Jūra ir poezija: fotoreportažas apie Egėjo jūrą

Bangos krenta į krantą
viena po kitos,
viena po kitos
lyg posmai…
Nenustebk , jeigu jūra
tave pakartos –
plačiai;
gaivalingai,
dosniai

Bangos veržiasi , tvinstaviena po kitos,
viena po kitos
kaip mintys…

Pasiruošk – iš gelmės,lyg nasrai pravertos,subaltuos įniršusios iltys…
Bangos keliasi,
dūžta
viena po kitos,
viena po kitos
kaip vilnys…

Debesys tie – iš vaikystės.
Debesys – vakaro raiteliai.
Kur jūs šią naktį nuklysit,
Vakaro raiteliai ?

Pailsėk ,bangos tyžtaviena po kitos,viena po kitos –
beprasmės,
kaip, žodžių,
plaktų ligi putos baltos,
praeinančios frazės…

Po nakties gali nubusti paukšty
Čiulbesį kaip vėliavą išskleisti ...

Gali nubusti šunyje,
Kuris skraido aukštai virš stogų...
Visa tai prieš lietų , prieš lietų...

Atsipeikėk , nubusk –jau žara rytuos ,
po audringos ,
žvainos mėnesienos...
Bangos skuba
ir dingsta
viena po kitos,
viena po kitos
kaip dienos.

O čia dabar kas ?
Lėktuvai –
Lėti žaibai.
Plyšta erdvė
Kaip suknia...

O štai ir vėjas pavirto debesiu pilku,
Pakilo zenitan erdvių žydrų

Ir pačią net saulę staiga apvilko
Vėsiu senamadišku šilko šydu...

O man viskas dzin, juk…

Didžiam jausmų ir įspūdžių pasauly
mes mėgstame akimirkas žavias.

(Panaudotos ištraukos iš V. Reimerio, A.Maldonio, M.Martinaičio, J. Marcinkevičiaus eilėraščių).