VILNIAUS SALOMĖJOS NERIES GIMNAZIJA

Pagrindinio Ugdymo Programa

Pagrindinio ugdymo programos paskirtis - suteikti asmeniui sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, padėti pagrindą mokymuisi visą gyvenimą.
Pagrindinio ugdymo programa orientuota į du koncentrus: 5-8 ir 9-10 klasių. Pirmame koncentre siekiama integruotumo suteikiant visapusiškus žinių, gebėjimų ir įgūdžių pagrindus. 9-10 klasių programa orientuota į abstraktaus mąstymo ugdymą, apibendrinamos įgytos žinios ir gebėjimai. Šiame koncentre įgyvendinami profiliavimo pradmenys, kurių paskirtis leisti moksleiviams pasirinkti ir išbandyti įvairių ugdymo sričių dalykus (modulius) ir tikslingai pasirinkti tolesnio mokymosi kryptį arba profesiją.
Ugdymo turinį sudaro privalomieji mokomieji dalykai: dorinis ugdymas (tikyba arba etika) ir dalykų blokai (grupės) (A, B, C, D): A. Kalbos; B. Gamtos ir tikslieji mokslai; C. Socialiniai mokslai; D. Meninio ir darbinio ugdymo dalykai, kūno kultūra. Kiekviename dalykų bloke, be privalomųjų dalykų, gali būti ir pasirenkamieji dalykai ar mokomųjų dalykų moduliai, kuriuos moksleiviai renkasi laisvai. Pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių paskirtis:
* ugdyti estetinius, bendruosius kultūrinius gebėjimus (pvz., etninė kultūra, teatras, dizainas, lietuvių tradicinis menas, choreografija, vietiniai kultūros paminklai, sveika gyvensena ir kt.);
* gilinti mokomųjų dalykų žinias ir gebėjimus, igyti naujų kompetencijų, įtvirtinti vertybines nuostatas, atliepti profiliavimosi pradžią (pvz. taikomoji chemija, verslo aritmetika, Baltoskandijos šalių literatūra, iškalbos menas, kompiuterinė raštvedyba, ekonomika, braižyba, eksperimentinė fizika ir kt.);
* turintiems ugdymosi sunkumų moksleiviams padėti įveikti atsilikimą, skatinti ugymosi motyvaciją.
Specialiųjų poreikių moksleiviai gali būti ugdomi, modifikuojant arba adaptuojant pagrindino ugdymo koncentrų vieno, kelių ar visų mokomųjų dalykų programas. Tokiu būdu atsižvelgiama į moksleivio specialiuosius ugdymosi poreikius ir sudaromos sąlygos moksleiviui,neprarandant mokymosi motyvacijos, ugdytis drauge su bendraamžiais.
Dalyko/ų programos/ų modifikavimo atveju programos turinys nesiaurinamas ir moksleivis ugdosi pagal valstybinius išsilavinimo standartus. Adaptuojant dalyko/ų programą/as, remiamasi specialiųjų poreikių asmens gebėjimais, pritaikant programą realiam asmens mokymosi lygiui.
Adaptuota programa - valstybinio išsilavinimo standartams neprilygstanti bendrojo lavinimo programa.

Vidurinio Ugdymo Programa

Dvejų metų vidurinio ugdymo programa skirta įgyti vidurinį išsilavinimą, pasirengti mokymuisi pagal aukštesnio lygio programas arba įgyti profesinę kvalifikaciją. Programa orientuota į mokymo profiliavimą, ugdymo turinio diferencijavimą.Ugdymo turinį struktūriškai sudaro dvi dalys: bendrojo lavinimo branduolys, privalomas visiems moksleiviams, neatsižvelgiant, kokio tipo mokykloje, teikiančioje vidurinį išsilavinimą, jis mokosi, ir moksleivio pasirenkamas ugdymo turinys, kuris priklauso nuo pasirinkto profilio.Moksleiviai gali rinktis vieną iš keturių profilių: * humanitarinį* realinį* technologinį (įgyvendinamas profesinėse mokyklose ir technologinėse gimnazijose)* meninį (įgyvendinamas menų gimnazijose, Nacionalinėje menų mokykloje, konservatorijose)Bendrojo lavinimo branduolį sudaro šie dalykai: lietuvių kalba (gimtoji arba valstybinė), gimtoji kalba (nelietuvių mokyklų moksleiviams), užsienio kalba ir matematika bei šios bendrojo ugdymo sritys: dorinis ugdymas (tikyba arba etika), socialinis ugdymas (istorija arba geografija, arba integruotas kursas - socialinis mokslas), gamtamokslinis ugdymas (biologija arba fizika, arba chemija, arba integruotas kursas - gamta), meninis ugdymas (dailė, muzika, teatras arba choreografija), arba integruotas kursas - menas), informacinis-technologinis ugdymas (informacinių technologijų arba glaudžiai su jų taikymu darbo veikloje susiję technologijų kursai) ir kūno kultūra (bendroji kūno kultūra arba pasirinkta sporto šaka). Iš kiekvienos ugdymo srities moksleiviui privalomas bent vienas dalykas. Taip pat moksleiviams privaloma socialinė (visuomenei naudinga) veikla.Pasirenkamą ugdymo turinį sudaro: pasirenkamas profilio ugdymo turinys ir moksleivio laisvai pasirenkamos valandos, skirtos moksleivio pasirenkamiesiems dalykams, savarankiškai veiklai, dalykų gilesniam mokymuisi.Pasirenkamą profilio ugdymo turinį sudaro privalomieji profilio dalykai, jų moduliai, pasirenkamieji dalykai, kūno kultūra, menai, projektiniai darbai. Profilį pasirinkusiems moksleiviams sudaromos sąlygos formuotis labiau ar mažiau akademinį turinį.Humanitarinį profilį pasirinkusiems moksleiviams profilio dalykai yra: lietuvių kalba (gimtoji ar valstybinė), gimtoji kalba (nelietuvių mokyklų moksleiviams), užsienio kalbos, istorija.Realinį profilį pasirinkusiems moksleiviams profilio dalykai yra: matematika, informatika, biologija, fizika, chemija.Ir humanitarinio, ir realinio profilio moksleiviai kaip profilio dalyką gali pasirinkti technologijas.Technologinio ir meninio profilio privalomas ir pasirenkamas turinys dėl šių profilių specifiškumo gali labai įvairuoti. Jį formuoja pati mokykla, kiekvienu konkrečiu atveju suderinusi su Švietimo ir mokslo ministerija.
Siekdama racionaliau ir efektyviau organizuoti ugdymo procesą, mokykla gali moksleivius grupuoti į pakraipas, kurios siūlomos mokyklos arba pakraipą formuojasi pats moksleivis (pvz. lituanistinę, kalbų, socialinių mokslų ir kt. - humanitariniame profilyje, tiksliųjų mokslų, gamtos mokslų, socialinių mokslų ir kt. - realiniame profilyje).Moksleivis 11-ojoje ir 12-ojoje klasėje per dvejus metus gali mokytis ne daugiau kaip 12 dalykų. Dalykų programos ir išsilavinimo standartai diferencijuojami kursais. Moksleiviai gali mokytis pagal bendrojo, išplėstinio ir tikslinio kurso (dažniausiai dalyko modulio) programas (kursas suprantamas kaip tam tikra logiškai vientisa dalyko ugdymo turinio visuma, skirta konkretiems ugdymo proceso uždaviniams spręsti). Du dalykus moksleiviai privalo mokytis pagal išplėstinio kurso programą. Maksimalus dalykų, kurių mokomasi pagal išplėstinio kurso programą, skaičius - 5.
Specialiųjų poreikių moksleiviai gali būti ugdomi, modifikuojant vieno, kelių ar visų mokomųjų dalykų programas. Tokiu būdu atsižvelgiama į moksleivio specialiuosius ugdymosi poreikius ir sudaromos sąlygos moksleiviui, neprarandant mokymosi motyvacijos, ugdytis pagal valstybinius išsilavinimo standartus drauge su bendraamžiais.