiaip sau švenčiama pavasarį. Mūsų senoliai Motiną, gyvybės nešėją, tapatindavo su Žeme, nes kaip ji išaugina vaikus, taip žemė išaugina derlių, todėl pavasarį garbindavo žemę, tuo pačiu aukštinant motiną.

Senuosiuose aprašymuose lietuviškuoju motinos pavyzdžiu dažnai keliama Vytauto Didžiojo motina Birutė. Ji laikoma mūsų šeimų tradicijų pradininke. Motina taip pat buvo laikoma namų židinio saugotoja, kurstytoja. Šią dieną motinas sveikindavo vaikai ir vyrai, stengdamiesi už jas atlikti visus namų ruošos darbus.

Įvedant Motinos dieną Lietuvoje didelės įtakos turėjo Katalikų Bažnyčia bei Marijos - Jėzaus Motinos - garbinimo tradicijos, gegužinės pamaldos. Krikščionybės laikais dominavo Mergelės Marijos kultas.

Ypač motinos vaidmuo Lietuvoje išaugo XVII-XX amžiais, kai vyrai ir sūnūs žuvo sukilimuose, karuose, kai jie ėjo Sibiro tremtinių ar pavojingais knygnešių keliais, mirė kalėjimuose, lageriuose.

Oficialiai Motinos dienos šventimo data laikoma 1929 m. kovo 24 d. Tais metais Lietuvos katalikių moterų draugijos pastangomis buvo sušauktas įvairių moterų organizacijų bei spaudos atstovų susirinkimas. Susirinkime buvo nutarta įvesti Motinos dieną Lietuvoje, kurią numatyta švęsti kasmet pirmą gegužės sekmadienį. Tų metų gegužės 2 dieną per radiją į Lietuvos visuomenę kreipėsi net tuometinis valstybės prezidentas Antanas Smetona, pabrėždamas didelį motinos vaidmenį šeimoje ir visuomenėje.

Penktajame dešimtmetyje sovietinė valdžia paragino Motinos dienos atsisakyti. Jos pakaitalu tapo kovo 8-oji - tarptautinė moters diena. Ji buvo švenčiama panašiai kaip dabar švenčiama Motinos diena. Vaikučiai dovanodavo savo mamytėms gėles, deklamuodavo eilėraščius, teikė savo kūrybos darbelius, vyra padovanodavo gėlių. Bet šventė labiau sureikšmindavo motiną kaip moterį, o ne kaip motiną.

1988 metais Motinos diena vėl pradėta švęsti valstybės mastu, susigrąžintas, pradėtas nacionalinių papročių atkūrimas. 1989 m. pasižymėjo visuomenės ir Bažnyčios vienybe pagerbiant motinas. 1990 m. Motinos diena buvo paskelbta tautine švente.

Motinos dienos tradicijos pasaulyje

Visame pasaulyje žmonės nuo seniausių laikų garbino moteriškąsias dievybes - šlovino jas kaip gyvybės nešėjas. Moteriškos deivės buvo siejamos su moterų darbais, rūpesčiais, gimimu, gyvenimu. Jos rūpinosi žemės derlingumu, moterų vaisingumu, globojo vaikus, lėmė likimą ar sergėjo nuo pikto. Graikai lenkėsi Gėjai, Afroditei, romėnai - Artemidei, egiptiečiai - Izidei, rusai - Rožanicai ir kt. Įvairiuose šalyse randama šių deivių garbinimo įrodymų - moteriškos lyties statulėlių, Mažojoje Lietuvoje - akmeninių statulų, vadinamų „akmens bobomis".

Pasaulyje Motinos diena kildinama iš senovės Graikijos ir Romos tradicijų. Deivės-motinos buvo garbinamos abiejose šiose civilizacijose per pavasario festivalius. Graikai kiekvieną pavasarį aukodavo aukas dievų motinai, Chrono žmonai, Rėjai. Aptikta įrodymų, kad 250 m. pr. kr. buvo šventė romėnų deivės Magna Mater, kitaip tariant, Didžiosios Motinos garbei. Europoje paplitus krikščionybei, šias pagonių šventes pakeitė Motinos Bažnyčios šventė.

Romėnai keldavo ir matronalijas (Matronales Feriae), festivalį, skirtą Junonai, Jupiterio žmonai, dievų motinai ir karalienei. Matronalijos buvo švenčiamos pirmą metų dieną - kovo1-ąją. Tą dieną moterys dalyvaudavo įvairiuose ritualuose prie Junonos šventyklos. Namuose jos iš vyrų ir dukterų gaudavo dovanų.

Viduramžiais Europoje ketvirtasis gavėnios sekmadienis tapo Motinos dienos sekmadieniu. Anglijoje Motinos dieną pirmasis paskelbė karalius Henrikas III (1216-1239 m.) - ji turėjo būti švenčiama trečiąjį gegužės sekmadienį. Vėliau - nuo XVII a. - buvo nutarta motinos dieną minėti paskutinį Gavėnios sekmadienį. Tą dieną (Mothering Sunday) nebuvo galima dirbti, buvo privalu aplankyti tėvus. Šventės simbolis buvo ypatingas pyragas, teikiamas mamai kaip pagarbos ženklas. Mamos diena buvo pamiršta XVII a. pabaigoje -XVIII a. ir atgaivinta Antrojo pasaulinio karo metais.

Pas anglų žemvaldžius dirbę ir ten pat gyvenę neturtingi tarnai Motinos dienos sekmadienį buvo išleidžiami į namus ir dažniausiai namų šeimininkei-mamai parnešdavo mažų dovanėlių ar pyrago. Pyragai buvo kepami naudojant džiovintus vaisius, kad visas pyragas nepasentų ilgos kelionės pėsčiomis ar arkliais metu. Tradiciškai per šventę būdavo patiekiamas tortas, papuoštas 12 marcipanų rutuliukų. Tradicija tortą puošti marcipanais prasidėjo dar prieš Kristų ir simbolizuoja 12 Zodiako ženklų.

JAV Motinos dienos, kaip nacionalinės šventės įteisinimas, siejamas su A. Jarvis vardu, kuri 1908 m. pirmoji skatino ir rūpinosi, kad metų kalendoriuoje būtų paskirta motinoms pagerbti data. Ji įtikino bažnyčią minėti Motinos dieną antrąjį gegužės sekmadienį, per savo mamos mirties metines. Pirmųjų jos mirties metinių minėjimą ji bažnyčią išpuošė baltais gvazdikais - gėlėmis, simbolizuojančiomis tyrą motinišką meilę Kai 1914 m. gegužės antras sekmadienis buvo oficialiai įteisinta Motinos pagerbimo diena, kiekvienas amerikietis tą dieną atlape nešiodavo raudoną gvazdiką, reiškiantį, kad jo motina gyva, arba baltą - informuojantį, kad ji yra mirusi. Taip gvazdikas JAV tapo Motinos dienos simboliu.

Motinos dienos sutikimas pasaulyje

Beveik kiekvienoje šalyje egzistuoja Motinos dienos sutikimo šventė su savitais šventimo papročiais. Įvairiose šalyse ši diena švenčiama ne vienu metu, tačiau dažniausiai pavasarį - daugiausia valstybių Motinos dieną mini antrą gegužės sekmadienį (Australijoje, Belgijoje, Danijoje, Italijoje, Turkijoje, Suomijoje, JAV, Japonijoje ir kt.). Kiekviena šalis garsėja savitu šventimo būdu - paminėsime keletą jų.

Norvegai mamas sveikina antrą vasario sekmadienį, airiai (kaip ir anglai) - ketvirtą pasninko sekmadienį, didžioji dalis pietų Amerikos šalių ir Meksika, Bahreinas, Honkongas, Indija, Malaizija, Omanas, Pakistanas, Kataras, Saudo Arabija, Singapūras, Jungtiniai Arabų Emyratai - gegužės 10 dieną.

Štai, pavyzdžiui, į Švediją ši šventė atkeliavo iš Amerikos 1919 m. Buvo išleista knygelė, aiškinanti, kaip reikia tą dieną elgtis: iškelti vėliavą, atnešti Mamai pusryčius į lovą, leisti jai tą dieną pailsėti, dainuoti jai dainas, deklamuoti eiles, prašyti atleidimo ir žadėti būti geriems. Gyvenantys atskirai vaikai siunčia tą dieną sveikinimus. Šventė tapo ypač populiari po 1930 m., kai ją pradėjo švęsti bažnyčia ir mokykla. Dabar Motinos dienos šventėje nemažas komercijos vaidmuo. Dovana Motinai tapo privalomu šventės atributu, o pati šventė - panaši į gimtadienį.

Anglai Motinos dienos proga kepa tortus, keksus, dovanoja mamoms šokoladą ir gėlių. Vos ne kiekvienam name tą dieną galima paskanauti simnel cake („Velykų pyrago"), papuoštą 12 marcipanų. Skanėsto pavadinimas kilęs iš smulkaus malimo miltų lotyniško pavadinimo „simila". Vadinamas „Velykiniu pyragu", nes anksčiau buvo kepamas ir per Velykas.

Prancūzai Motinos dieną švenčia paskutinį gegužės sekmadienį. Visi šeimos nariai suvažiuoja ypatingiems šventiniams pietums, o mamai dovanojamas tortas. Iki Motinos dienos prancūziukai leidžia dienas piešdami atvirutes ir mokydamiesi eilėraštukus, kaip siurprizą mamoms. Motinos diena laikoma šeimos gimtadieniu.

Ispanijoje ir Portugalijoje Motinos diena ypač glaudžiai siejama Bažnyčia. Pirmąjį gegužės sekmadienį ispanai ir portugalai ne tik pagerbia savo mamas, bet ir dalyvauja religinėse apeigose, garbina Mergelę Mariją. Ispanai ir portugalai Mamos dieną mini ir gruodžio 8 dieną.

Kinijoje Motinos diena kasmet švenčiama irgi antrąjį gegužės sekmadienį. Tą dieną prisimenamos dirbančios motinos, daug ką aukojančios dėl savo vaikų. Kinai motinoms dovanoja gėlių ir dovanų. Kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Šanchajuje, suaugę vaikai motinoms rengia rytmečius su vaidinimais, padengia stalus su gausybe vaišių visiems atėjusiesiems pasveikinti.

Japonijoje mamos sveikinamos taip pat antrą gegužės sekmadienį. 6 - 14 metų japoniukai dalyvauja mamos portretų piešimo konkursuose ir taip pasveikina savo mamytes. Kas 4 metai nugalėtojų darbai surenkami į parodą „Mano mamytė", kuri keliauja aplink pasaulį.

Bene originaliausiai Motinos diena minima Serbijoje. Tą dieną (likus dviem savaitėms iki Kalėdų) vaikai, anksti rytą prislinkę prie miegančios mamos, suriša jai rankas ir kojas. „Pabudusi" mama suvaidina labai nustebusią ir jai tenka išsipirkti nuo vaikų dovanomis, išvakarėse padėtomis po pagalve.

Kaip švęsite Jūs?

Mūsų laikais Lietuvoje Motinos diena sutinkama įvairiai ir spalvingai. Ši diena minima ne tik šeimos rate, bet ir viešosiose įstaigose - darželiuose, mokyklose. Dažniausiai  mamytėms surengiamas nuotaikingas koncertas, kuriam ypač atsakingai ir kruopščiai ruošiamasi. Taip pat vaikai mamoms dovanoja su meile padarytas rankų darbo dovanėles, piešinius. Motinos dieną televizijos programos rodo mamoms skirtas programas, filmus, koncertus. Miestuose organizuojami įdomūs renginiai , koncertai.

Kaip šeimoje išradingiau, neįprastai pradžiuginti savo brangiausią žmogų - mamą - kartais būna nemenkas galvosūkis. Norisi jai padovanoti kažką originalaus, nepaprasto, taip  išreiškiant savo meilę ir pagarbą. Tačiau gražiausios dovanos mamai nebūtinai yra brangios. Mamos labai vertina jūsų pačių padarytus darbelius, juos ji brangins visą gyvenimą, nes dovanojate dalelę savęs. Tad puiku dovanoti savo kūrybos eilėraščius, piešinius, atvirukus, daineles.

Kad Motinos diena mamai būtų tikra šventė, rytą pradėkite leisdami jai ilgiau pasilepinti lovoje, nes juk kiekvieną dieną mama lyg vyturėlis keliasi anksčiau už kitus, kad spėtų pasirūpinti šeima. Jai dar miegant papuoškite kambarius gėlėmis, paruoškite mamos mėgstamą patiekalą. Pabudus šalia garuojančių pusryčių įjunkite mylimiausias mamos dainas. Patikėkite, ji tikrai neliks abejinga.

Pasistenkite nedovanoti mamai nereikalingų daiktų, o, atvirkščiai, sužinokite, ko ji slapčia labiausiai nori. Gal tai bus knyga arba gražus drabužis, gal papuošalas ar kosmetikos rinkinys. Jei mama gėlininkė, ji tikrai nudžiugs gavusi vazonėlį su įdomia gėle.  Gal mama mėgsta skaityti pramoginius leidinius - padovanokite moteriško žurnalo prenumeratą. Visos mamos apsidžiaugs, jei padovanosite kosmetikos parduotuvės dovanų čekį.

Nepamirškite, kad šią diena mama turi jaustis lyg karalienė, tad lepinkite ją dėmesiu ir meilę, vykdykite kiekvieną jos užmojį, nes ji verta jų. Gera mintis užsakyti mamai pavasarinių pasikeitimų procedūras - vizitą į masažo ar grožio saloną, po kurio visa šeima eitumėte į mamos išsvajotą koncertą, restoraną ar filmą.

Originali dovana - įrėminta fotografija, kurioje jūs esate dar mažas vaikutis, arba kurioje esate jūs ir jūsų mama neseniai nusifotografavę.

O gal mama galvojo apie savaitgalį toli už miesto šurmulio? Suorganizuokite mamai iškylą, šventinį pasisėdėjimą gamtoje. Sakoma, kad geriausia dovana ta, kuri padovanota su meile, jautrumu, nuoširdumu. Pasistenkite to nepamiršti.

Geriausios dovanų idėjos mamai

Dovilė Pociūtė - Slotkienė
anonsas.lt