Hermio šašlykai

Mano receptą galima pavadinti „klasikiniu tarybiniu", tačiau yra niuansai, kurie dažnam nežinomi, o patiekalo skonį įtakoja stipriai. Šiandien mėsą galima užmarinuoti nesuskaičiuojama gausybe būdų, po daugelio metų eksperimentavimų apsistojau ties savo skonio receptorių labiausiai pamėgtu šašlyko paruošimo būdu.
Kiekvienas, dažniau ruošiantis maistą, tikriausiai man pritars, jog prieskonius deda „iš akies", todėl man sunku bus tiksliai nurodyti, kiek ir ko dedama, reikės pasikliauti savo skonio intuicija.

Mėsai renkuosi tik kiaulieną: labiausiai tinka karbonadas su riebalėliu, antroje vietoje - kumpis, pasluoksniuotas su šonine, trečioje - sprandinė. Čia kiekvienas tegu renkasi pagal kainą. Galima ir iš pigiausio kumpio su oda puikiai paruošti.
Antras etapas - teisingai supjaustyti mėsą. Rekomeduoju gerai pasigaląsti peilį. Pjaustyti reikia ne per dideliais ir ne per mažais gabaliukais, maždaug per du pirštus storio ir tris pirštus ilgio kubeliais. Nepalikite ypač kietų sausgyslių, išpjaukite nesigailėdami. Dėl skūros, tai jau skonio ir tvirtų dantų reikalas. Jeigu jaunesnio gyvulio mėsa, aš dažniausiai palieku skūreles.

Marinavimas. Trims kilogramams mėsos dedu gerą saują druskos, tris saujas cukraus ir maždaug 100 g acto (9 proc.). Pipirų juodųjų, raudonųjų (kas mėgsta) dedu po didelį valgomąjį šaukštą. Galima įberti vieną pakelį bet kokios firmos šašlyko prieskonių, bet tai nėra taip svarbu. Viską gerai išmaišyti ranka, atkreipkit dėmesį - GERAI IŠMAIŠYTI, t.y. išmaigyti, įtrinti, pamušti, patapšnoti... Tuomet sudedame į nerūdijantį indą, pridengiame (nebūtinai sandariai) ir paliekame ramioje vietoje (nebūtinai vėsioj) parai.

Vėrimas. Verti ant iešmų pradedu, kad suspėčiau iki dar esant paskutinėms malkų liepsnoms. Čia svarbus procesas, aš kruopščiai žiūriu, kad riebesnės, sausgyslinės ir skūringos vietos būtų į išorę, sausesnės - į vidų. Gabaliukus sustumiu, bet ne per stipriai.

Kepimas. Kepant leidžiu laikas nuo laiko plykstelti liepsnoms, jos apdegina kietumus ir pačirškina riebumus. Liepsną prigesinu dažniausiai vandeniu arba likusiu mėsos marinatu (jeigu lieka). Jei marinato inde neliko, žinokite, mėsa bus labai sultinga. Patamsyje dažnai žmonės neiškepa šašlykų iki reikiamos kondicijos, todėl aš stengiuosi tai daryti šviesoje, bet jei jau taip atsitiko, tai leidžiu mėsai kaip reikiant apskrusti, nes nieko nėra blogiau, kaip vėliau tampyti burnoje neiškepusią mėsą.

Būtinas atributas. Negaliu pilnavertiškai valgyt klasikinio šašlyko, jei nebus tinkamai paruoštų svogūnų. Imu 5-6 didesnes galvas, pjaustau griežiniais (ne itin plonais), suslegiu 1 litro stiklainyje, įberiu pusę arbatinio šaukštelio druskos, tris didelius valgomuosius šaukštus cukraus, 50 g acto (9 proc.) ir užpilu tik ką užvirusiu vandeniu. Tvirtai dangteliu uždarius, dar vertėtų stiklainį pavartyti, įsitikinti, kad cukrus ir druska gerai ištirpo. Taip svogūnus pasiruošiu iškart po šašlykų sumarinavimo.
Dėl kitų atributų (pomidorų padažas, ryžiai...) negaliu nieko sakyti, čia kiekvieno skonio ir įpročio reikalas. Jei kam prilips mano siūlomas būdas, tai - SKANAUS .

Tekstas ir nuotraukos Hermio Preikšto