Kelionės į Tunisą reportažas

Saulės Prušinskaitės fotoreportažas

1. Pirmą kartą pasitikome saulę Š. Afrikoj  Tunise ir iškeliavome į didįjį turą po paslaptingą šalį...

2, 3. Nuostabaus grožio miestelis prie jūros Sidi Abou Said, kuriame vyrauja andalūziška architektūra. Baltai mėlyna spalva nuostabiai žiūrisi žydro dangaus fone.

4. O šias dvi spalvas jungia egzotiškų augalų žaluma.

5. Kitas sustojimas -  Kartagina , buvęs didžiausias punų ir romėnų miestas. Tačiau iš jo mažai kas liko, tik kolonų liekanos.

6. Pavažiavus šiek tiek toliau pakliūname į didelį imperatoriaus Anatolijaus termų kompleksą. Už šių kolonų matosi Tuniso prezidento rezidencija, todėl fotografuojant reikia stengtis, kad ji nepakliūtų į objektyvą.

7. Senąjį miestą pakeičia šiuolaikinis didmiestis - tai Tuniso sostinė Tunisas. Čia tarp arabiškos architektūros atrandame ir kelis europietiškus statinius, kaip garsiąją Tuniso arką, kurią praėję pakliūname į Mediną (senąją miesto dalį).

8. Medina - tai begalė žmonių, vaikštančių, perkančių, parduodančių, vietinių ir turistų.

9. Iš sostinės traukiame į šalies gilumą. Autobusas mus atveža į geriausiai išlikusį antikinį romėnų miestą Dugą. Įspūdingo dydžio teritorija. Didžiulis teatras su gerai išlikusia kolonada.

10. Nuo teatro matosi Kapitolijus su Jupiterio šventykla. Pro arką nuo Jupiterio šventyklos akmenimis grįstu keliu būdavo galima nukeliaut iki Kartaginos.

11. Mieste yra išlikusios didžiulių termų liekanos su išlikusia požemine šildymo sistema.

12. Iš romėnų miesto kelias mus atvedė į  ketvirtą švenčiausią musulmonų miestą Kairuaną. Šiame mieste yra didžioji Okba Ibn Ibn Afa mečetė, pastatyta naudojant senųjų romėnų miestų  akmenis, o puošybai panaudotos kolonos. Pabrėžčiau, kad Tuniso mečetės yra kvadrato formos, o ne apvalios, kaip, pavyzdžiui, Turkijoj.

13. Kairuano Medinoje yra įdomus įrenginys pilti vandeniui (gal kaip mūsų šulinys). Prie įrenginio svirties pririšamas kupranugaris, kuris eidamas ratu priverčia veikti visą sistemą.

14. Tunisas garsus savo kilimais. Štai taip rankomis rišami kilimai.

15. Mahares žvejų miestelį prie jūros. Palei jūrą nusidriekia šiuolaikinių skulptūrų parkas.

16. Iš El Džemo mūsų kelias bėga per Mahares žvejų miestelį prie jūros. Jis vėl gi išsiskiria tunisietiška architektūra ir baltai žydru koloritu.

17. Toliau nuo jūros - Tuniso pietuose prasideda smėlynai, o smėlynuose įkurtos oazės. Tai lyg mūsų kolektyviniai sodai. Oazė -  tai žalias žemės lopinėlis, suskirstytas į sklypus. Augalai ten auga  keturiomis pakopomis : I -žoliniai augalai, II- krūmai, III - apelsinmedžiai, granatmedžiai, IV - datulių palmės.

18. Paganę akis po egzotišką augmeniją važiuojame į dar egzotiškesnį Matmatos regioną. Tai pietinė Tuniso dalis, jau visai netoli Sacharos dykuma, bet iki jos važiuojame „Mėnulio" kalnais. Jie tokie keisti, pilkšvai rusvos spalvos, išraižyti keistomis juostomis. Augmenijos beveik nėra, tik kur ne kur - vienišas išdžiūvęs krūmokšnis ar pakelės palmė.

19. Matmatos regione labai karšta, todėl vietiniai gyventojai berberai trigloditai gyvena urvuose. Berberų būsto įėjimo sienos išpaišytos rankų plaštakomis - tai laimę nešantys ženklai.

20. Berberų būsto viduje visai jauku, praėjus per vieną kambarį patenki į vidinį kiemą, iš kurio gali eiti į kitus kambarius, yra elektra. Daiktų daug nėra, o ir tie rakandai panašūs į mūsiškius kaime naudojamus - pinti, moliniai, mediniai. Šeima, kurioje lankėmės, kaip ir ši „močiutė nuo Kartaginos laikų ", dabar gyvena iš turistų (toks verslas).

21. Kieme rūtų darželio, aišku, nėra, bet matosi tvarkingai iš akmenų sudėtos tvorelės, padarytos kažkokios nišos, šulinys, kieme buvo bėgiojančių vištų.

22. Vaizdai keičia vaizdus ir štai jau Duzas  - vartai į Sacharą. Pagaliau pamatėme tikrą dykumą ir su kupranugariais patraukėme per Sacharą saulės palydėti.

23. Vakarėjančios dykumos nesibaigiantys barchanai. Ir nuo bet kokio vėjelio dvelksmo nešamas be galo smulkus smėlis lenda į akis, nosį, burną, fotoaparatą.

24. Saulėlydis Sacharos dykumoje, ir tuo viskas pasakyta. Begalinė ramybė ir įspūdžiai.

25. Po įspūdžių smėlynuose iš ryto mūsų kelias veda per Chott El Jerid druskos ežerą. Įspūdingas peizažas. Aplink -  rusvos druskos kalnai, kai kur tyvuliuoja spalvoti ežerėliai: rausvi , žalsvi, melsvi , priklausomai nuo vandenyje esančių mineralų.

26. Pasitinkame virš druskos ežero kylančią saulę. Man peizažas primena mėnulį. Po to judame link Tozeuro. Norėčiau papasakoti, kad tik įvažiavus į Tozeurą pačiame dykumos viduryje mus užpuolė tokia liūtis, kokia pasitaiko gal pora kartų per metus. Bet užpuolė būtent mus. Taip kad kitas dvi dienas matėme liūties pasekmes.

27. Atvažiavę į Tozeurą persėdome į džipus ir išvažiavome pasivažinėti smėlynais. Pasivažinėjimas buvo sudėtingas - turėjome važiuoti ne puriu dykumos smėliu, o kastis per šlapią purvą.

28. Taip, tokį vaizdelį dykumoje pamatyti retenybė. Kopa „Kupranugaris" po lietaus atrodė apgailėtinai, o apačioje telkšojo balos.

29. Tačiau ant didžiosios kopos vis tiek užvažiavome. Įspūdis nepakartojamas. Nusileidus stačia galva nuo kopos pakliuvom tiesiai į „Žvaigždžių karų" miestelį, kur yra išlikusios filmo dekoracijos.

30. Laimingai grįžus iš dykumos mus nuvežė į dar vieną rojaus kampelį. Nors keliai buvo sunkiai pravažiuojami, oazės augalai, rodos, jautėsi gerai. Tik datulėms lietus labai pakenkė.

31, 32. Tozeuras labai simpatiškas, visiškai kitokios  architektūros miestas. Čia pastatų sienos ornamentuotos.

33. Kitą rytą iš Tozeuro išvažiavome į Atlaso kalnus. Pirmas sustojimas - Čebikos kalnų oazėje. Nuostabaus grožio rausvo atspalvio kalnai su  tarpekliuose augančiomis  palmėmis ir tekančiu upeliu. Po liūties perėjos buvo užverstos.

34. Iš Čebika kalnų serpentinais pasiekėme Tamerza kalnų oazę. Įspūdingas kanjonas, krioklys ir žaluma - tai atgaiva sielai. Net negali suvokti, kaip tokioje nedidelėje teritorijoje tiek skirtingų peizažų nuo dykumos iki vos ne atogrąžų miškų...

35. Iš rojaus vėl leidžiamės į kelionę.Vėl centrinė Tuniso dalis, miestas Sbeitla, kuriame randame senovės romėnų miestą Sufetula. Toks nedidelis, palyginus su kitais, amfiteatras.

36. Gerai išlikusios Jupiterio, Minervos ir Junonos šventyklos.

37. Štai taip apkeliavę beveik visą paslaptingąjį Tunisą sugrįžome į  Susą. Čia mes ryte ir atsisveikinome su Tunisu ir pilnatimi.