Kaip išsirinkti tinkamą turistinę aprangą, kuprinę, miegmaišį ir palapinę

Vasara įsibėgėja – pagaliau sulaukėme šiltų orų, liepos bei rugpjūčio mėnesiais dauguma turės ilgąsias vasaros atostogas. Jų belaukdami galite susiorganizuoti žygį ar savaitgalį palapinėje ant ežero kranto. Poilsio gamtoje kokybę lemia turimas inventorius – kokybiška  palapinė, miegmaišis, tinkama kelioninė apranga. Todėl su turistinėmis prekėmis prekiaujančios parduotuvės „Armijai ir civiliams“ vadovu Kaune Gintautu Pavilioniu kalbėjomės, kaip pasirinkti geriausią ir turistiniam žygiui  tinkamiausią aprangą bei kelioninį inventorių.

„Pirmiausia turite sau užduoti tokius klausimus: kur keliausiu? Kokio sudėtingumo tai bus žygis ar kelionė? Ar bus ekstremalių sąlygų?  Antras klausimas – už kokią sumą sau galite leisti įsigyti daiktą? Trečias klausimas – naudojimo dažnumas. Ar perkate kelioninį inventorių vienai išvykai, ar planuojate visą vasarą išvykti į gamtą, kažur keliauti? Matyt, nuo to, kaip dažnai daiktą naudosite, priklausys ir kiek lėšų skirsite jam įsigyti“, – kalbėjo G. Pavilionis.

Tie, kurie automobiliais vyksta kelias dienas pagyventi palapinėse neatsisakys turistinio špižinio puodo ar patogios kariškos kuprinės su daugybe kišenių – nors vien tuščia tokia kuprinė gali sverti iki 2 kilogramų. Tačiau tie, kuriems visą turtą teks nešti ant nuosavų pečių, greičiausiai ieškos kuo lengvesnės palapinės ar turistinio miegmaišio.

Apranga – turistiniai batai

„Miesto turizmui tiktų paprasčiausi batai be auliuko, žygiams gamtoje – lengvi, kvėpuojantys, su aukštesniu aulu turistiniai batai, kad būtų apsaugota jūsų čiurna“, – sakė G. Pavilionis.

Kuo ekstremalesnės žygio sąlygos – tuo sudėtingesni kelioniniai batai. Jei ketinate eiti per akmenis, rinkitės batus pakietinta „nosimi“, galiausiai itin kieti ir aukštais aulais žygio batai skirti ekstremaliam kopimui, ant jų galima segtis kates.

„Visi turistiniai batai yra su „Gore-tex“ membrana. Tai reiškia, jog jie yra neperšlampantys, tačiau kvėpuojantys, atiduodantys prakaitą į išorę“, – pabrėžė pašnekovas.

Jis patarė atkreipti dėmesį ir į žygiui skirtas kojines – jei iš tiesų toli žygiuosite, rinkitės gaminį su polipropilenu, jis padeda išgarinti prakaitą.

Kiek kojinių reikėtų pasiimti?
„Žygyje kojines reikėtų keisti kas 2 valandas  – keiskite tuomet, kai jau jaučiate diskomfortą. Kariuomenėje jos neretai tiesiog rišamos ant kuprinės, išdžiūsta, prasivėdina ir galima jas autis vėl. Todėl kiek kojinių reikėtų žygiui – atsakymas kiekvienam individualus“, – sakė G. Pavilionis.

Apranga – marškinėliai, kelnės ir apsauga nuo lietaus

Žygio apranga susideda dažniausiai iš turistinių kelnių ir lengvų marškinėlių. G. Pavilionis pastebi, jog lietuviai specializuotose turistinių prekių parduotvėse dažniausiai ieško rūbų nuo lietaus.

„Jei keliaujate retai, pats paprasčiausias pasirinkimas būtų striukė ir kelnės, – sakė parduotuvės vadovas. – Didžiausias pigesnio gaminio (striukės) minusas – ji yra visiškai laminuota ir nekvėpuoja, todėl apsirengus nesijaučiama komfortiškai“.

Tuo metu drėgmę praleidžiantys drabužiai jau kainuoja brangiau.
Ką daryti, jei galiu sau leisti įsigyti vienintelį daiktą apsaugai nuo lietaus ir besimainančiam orui?

G. Pavilionis rekomendavo palapinsiaustę.

„Tai – skraistė su gobtuvu, prireikus transformuojama ir į vienvietę palapinę, patiesalą atsisėsti ant žemės, užuovėją ar pastogę. Ir vietos užima palyginti nedaug, nedaug sveria“, – sakė jis.

Renkantis likusią turistinę aprangą reikėtų atkreipti dėmesį į 2 dalykus – kad rūbai kvėpuotų ir nevaržytų judesių, būtų patogūs. Parduotuvės vadovas rekomendavo matuojantis aprangą būtinai pritūpti, padaryti įvairių judesių taip patikrinant, ar drabužis neverš kokioje nors situacijoje.

Ar turi įtakos, iš kokios medžiagos jis pagamintas?

„Daugelis vertina medvilnę. Tačiau ji greičiau blunka ir greičiau susidėvi – ypač jei rūbas yra tamsesnės spalvos. Todėl jei jau renkatės 100 proc. medvilnės sudėties drabužį, geriau rinkitės jį kiek šviesesnį.  Jei toleruojate sintetinius audinius, drėgmę itin gerai išgarina nailonas. Tačiau kai kurie klientai nemėgsta sintetikos ir teigia, jog su tokiu rūbu tik gausiau prakaituoja,“ – atskleidė Kauno parduotuvės vadovas.

Apranga – termo rūbai

Tuo metu termo apranga aktualesnė šaltuoju sezonu, tačiau vasarą labai patogu turėti vieną tokį rūbą vėsesniam vakarui. Termo apranga dažniausiai susideda iš 3 sluoksnių.

„Pirmasis sluoksni yra sintetinis – skirtas greičiau išgarinti drėgmę. Vis tik šlapias rūbas prie kūno yra dažniausia peršalimų priežastis. Vakarui arba miegojiui rinkitės antrąjį termo aprangos sluoksnį – jis jau yra šiltesnis“, – sakė G. Pavilionis.

Apsirengus tris sluoksnius termo aprangos labai lengva prisitaikyti prie kintančios orų situacijos: jei per šalta – apsirengiante papildomą sluoksnį, jei per karšta – nusirengiate. Parduotuvės vadovas rekomendavo drabužius su merino vilna – jie yra šilčiaudsi ir patogiausi naudoti. Tegul žodis „vilna“ jūsų neapgauna – iš merino vilnos gali būti pagaminti ir paprasti marškinėliai trumpomis rankovėmis.

Miegmaišis

Renkantis turistinį miegmaišį vėlgi svarbu sau atsakyti į klausimus: kokioje žemiausioje temperatūroje ketinate miegoti? Ar jums svarbus miegmaišio svoris?

G. Pavilionio teigimu, miegmaišis, skirtas nakvoti +6 º C gali sverti ir beveik 2 kilogramus, ir vos 800 gramų.

„Lengvieji kelioniniai miegmaišiai yra brangesni, tačiau juos renkasi žmonės, keliaujantys pėsčiomis, skrendantys lėktuvais (su rankiniu bagažu). Tie, kurie žada į stovyklos vietą nukeliauti automobiliu, gali rinktis sunkesnį variantą“, – patarė G. Pavilionis.

Kad išlaikytų šilumą turistų ar ypač alpinistų miegmaišis turi būti purus. Itin geromis savybėmis pasižymi miegmaišiai su ančių pūkų užpildu. Jų išorinis sluoksnis dažniausiai būna pagamintas iš nailono.

Jei ketinate nakvoti gamtoje be palapinės, galite įsigyti specialią neperšlampančią ir nuo lietaus saugančią movą, kurią naudoja kariškiai. Įprastai miegmaišio išorinis sluoksnis nuo lietaus neapsaugo.

Miegmaišiai būna mumijos ir voko formos. Kuo šios formos skiriasi?

„Voko formos kelioninio miegmaišio apačia yra keturkampė, turistai gali jį visiškai atsisegti ir panaudoti kaip antklodę. Mumijos formos megimašis siaurėja į apačią, todėl yra šiltesnis – nes savo kūnu reikia prišildyti mažiau tūrio“, – sakė G. Pavilionis.

Jis pastebėjo, jog moterys yra šilumos mėgėjos, todėl renkasi šiltesnius turistinius miegmaišius nei vyrai.

Kai kurie gamintojai netgi gamina specialius miegmaišius moterims – jie yra šiek tiek šiltesni, minkštesni, siauresni ir trumpesni.

Tačiau jei jūsų ūgis – virš 190 centimetrų, jums gali prireikti prailginto miegmaišio –  nes standartinio ilgis yra 210 – 220 centimetrų.

Dar gaminami miegmaišiai vaikams. Dauguma jų yra tiesiog trumpesni, tačiau galima įsigyti miegmaišį, kuris „auga“ kartu su vaiku – papildoma dalis nusisega ir prisisega prie miegmaišio.

O ką darote, jei miegant miegmaišyje pasidaro per šalta? G. Pavilionis sako, jog dauguma mūsų daro klaidą – prisirengia daugiau drabužių, megztinių, striukių ir bando miegoti toliau.

„Tai sušilti nepadės – gal net pablogins situaciją. Miegmaišį mes prišildome savo kūnu, o miegant su striuke pojūtis bus toks pats, tarsi miegotum be miegmaišio. Jei jau darosi per šalta, geriau striukę ar megztinį užmesti ant miegmaišio. Taip šiltas oras, kurį prišildėme miegmaišio viduje, lėčiau iš jo išeis“, – patarė parduotuvės vadovas.

Jis taip pat patarė miegant miegmaišyje užsimauti kepurę, miegoti su laisvomis, neapspaudžiančiomis kojinėmis.

Kilimėlis arba čiužinys po miegmaišiu

Po miegmaišiu galite dėti arba pripučiamą čiužinį, arba išvyniojamą poliuretaninį turistinį kilimėlį, arba savaime prisipučiantį kilimėlį.

„Žmonės džiaugiasi, kad ant pripučiamo čiužinio minkšta. Tačiau ant jo gerai nepailsėsi – priputi šiltą orą, tada jis atšąla, automatiškai pasikeičia oro tūris čiužinyje ir jis bliūkšta. Taip pat jei ant čiužinio miegate dviese, kai versis vienas, kitas tai jaus,“ – minusus vardijo G. Pavilionis.

Jo teigimu, poliuretaniniai kilimėliai tikrai gerai sulaiko šaltį, vos 1,5-2 cm storio kilimėlio užtenka, kad miegoti nebūtų šalta. Tačiau šie kilimėliai nėra tokie minkšti, kaip juokauja G. Pavilionis, kankorėžius iš po palapinės jau teks kruopščiai išrinkti.

„Mažiausiai vietos užima ir lengviausi yra savaime prisipučiantys kilimėliai. Sakyčiau, tai tarsi hibridas tarp pripučiamo čiužinio ir kelioninio kilimėlio. Jis pasižymi geromis termo savybėmis, sveria apie 600 gramų, yra apie 2,5 centimetro storio. Kaip tokiu kilimėliu naudotis? Išpakuojate, padedate į tą vietą, kurioje miegosite, atsukate ventilį ir paliekate. Viduje esanti termoizoliacinė medžiaga plečiasi ir traukia orą, po 10-15 minučių reikia dar pripūsti iki tokio kietumo, kad turistinis kilimėlis gerai laikytų savo formą. Štai, jau galite miegoti,“ – pasakojo „Armijai ir civiliams“ parduotuvės Kaune vadovas.

Tokio kilimėlio minusai – aukštesnė kaina ir rizika kilimėlį pradurti. Vis tik į kiekvieną komplektą yra įdėtas rinkinukas, leidžiantis lengvai susitaisyti pradurtą čiužinį.

Palapinė

Kelioninės palapinės taip pat skirstomos į kelis tipus. Skirtos nakvoti ekstremaliausiomis sąlygomis yra mažensnio aukščio, turi specialias klostes, kurios apkasamos sniegu ar apstatomos akmenimis dėl stabilumo. Tokios alpinistų palapinės gali atlaikyti didesnį vėją, lietų, jos priklauso „Extreme“ serijai.

„Tokias turistines palapines renkasi žmonės, kurie keliauja pėsčiomis, turi palapinę nešti ant savo nugaros. Itin aukštas jų hidrostatinis slėgis: tokia palapinė atlaiko 6000 mm vandens į kvadratinį centimetrą, o palapinės dugnas – 10 000 mm į kvadratinį centimetrą. Taip pat jų karkasiniai strypai pagaminti ne iš anglies pluošto, tačiau iš duraliuminio,“ – kalbėjo pašnekovas.

Aliuminio strypai nelūžta, net jei nešdamas dar supakuotą palapinę slysteltumėte ir ant jos užgriūtumėte.

Kiek paprastesnės, „Extreme Light“ serijos palapinės yra aukštesnės, mažiau atsparios vėjui ir atlaiko mažesnį kiekį lietaus (viršutinis sluoksnis – 5000 mm, dugnas – 8000 mm).

„Tačiau lietuviškus orus dar tikrai atlaikytų“, – tikina G. Pavilionis. Šių palapinių konstrukcijos taip pat iš duraliuminio, todėl palapinė yra pakankamai atspari stipriam vėjui.

Paskutinė – „Outdoor“ ir „Outdoor Classic“ palapinių serija skirta tiesiog stovyklavimui Lietuvos sąlygomis. Šios palapinės turi anglies pluošto strypus, tačiau jie yra papildomai armuoti (išlietas sutvirtinimo tinklelis). Šių palapinių hidrostatinis slėgis yra 3000 mm, o jų dugno – 5000 mm.

Kai kurios šios serijos palapinių yra „šeimyninės“ – apie 6 metrų ilgio, 1,9 metro aukščio, su erdviu prieangiu, kuriame gali vykti gyvenimas net pliaupiant lietui. Tokios palapinės skirtos vykti į kempingus, ilgiau apsistoti vienoje vietoje. Jas vargiai panešite kuprinėje su visais daiktais, nes sveria toks „namas“ apie 15 kilogramų.

Jei ruošiatės kasdien nešti ir palapinę, ir miegmaišį, tam sukurtos specialios lengvos palapinės „Ultra Light“. Savo savybėmis jos atitinka „Extreme“ palapines, t. y. yra skirtos nakvoti sudėtingomis sąlygomis, tačiau sveria vos 1,6 kilogramo. Tiesa, dėl šios priežasties tokio tipo palapinės yra brangiausios.

Palapinės būna dvivietės, trivietės, keturvietės ir netgi aštuonvietės.

Turistinės kuprinės

Renkantis turistinę kuprinę svarbiausia atsakyti į klausimą: ar nuolat nešiosite ją ant nugaros, ar tiesiog švystelsite į automobilio bagažinę?

Jei nenešiosite kuprinės, rinkitės platesnę, su daugiau kišenių, talpią. G. Pavilionis  pademonstravo vieną karišką kuprinę, kurios talpa – apie 100 litrų, nusegus išorines kišenes ji gali likti 80 litrų talpos.

„Žygiams siūlome siauresnes kelionines kuprines – kad jos neišlystų iš žmogaus gabaritų, pučiant stipriam vėjui žmogus to nejaustų. Taip pat tokios kuprinės tolygiai paskirsto svorį visai nugarai“, – sakė G. Pavilionis.

Jei vykstate prie ežero ar stovyklauti ir kuprinės tereikia daiktams pernešti trumpą atstumą, galbūt tam užtektų didesnio krepšio. Tuo metu jei ketinate eiti į vienos dienos žygį ir tereikia pasiimti šiek tiek maisto, vieną komplektą rūbų, gertuvę ir gal dar palapinsiaustę, užtektų turistinės iki 30 litrų talpos kuprinės.

„Didesnės žygiams skirtos kuprinės turi išorės dirželius, skirtus pritvirtinti miegmaišiui ar palapinei. Tačiau bent jau aš mėgstu viską susipakuoti į kuprinės vidų. Kodėl? Einant gali netyčia užsikabinti už šakos, tad kuo daugiau daiktų iš išorės, tuo labiau viskas kliūna ir trukdo jums pačiam. Taip pat kyla tikimybė, kad užsikabinus, pavyzdžiui, miegmaišis bus įplėštas. Kelių dienų žygiui reikėtų 50-80 litrų kuprinės,“ – patarė pašnekovas.

Jei ketinate leistis į kelių dienų žygį, vertėtų rinktis kuprinę, kurioje galima reguliuoti ne tik petnešų ilgį, tačiau ir jų aukštį.  Tokiose kuprinėse petnešos yra prisiūtos prie ašies, kuri gali slinkti per kuprinės centrą aukštyn ar žemyn.

„180 centimetro ūgio žmogaus nugarinė dalis yra vienokia, 160 centimetro ūgio žmogaus – kitokia. Todėl turint kuprinę su reguliuojamu petnešų aukščiu kiekvienas gali nusistatyti, kaip jam patogiausia,“ – sakė „Armijai ir civiliams“ Kauno parduotuvės vadovas.

O kiek svarbūs juosmens diržai, kurie dažniausiai būna prisiūti prie didesnių turistinių kuprinių?

„Nešant didesnį svorį juosmens diržas yra būtinas. Žygiuojant visą dieną žygeivis gali reguliuotis turistinės  kuprinės padėtį, pavyzdžiui, atleidus petnešas daugiau svorio tenka juosmeniui – tuo metu pečiai gali pailsėti. Kiek pailsėjus galite vėl priveržti petnešas – tuo metu pailsi juosmuo. Dabar juosmens diržai įrengiami net ant 35 litrų kuprinyčių,“ – paaiškino G. Pavilionis.

Svarbu, kad kleionėje kuprinė prie nugaros būtų pritvirtinta taip, jog nejudėtų į šonus, neblaškytų ją nešančiojo ir neverstų jo iš kojų. Kita vertus, kai kurie žygeiviai užsiveržia ne tik petnešas, tačiau ir krūtinės diržą – tuomet jiems tiesiog tampa sunku kvėpuoti, pradeda trūkti oro.

Kiek kišenių turėtų turėti turistinė kuprinė, jog būtų patogu su ja keliauti? Pašnekovas sako, jog turistinės kuprinės dažniausiai turi vieną didelį skyrių, tuomet – arčiausiai nugaros įrengtą kišenę vandens pūslei bei keletą mažesnių kišenių piniginei, dokumentams, telefonui ar kitiems smulkiems daiktams susidėti.

„Daugiau kišenių turi kariškos kuprinės, taktinės kuprinės. Jos automatiškai yra sunkesnės, tačiau jų medžiaga – tvirtesnė, jos atsparesnės šakų, akmenų įdrėskimams. Turint žygio kuprinę su daug kišenių net ir naktį žinai, kurioje kišenėje guli koks daiktas, nereikia raustis bendrame skyriuje. Vis tik keliaujantys į ilgus žygius dėl šio patogumo greičiausiai neneš papildomo 2 kilogramų svorio“, – sako G. Pavilionis.

Taigi svarbiausia – nutarti, kur ir kokiomis sąlygomis keliausite ir pagal tai pasirinkti tinkamiausią inventorių. Tuomet – nei audros, nei kitos gamtos išdaigos jūsų neišgąsdins.

Inga Labutytė