2023 Gegužės mėnesio „National Geographic Lietuva“ žurnale pasakojame apie dramblius...

Gegužės mėnesio „National Geographic Lietuva“ žurnale pasakojame apie vienus didžiausių planetos gyvūnų – dramblius ir jų išlikimui kylančias grėsmes.

Įmonė:	ŽURNALAS "NATIONAL GEOGRAPHIC" LIETUVA
Adresas:	T.Kosciuškos 24-102,
Vietovė:	Vilnius
Telefonas:
Faksas:
Mobilus tel.:	+370 673 04004
el. paštas:	info @ nationalgeographic.lt
Tinklalapis:	www.nationalgeograph...
Darbo laikas:
Visi įmonės produktai

Gegužės mėnesio „National Geographic Lietuva“ žurnale pasakojame apie vienus didžiausių planetos gyvūnų – dramblius ir jų išlikimui kylančias grėsmes, šylančio klimato daromą žalą Norvegijos fjordams bei Kosovo karo žiaurumus išgyvenusių žmonių istorijas.

Dramblių paslaptys

Autorius Srinath Perur

Fotografas Brent Stirton

„Jiems visiems gresia pavojus, – sako Kenijos ekologė Pola Kahumbu (Paula Kahumbu). – Visiems drambliams gresia labai didelis pavojus.“ Sumažėjo visų trijų rūšių populiacijos: afrikinių dramblių – po Užsachario Afriką drimblinėjančių didžiausių Žemės sausumos gyvūnų, afrikinių miškinių dramblių – Afrikos pusiaujo miškų paunksmėje klajojančių jų giminaičių tiesiomis iltimis, ir mažesnes ausis turinčių azijinių dramblių, kurių bene trečdalis gyvena nelaisvėje. Dėlto kalti mes. Mes braunamės į dramblių teritoriją statydami namus ir tiesdami kelius, kirsdami miškus ir sėdami javus. Dar žiauriau – žmonės pataikauja savo troškimui turėti dramblio kaulo niekučių, kurie gaminami iš negyvo dramblio ilčių. Nors dramblius suskaičiuoti sunku, vieno vertinimo duomenimis, XIX a. pradžioje Afrikos žemyne galėjo gyventi maždaug 26 mln. dramblių. Nuo to laiko šis skaičius sparčiai mažėjo, o padažnėjus brakonieriavimui per pastaruosius penkis dešimtmečius pavojingai sumenko. Dabar Afrikoje likę vos 415 000 dramblių. Azijoje gamtoje jų veikiausiai yra tik 50 000.

Ilgas karo šešėlis

Autorius Robert Draper

Fotografė Justyna Mielnikie Wicz

Kosove – labai jaunoje karo sužalotoje valstybėje – kiekvienas gyventojas turi istorijų, kuriomis dalytis su kitais labai skausminga, bet likusieji gyvi bent jau gali jas pasakoti, todėl primygtinai reikalauja, kad pasaulis išklausytų. Būtent to žengiu į Nacionalinės asamblėjos pirmininko pavaduotojos, 36-erių Sarandos Bogujevci (Saranda Bogujevci), kabinetą šalies sostinėje Prištinoje stovinčiame parlamento pastate. Šilta šypsena ir tvirtas rankos paspaudimas nepaslepia gilių blyškių randų ant dilbio aukščiau sumaitotos kairiosios plaštakos. Tačiau S. Bogujevci ir nevengia kalbėti, iš kur tos žaizdos. 1999 m. kovo 28 d., kai serbų sukarintas dalinys įsiveržė į Podujevės (Podujevë) miestą, kuriame gyveno Saranda su šeima, jai buvo trylika. Kareiviai nusivarė 21 Bogujevcių šeimos narį į sodą, sustatė prie sienos ir ėmė šaudyti. Išvyko palikę krūvą lavonų. Tarp jų buvo dvimetis berniukas, seniausia šeimos moteris, taip pat Sarandos geriausia draugė ir pusseserė Nora. Tačiau penki iš šių žmonių, tarp jų ir Saranda, vis dar kvėpavo,– ji kažkaip išgyveno net suvarpyta 16 kulkų.

Kraštutinumų metai

Fotografas Stefano Unterthiner

Svalbarde už žygeivių pamėgtų viršukalnių driekiasi Sasenfjordeno (Sassenfjorden) įlanka. Kadaise mažesni šio Norvegijai priklausančio salyno fjordai žiemą užšaldavo, bet atšilus klimatui kai kuriuose iš jų vanduo srūva visus metus. „Pasijunti menkas“, – Stefanas Untertineris bandydamas apibūdinti Svalbardą – toli Arktyje esantį Norvegijos salyną, kur jis su šeima praleido visus metus. 2019 m. italas fotografas su žmona Stefani (Stéphanie) ir mažamečiu sūnumi bei dukra vos persikėlęs į didžiausią Svalbardo gyvenvietę Longjyrbieną (Longyearbyen) pasijuto jaukiai: miestelyje gyvena tik apie 2100 žmonių – mokslininkų, kelionių organizatorių ir studentų, bet jie čia susirinko iš viso pasaulio. Norėdamas sužinoti, kaip kinta pažeidžiama ekosistema šioje sparčiausiai šylančioje Žemės vietoje, S. Untertineris ėmė dairytis arktinės gyvūnijos ir augalijos. Jis keliavo sniego motociklu ir pėsčiomis, apsirūpinęs žiūronais, šautuvu, be kurio čia nevalia eiti į laukinę gamtą, ir fotoaparatu. Fotografas pastebėjo, kad fjorduose tirpsta ledynai, daugėja sniego griūčių, o lietaus merkiamas amžinasis įšalas ledu aptraukia augalus, kuriais minta laukiniai gyvūnai.

Išplėšti iš šeimų

Autorė Suzette Brewer

Fotografė Daniella Zalcman

Šimtmečius čiabuvių vaikai buvo atiminėjami iš šeimų ir atiduodami į misijas bei internatines mokyklas. Buvę mokiniai, tokie kaip šie, pavaizduoti portretuose, tik dabar ima galutinai suvokti pasekmes. Patriša vaitfut (Patricia Whitefoot) ne viską prisimena iš vaikystės, prabėgusios Jakimos krikščioniškojoje indėnų misijoje – internatinėje mokykloje Jakamų indėnų rezervacijoje, Vašingtono valstijoje. „Prisimenu bėglius“, – sako P. Vaitfut. Jai tuo metu buvo 5 ar 6 metai. „Matydavau vyresnes mergaites bėgant. Joms ruošiantis sprukti iš misijos visos turėdavome saugoti paslaptį. Ir saugodavome.“ Dabar jau 73-ejų P. Vaitfut taip pat prisimena, kaip misionieriai atvyko į jos senelių namus rezervacijoje. Greitai po to ji atsidūrė bendrabutyje su kitomis čiabuvių mergaitėmis. Kitus kelerius metus ji buvo priversta gyventi pagal taisykles ir dirbti ūkyje, prižiūrima ne itin meilių suaugusiųjų. Ji niekaip negali pamiršti vaikystėje nuolat lydėjusių kitoniškumo, baimės ir kontrolės jausmų.

*********

„National Geographic Kids“ gegužės mėnesio numeryje jaunieji skaitytojai susipažins su gyvūnais – planetos saugotojais, ypatingai ištverminga smėlyninių kačių rūšimi bei naujomis robotų technologijomis.

10 planetos saugotojų

Autorė Allyson Shaw

Visi žinome, kad privalome saugoti Žemę ir gyvūnus. Bet ar žinojai, kad gyvūnai taip pat saugo planetą? Jie mažina anglies dioksido kiekį, prisideda prie miškų auginimo ir saugo krantus nuo potvynių. Susipažink su 10 gyvūnų ir įdomiais būdais, kaip jie gelbsti mūsų planetą. Štai viena iš jų – didžioji panda. Pūkuota didžioji panda sėdi Kinijos miške ir graužia bambuką. Nors atrodo, kad panda tiesiog užkandžiauja, iš tiesų ji prisideda prie kitų gyvūnų išsaugojimo.

Robotų apžvalga

Autorius Chris Tomlin

Kai galvoji apie šiandienos robotus, turbūt pirmiausia į galvą šauna mintis apie gamyklose ir sandėliuose įrengtus mechanizmus. Bet visa tai gali labai greitai pasikeisti. „Artimoje ateityje turėtume išvysti daugiau robotų vietose, kur su jais bendrautų vaikai – mokyklose, ligoninėse ir netgi namuose“, – sako inžinierius Machmudas Elkomi (Mahmoud Elkoumy). Skaityk žurnalą ir sužinosi apie šešis įmantrius robotus, kurie visai netrukus gali tapti mūsų kasdienio gyvenimo dalimi.

Gyvenimas dykumoje

Autorė Leonie Joubert

Smėlyninės katės, dar vadinamos margaritomis, gyvena itin karštose teritorijose Šiaurės Afrikoje, Vakarų ir Centrinėje Azijoje. Čia gyvenimo sąlygos tikrai sudėtingos. Sacharoje dienos temperatūra pasiekia beveik 50 °C karščio, o naktį – nukristi žemiau nulio. Surasti vandens čia taip pat nelengva. Dykumoje prilyja vos 10 cm lietaus per metus. Tikrai retas gyvūnas sugebėtų išgyventi su tiek mažai maisto ir vandens, tačiau smėlyninės katės tai gali. Nors šie gyvūnai primena namines kates, savo ištverme jas smarkiai pranoksta. Skaityk žurnalą ir sužinosi, kaip joms tai pavyksta.

Slapta šnipų istorija

Autorė Kay Boatner

Iliustravo Joe Rocco

Turbūt įsivaizduoji šnipus kaip nepriekaištingai apsirengusius seklius, apsiginklavusius įmantriais prietaisais... Bet ar žinojai, kad šnipai egzistavo ir prieš tūkstančius metų? Senovės egiptiečiai, graikai ir romėnai samdė juos, kad šnipinėtų priešus. O, štai, Japonų šnipai vadinosi „shinobi“, arba „nindzės“, o pagrindinė jų užduotis buvo slapta rinkti informaciją apie priešus ir konkurentus.

Nuostabūs gyvūnai

Viename Niujorko bėgimų kartą varžėsi labai neįprasta dalyvė – žąsis Raukšlė. Naminė žąsis 800 m bėgo kartu su savo šeimininkais, kirto finišo liniją ir, kaip visi, buvo apdovanota dalyvės medaliu. Beje, žąsis turi specialius bėgimo batelius.