Plekšnių žvejyba nuo kranto
Plekšnių žvejyba Baltijos jūros paplūdimiuose Surf tipo meškerėmis daugiau
Užsisakykite ANONSAS.LT naujienlaiškį.
Vandens telkiniai Nemuno deltoje yra vieni iš turtigiausių žuvų ištekliais. Įspūdinga žvejyba įmanoma beveik ištisus metus, tačiau geriausi kibimo laikotarpiai yra nuo balandžio mėn. Iki lapkričio mėn.. Didžiausi laimikiai laukia kai Nemuno delta patraukia migruojančios žuvys į nerštavietes. Tačiau neršto laikotarpio Nemuno deltos regioniame parke yra taikomi žvejybiniai ribojimai gaudant kai kurias žuvis. Didelė dalis žuvingiausių vietų yra Nemuno regioniniame parke kuriame Nacionalinis žvejo bilietas negalioja ir reikia įsigyti Parko leidimą žvejybai. Dalyje Nemuno deltos teritorijoje visai draudžiama žvejyba. Nemuno deltos regione gana neblogai išvystyta pramogų infrastruktūra, čia bus įdomu atvykti ne tik žvejams, bet ir jų šeimos nariams.
Kuojos Nemuno Deltos vandens telkiniuose sutinkamos gausiai ir ištisus metus. Tačiau įspūdingiausios kuojų žvejybos joms buriantis ir traukiant į nerštavietes. Mėgstamiausia žvejybos vieta Mingėje. Žiemą, Minijoje esant ledui, ar ankstyvą pavasarį būna labai smagus didžiulių kuojų traukimas. Žiemą gaudoma vagoje ar prie kranto esančiose duobėse įprastine žiemine įranga su nedideliu švineliu ir ilgu pavadėliu, pavasarį- lengvu feederiu. Šiuo laikotarpiu gana dažnai kimba 300-400 gramų kuojos, tačiau pakliūna ir pusės kilogramų ar net didesnių kuojų. Ledui nuėjus dažniausiai gaudoma dugninėmis meškerėmis. Priklausomai nuo srovės naudojami nuo 1 iki 3 uncijų svareliai. Masalai gai skirtis, bet paskutiniu metu kuojos žiemą geriausiai kimba ant iš manų kruopų suplaktos tešlos, taip vadinamos „mankės", o pavasarį dominuoja kukurūzo ir musės lervos derinukas.
Naudojamas vienas ilgas, ne trumpesnis kaip 80 centimetrų pavadėlis. Pavadėlis tvirtinamas ant suktuko kurio judėjimas ribojamas guminiais stabdžiais. Pagrindinis sistemėlės valas taip pat ilgas, kad būtų galima keisti pavadėlio vietą ieškant tinkamiausio žvejybos aukščio. Kartais kuojos maitinasi prie dugno, kartais, ypač kai pašviečia saulė, pakyla net iki 2 metrų nuo dugno. Pavadėliui geriausia naudoti fluorokarboninį pavadėlį, apie 0,18-0,22 mm diametro. Mingėje Minijos vaga gana švari, todėl galima naudoti ir plonesnius pavadėlius. Parindinis valas rekomenduojamas apie 0,22- 0,25 mm. Kur yra kliuvinių, norint išsaugoti sistemėlę, tarp sistemėlės ir svarelio dedamas trumpas, 5-10 cm plonesnio, nei sistemėlės, valas.
Patogiausios žvejybos vietos yra Minijos kaimo pakrantės. Palei krantą apie kilometrą eina promenadas, kojų nesušlapsite ir nereikės klampoti purvynais. Pakrantėje yra daug išėjimų į Minijos upę, užmetimui netrukdo medžiai. Žvejybai nuo kranto geriausia naudoti vidutinius ir lengvus fiderius. Feederį galima išsirinkti Arlivas žvejybos parduotuvėje Kaune arba nusipirkti internetu.
Minijos kaimas yra ideali vieta žvejams apsistoti. Čia daugybė etnografinio stiliaus namų su įvairiais patogumais. Šiame name kurį išsirinkome per Airbnb.com didžiulė moderniai įrengta svetainė ir virtuvė, keturi miegamieji su vonios kambariu viduje. Pasak Mingės kaimo seniūnaičio Jurgio čia nuomojami visi namai. Iš Mingės kaimo galima išsinuomoti valtį ir pasiekti kitas Nemono deltos vietas, Atmatą, Skirvytę, Kuršių marias. Netoli šias žvejybos vietas ir polderius pasiekti automobiliu.
Dažniausiai kartu su kuojomis migruoja ir plakiai. Jie gerokai skiriasi nuo ežerinių. Tokio pat ilgio Kuršmarių plakis gali sverti du kartus daugiau nei Aukštaitijos ežerų plakis. Neretai pakliūna 400-500 g ar net 700 g egzemplioriai. Plakiai kimba ant to paties kukurūzo kaip kuojos. Mėgsta slieką, muses ir uodo trūklio lervos derinį.
Karšių žvejyba yra viena iš mėgstamiausių Nemuno deltoje. Pavasarį pirmieji karšiai ima kibti kiek sušilus vandeniui jiems kylant į nerštavietes. Dažniausiai žvejojama pagrindinėse Nemuno atšakose Atmatoje ir Skirvytėje, taip pat, Atmatos intakuose Aukštumaloje ir Šyšoje. Kiek žemiau Rusnės prasideda duobės kuriose būriuojasi karšiai. Metama gana toli, ypač šviesiuoju paros metu. Žvejybai naudojami sunkesni, apie 3-4 uncijų svareliai. Kartais sėkmingai naudojama žvejyba su šėryklėmis, kurios turi švininį padą. Atitinkamai naudojami sunkesni fyderiai, dažniausiai nuo 3,60 metrų ilgio. Srovė, ypač pavasarį, būna gana didelė, neretai neša žoles,todėl verta naudoti fiderį su didesniais žiedeliais. Sunkų feederį galima įsigyti Arlivas parduotuvėje Kaune arba internetu.
Nuo balandžio 20 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioniniame parke karšių žvejyba draudžiama. Šiuo laikotarpiu juos galima už parko ribų arba juos pagavus tuoj pat paleisti .
Potvynio metu smėlio pliažiukai gerokai sumažėja. Nusekus vandeniui po neršto grįžę karšiai gaudomi nuo visai padorių pliažiukų Dažniausiai žvejybos vietose dugnas būna švarus. Žvejams reikia atsiminti, kad automobilis negali būti statomi arčiau kaip 25 metrai nuo kranto, taip pat, parke draudžiama statyti palapines ir kurti laužus. Prie Atmatos automobilius žvejai dažniausiai palieka palei kelią į Uostadvarį arba prie gruntinio kelio kitoje upės pusėje. Nors nornt rasti vietą žvejybai sezono metu tenka keltis labai anksti, netgi būti vietoje naktį. Galima privažiuoti nuo Šyšos pusės, prie dešinio Atmatos kranto. Kelias veda nuo Šilutės. Iš dešinės Atmatos upės pusės gaudyti ypač gera kai pučia stiprus šiaurės, šiaurės rytų vėjas.
Prie Skirvytės taip pat yra vietų karšių žvejybai. Tos vietos tarp žvejų įvardijamos kaip pirma, antra, trečia krantinės. Dažniausiai ieškomos duobės, iki jų veda žvejų praminti takeliai. Gaudant nuo krantinės reikia turėti ilgą, bent 2,5 metrų graibštą pagautam laimikiui iškelti iš vandens. Kitoje pusėje jau Rusija, todėl turėkite su savimi asmens dokumentą. Jo gali pareikalauti pasieniečiai. Lankantis prie Skirvytės specialaus leidimo lankytis pasienio zonoje nereikia. Plaukiant valtimi tam turi būti gautas leidimas iš pasienio tarnybos.
Karšiai gaudomi sliekų kuokštu su keliomis musės lervomis. Kartais karšiai Nemune kimba ir ant kukuruzų su musės lervomis.
Nemuno deltoje kimbantys karšiai yra tikriausiai dvigubai sunkesni nei tokio pat ilgio Aukštaitijos ežeruose. Tokie parūkyti karšiai nepakartojami.
Nuo kelių savaičių iki mėnesio Nemuno atšakomis ir Minija į nerštą kyla stintos. Vietiniai žvejai jas gaudo traukiamais tinklais, tačiau pakankamai lieka ir gaudantiems meškerėmis. Ypač smagu stintas gaudyti Mingės kaime. Sugauni ir ant kranto iš karto kepiesi. Tik sunku tinkamą laikotarpį atitaikyti ir iš anksto užsisakyti nakvynę.
Portugališkai kepamos stintos virš laužo. Labai paprasta įranga, lenta su keliomis didesnėmis skylėmis laikantiems pagaliams. Daugiau mažesnių skylučių padaroma žilvyčio šakelėms. Mažėjant ugniai žilvyčio šakeles gali lenkti ir palenkti, kad būtų visai netoli žarijų. Gaunasi minkštos stinto skurias galima tiesiog išsiurbti. Prieš kepant/rūkant stintos porą valandų marinuojamos druska, pipirais ir citrinos sultimis.
Stintos gaudomos dugninėmis iš lengvų ar vidutinių fyderių su gana minkštomis viršūnėlėmis. Svareliui naudojami 1 - 3 uncijos svareliai. Stintų žvejyboje nereikia, kad sistemėlė laikytusi vienoje vietoje. Besiridenanti sistemėlė vilioja stintas. Dažnai stintos kimba naktį, todėl verta pasiruošti naktinės žvejybos įrangą. Dieną stintos būna toliau, naktį priplaukia prie kranto.
Sistemėlė daroma iš blizgių avižėlių, tinka jūrinės sistemėlės su nedideliais 8 dydžio kabliukais. Ant kabliuko geriausiai tinka žuvies gabaliukas. Neretai pasiteisina papildomi naudojami kvapai. Dorojant karpį į atskirą indą nupilamas kraujas į kurį vėliau sudedami supjaustyti karpio filė gabaliukai. Labai tinka į masalą įdėti traiškytą ir smulkiai supjaustytą česnaką. Masalo gabaliukai apie pusės centimetrų dydžio.
Ešeriai geriausiai kimba anktyvą rudenį, prieš nerštą ir po jo, kai pražysta alyvos. Mėgsta ešeriai būti prie krantinių, prie tilto atramų, prie duobių šlaitų, gilesnėse ir ramesnėse vietose. Galima gaudyti tiek įvairių spalvų mikromasalais, tiek 2-3 colių guminukais. Spalvos priklauso nuo oro, apšvietimo ir verta paeksperimentuoti, tačiau populiariausios ružavos, violetinės UV spinduliuose keičiančios savo spalvą. Gaudoma spiningais minkštesne viršūnėle nes dažnai ešeriai griebia besileidžiant masalui tarp patraukimų.
Populiari žvejyba su atvadu. Gale naudojamas 30-50 g galvakablis su guminuku, o aukščiau naudojamas 1-1,5 metro atvadas su kabliu ir guminuku. Galima naudoti ir kelis trumpesnius pavadėlius su keliais mikromasalais. Gaudant ešerius užkimba taip pat lydekos ir sterkai.
Taip pat, gaudoma ir senoviniu metodu - dugnine su švinu ir naktiniais sliekais. Užmetus, dugninė vis patraukiama, ešeriai suviliojami judant masalui. Dažniausiai taip gaudoma dreifuojant virš duobių Nemuno atšakose ar Kuršių mariose. Užtikus būrį inkaruojamasi.
Iš jūros ir Kuršmarių į nerštą jau nuo rudens pradeda migruoti žiobriai, tačiau pagrindiniai būriai atplaukia pavasarį. Jiems dar nusimato kelių šimtų kilometrų kelionė iki į Nemuną įtekančių upių aukštupių,. Iš jūros kyla dideli, kartais netgi kilogramą ir daugiau sveriantys žiobriai. Geriausias kibimas apie balandžio mėnesį.
Žiobriai gaudomi dugninėmsi ir plūdinėmis meškerėmis. Geriausias masalas žiobriams - uodo trūklio lerva ar krevetė, bet neretai jie kimba ir ant musės lervos ar smulkaus slieko. Gaudant plūdine meškere švinas ir masalas slenka dugnu. Pavadėlis daromas ilgas, nuo 50 centimetrų. Pavadėlis kabinamas virš švinelio.
Kiek atšilus vandeniui ima godžiai maitintis karosai ir lynai. Jie žvejojami gausiuose polderiuose, Atmatos intake Aukštumaloje. Vasarą iš Kuršių marių į Skirvytę ir Atmatą maitintis iš Kuršių marių atplaukia dideli karosų būriai. Pasitaiko ir laukinių karpių. Vasarą Skirvytėje ant kukurūzų puikiai kimba dideli karosai, kurie gaudomi dugninėmis meškerėmis su šėryklėlėmis.
Nemune deltoje yra pakankamai daug sodybų kur galima apsistoti. Daugybė sodybų yra puikiai įrengtos ir pasiekusios aukštą aptarnavimo lygį. Problemų yra dėl stipriai išreikšto sezoniškumo, daug pramogų infrastruktūros dėl to sunkiai išsilaiko. Vienu iš perspektyviausių centrų yra Mingės kaimas. Daug sodybų nuomojama, sodybos ant pačios Minijos upės kranto. Iš abiejų pusių prižiūrėtas promenadas. Vaikiantis restoranas, uostas ir valčių nuoma.
Puikūs apartamentai Minijos kaime kuriuos galima išsinuomoti Airbnb.com . Vidutiniškai nakvynę ne sezono metu galima surasti už 15 - 20 eurų. Didelė svetainė, keturi miegamieji, daug vonios kambarių. Už kelių dešimčių metrų Minijos upė ir lieptelis žvejybai.
Daug nakvynės vietų galima surasti Rusnėje. Rusnėje didelis privalumas, kad yra kelios vietos kur galima nusipirkti šviežiai rūkytos žuvies. Taip pat galima įsigyti šviežios žuvies. Netoli Rusnės gana daug vietų nakvynei Pakalnėje. Prie Atmatos sodyba važiuojant į Šyšą. Kiek tokiau nuo pagrindinių žvejybos vietų Ventės rage. Sodybos Kintuose, galiausiai nakvynė Šilutėje jei jau nieko nerasta.
Į Nemuno deltos parką verta atvažiuoti kelioms dienoms ir su šeima. Veikti bus ką, bent jau atsivalgyti kokybiškos ir šviežios žuvies. Jie nepagautos, tai nusipirktos Rusnėje. Tai gana nebrangūs laukiniai sterkai, nėgės, dideli ir riebūs ešeriai, neįtikėtinai skaniai išrūkyti riebūs pamario karšiai. Laukia rimta kulinarinė fiesta
Rūkytos ar šviežios nėgės tikras Pamario skanėstas. Žuvis valgosi tarsi dešra, kremzlė beveik nesijaučia.
Pamaryje yra įdomių lankytinų objektų. Tai Ventės ragas iš kurio galima apžvelgti marias iš kiek aukščiau. Uostadvario švyturys. Itin gražu pasivaikščioti Mingės kaime, Lietuviškoje Venecijoje. Gana stipriai Pamario autentiką išlaikę namai su raudonomis sienomis, mėlynomis langinėmis ir daniška čerpe dengtais stogais. Kai kurių stogų čerpės tikėtina dar iš prieškario periodo. Taip pat Pamaryje įrengti keli pažintiniai takai, nedideli apžvalgos bokštai.
Aukštumalos pažintinis takas per Aukštumalos pelkę.
Pavasarį ir rudenį pro čia praskrenda dešimtys tūkstančių paukščių. Jie stebimi gamtoje, supažindinama su jais Ventės rago žiedavimo stotyje.
Tūkstančiai žąsų ganosi Pamario laukuose
Pavažinėjus po regioną supranti, kad čia dar yra dar daug neatrastų perliukų. Pavyzdžiui Šyšos uostas netoli Nemuno.
Paieškojus ir paklausinėjus galima surasti valtį nuomai. Kainuoja apie 30 eurų parai. Tai atvers galimybes pažinti pėsčiomis ir automobiliu neprieinamas deltos vietas. taip pat iš Mingės organizuojamos ekskursijos laivais po Deltą ir į Neringą.
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
1 2 |
Lašišų žvejyba Baltijos jūroje, lašišų velkiavimas Baltij...
Meškerės dėklas Kaune, dėklai vienai, dviem ir trims mešk...
Boloninės meškerės Kaune, kaip išsirinkti gerą boloninę m...
1 2 |
Kaip žvejoti žiobrius, kur žvejoti žiobrius, meškerės, pašarai, sistemėlės, masalai žiobriams
Kaip žvejoti stintas Suomijoje, kelionė į Suomiją stintų gaudyti, įranga stintoms gaudyti
Kaip žvejoti ešerius žiemą, ešerių žvejybos įranga, avižėlės ir blizgutės ešerių žvejybai
Žieminės žvejybos palapinė, kaip išsirinkti, kaip sukomplektuoti įrangą patogiai naktinei žvejybai
Ką padovanoti žvejui, dovanos žvejams, dovanos žvejui idėjos, kaip išrinkti dovaną žvejui
Lydekų žvejyba rudenį, lydekų žvejyba spiningu nuo kranto ir iš valties, didžiųjų lydekų žvejyba, masalai lydekoms rudenį
Žvejyba dugnine meškere, kaip išsirinkti dugninę meškerę ir įrangą dugninei žvejybai
Kaip žvejoti vėjažuves, masalai ir įranga vėjažuvių žvejybai, receptai su vėjažuvėmis
Vasarinė karšių žvejyba dugniniais feederiais, masalai ir pašarai karšių žvejybai, karšių žvejybos įranga - meškerės, valai, laikikliai
Lydekos žūklė naudojant gyvą žuvelę, sistemėlė meškerei ir lydekos gaudymas skrituliais žiemą
Kaip gaudyti lynus, lynų žūklė, masalai, pašarai, žvejybos vietos ir įranga lynų žvejybai
Vienas iš ledynmečio reliktų giliuose Lietuvos ežeruose - ežerinė stinta. Jų žejybai naudojamos sistemos, vietos, receptai.
Stintų žvejyba ant Kuršmarių ledo, stintų žvejybos įranga, gaudymo būdai ir stintų gaudymo vietos
Kaip išsirinkti spiningą, spiningo chrarakteristikos, spiningai džigavimui, tvitinimui, velkiavimui, ritės ir valai spiningui.
Ką žvejoti Nemuno Deltoje, karšių, stintų, kuojų, ešerių, žiobrių žvejyba Nemuno žemupyje
Rudenį Lietuvos pajūris visiškai ištuštėja. Tačiau ir tuomet čia galima rasti puikiausią pramogą.
Netikėkite, kad menkės kimba ant bet ko, gera įranga menkių žvejybai ženkliai padidina laimikį
Kaip keliauti į Norvegiją, ką veikti pakeliui, ekskursijos gamtoje LAtvijoje, Estijoje, Suomijoje, Norvegijoje
Kiapževejoti ant pirmojo ledo, kokias blizgutes naudoti skitringu dienos metu, apniukusią ar saulėtą dieną, pirmaledžio ešeriai
Mokslininkai pataria dirbtinai išaugintų lašišų kepsnius valgyti ne dažniau nei kartą per mėnesį. Kodėl?
Vėžiavimas, masalai vėžiams, vėžių gaudymo įranga, Kokių Lietuvoje galima aptikti vėžių, kaip juos gaudyti, apdoroti ir valgyti.
Siekdami išvengti nelaimingų atsitikimų, žvejai turi sugebėti atskirti pavojingą ledą.
Šiandien kiršlys paplitęs didesnėje Europos dalyje, nuo Prancūzijos iki Uralo kalnų. Gausiau aptinkamas šiauriniuose kraštuose.
Žodį ‘sonaras’ (echolotas) sudaro tris reikšmės: garsas, judėjimas ir buvimo vieta. Sonaras buvo sukurtas per Antrąjį pasaulinį karą povandeninių laivų sekimui. Echolotą sudaro siųstuvas, keitiklis, imtuvas ir vaizduoklis.
Lašišų žvejyba Baltijos jūroje, lašišų velkiavimas Baltij...
Meškerės dėklas Kaune, dėklai vienai, dviem ir trims mešk...
Boloninės meškerės Kaune, kaip išsirinkti gerą boloninę m...
Žvejo kėdė Kauno žvejybinėje parduotuvėje Šilainiuose, ak...
Išlaužo žuvis, gyva žuvis, rūkyta žuvis, šviežia atvėsint...
Karpių tvenkiniai, pramoginė karpių žvejyba
Plekšnių žvejyba Baltijos jūros paplūdimiuose Surf tipo meškerėmis daugiau
Kaip atsiranda pigmentinės dėmės, kaip apsisaugoti nuo pigmentinių dėmių, kaip panaikinti pigmentines dėmes
Tortas iš vištienos ar jautienos kepenėlių perteptas majonezu ir morkų - svogūnų mišiniu.
Silkės su džiovintais pomidorais receptas, moliūgų sėklomis receptas, silkė su džiovintais pomidorais, šventinės silkės receptas, silkė su garnyru.
Silkė su avokadais, šventinės silkės receptas, nuostabus šventinis silkės patiekalas.
Rauginto moliūgo receptas, kaip rauginti moliūgą, raugintas moliūgas, moliūgų rauginimo receptas.
Raudonųjų serbentų uogienės receptas, tiršta serbentų uogienė, raudonųjų serbentų uogienės gaminimas, kaip pagaminti serbentų uogienę.
Savo sultyse marinuoti naminiai pomidorai be odelių, pomidorų savo sultyse receptas, marinuotų pomidorų receptas, kaip marinuoti pomidorus,
Kaip nugalėti skrydžio lėktuvu baimę daugiau
Lydekos gaudyma sžiemą dirbtiniu masalu daugiau
Plekšnių žvejyba Baltijos jūros paplūdimiuose Surf tipo meškerėmis
daugiauKokią plastikinę valtį pirkti, geriausios plastikinės valtys
daugiauKaip žvejoti žiobrius, kur žvejoti žiobrius, meškerės, pašarai, sistemėlės, masalai žiobriams
daugiauKaip žvejoti stintas Suomijoje, kelionė į Suomiją stintų gaudyti, įranga stintoms gaudyti
daugiauKaip žvejoti ešerius žiemą, ešerių žvejybos įranga, avižėlės ir blizgutės ešerių žvejybai
daugiauŽieminės žvejybos palapinė, kaip išsirinkti, kaip sukomplektuoti įrangą patogiai naktinei žvejybai
daugiauKą padovanoti žvejui, dovanos žvejams, dovanos žvejui idėjos, kaip išrinkti dovaną žvejui
daugiauLydekų žvejyba rudenį, lydekų žvejyba spiningu nuo kranto ir iš valties, didžiųjų lydekų žvejyba, masalai lydekoms rudenį
daugiauŽvejyba dugnine meškere, kaip išsirinkti dugninę meškerę ir įrangą dugninei žvejybai
daugiauKaip žvejoti vėjažuves, masalai ir įranga vėjažuvių žvejybai, receptai su vėjažuvėmis
daugiauVasarinė karšių žvejyba dugniniais feederiais, masalai ir pašarai karšių žvejybai, karšių žvejybos įranga - meškerės, valai, laikikliai
daugiauLydekos žūklė naudojant gyvą žuvelę, sistemėlė meškerei ir lydekos gaudymas skrituliais žiemą
daugiauKaip gaudyti lynus, lynų žūklė, masalai, pašarai, žvejybos vietos ir įranga lynų žvejybai
daugiauKelionė į Norvegiją žvejoti,menkių ir otų žvejyba Norvegijoje, žvejybos įranga Norvegijai, kur ir kuo žvejoti Norvegijoje
daugiauVienas iš ledynmečio reliktų giliuose Lietuvos ežeruose - ežerinė stinta. Jų žejybai naudojamos sistemos, vietos, receptai.
daugiauKaip žvejoti kuojas ant Kuršių marių, žvejojimo būdai, masalai
daugiauKaip išsirinkti žvejybai avižėlę,kaip parinkti tinkamą sargelį, žaidimas avižėle
daugiauStintų žvejyba ant Kuršmarių ledo, stintų žvejybos įranga, gaudymo būdai ir stintų gaudymo vietos
daugiauKaip žvejoti stintas, stintinės sistemėlės, įranga stintų žvejybai, vietinių patarimai stintų žvejybai
daugiauKaip išsirinkti spiningą, spiningo chrarakteristikos, spiningai džigavimui, tvitinimui, velkiavimui, ritės ir valai spiningui.
daugiauKą žvejoti Nemuno Deltoje, karšių, stintų, kuojų, ešerių, žiobrių žvejyba Nemuno žemupyje
daugiauŽieminė žvejo apranga, kaip išsirinkti žieminę žvejo striukę, kombinezoną, plaukiantis kostiumas, termo apranga žvejui
daugiauMeškerė be žiedelių, sportinės meškerės ir žvejyba su sportine meškere
daugiauKaip žvejoti aukšles, meškerės aukšlių žvejybai, pašarai ir masalai aukšlėms
daugiauLašišų žvejyba Baltijos jūroje, lašišų velkiavimas Baltij...
Meškerės dėklas Kaune, dėklai vienai, dviem ir trims mešk...
Boloninės meškerės Kaune, kaip išsirinkti gerą boloninę m...
Žvejo kėdė Kauno žvejybinėje parduotuvėje Šilainiuose, ak...
Išlaužo žuvis, gyva žuvis, rūkyta žuvis, šviežia atvėsint...
Karpių tvenkiniai, pramoginė karpių žvejyba
Užsisakykite ANONSAS.LT naujienlaiškį.