Kelionė į Pakruojo dvarą

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Maršrutas

Lietuvos šiaurinėje dalyje, prie Kruojos upės įsikūręs miestas Pakruojis. Rytinėje Pakruojo dalyje Kruoja suformuoja Pakruojo tvenkinį, tad miesto centre yra dailus pusiasalis. Miestelis gali pasigirti XIX a. pabaigoje statyta Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, tačiau daugelis sutiks, kad pagrindiniu turistų traukos centru visgi yra nuo XVI a. žinomas Pakruojo dvaras, sulaukiantis lankytojų dėmesio ir žiemą, ir vasarą.

Visus atvykusiuosius maloniai pasitinka dvaro ir Turizmo informacijos centro darbuotoja Deimantė, kuri mums ir padėjo parengti šią trumpą virtualią ekskursiją.

Kaip mums pasakojo Deimantė, dvaro pastatų ir parko ansamblis, kurį sudaro maždaug 32 pastatai iš buvusių 48 - vėlyvojo klasicizmo sodyba. Dėl upelio vingio ansamblio išilginė kompozicinė ašis yra ne tiesi o iš dviejų dalių, susikertančiu buku kampu. Sodybos pastatai sudaro keturias grupes: centrinę-reprezentacinę, dvi ūkines ir gamybinę.

Pagrindinis ansamblio akcentas ir kompozicinis centras - puošnūs dviaukščiai rūmai - stovi beveik sodybos vidury. Priešais juos, pietvakarių pusėje, plyti erdvus partetas su elipsiniu apvažiavimu.

1780 m. šis dvaras atiteko baronams Ropams, kai Vilhelmas Ropas (1748-1824) vedė Pakruojo dvaro savininko grafo Miunsterio dukrą Aleksandrą. Pagrindinis dvaro kūrėjas buvo Vilhelmo sūnus baronas Teodoras Ropas (1783-1852). Mirus jam, dvaras atiteko jo sūnui Hermanui (1810-1890). Panevėžio žemės teismo nutarimu dvaras jam buvo oficialiai perduotas valdyti 1854m. tuo metu dvarui priklausė 12903 dešimtinių (apie 14064 ha). Iš viso Ropų giminei tuo metu priklausė 52713 dešimtinių žemės (apie 57457 ha). Ropų giminėje buvo iškilių ir gerbiamų asmenybių, tokių kaip Edvardas Ropas - Vilniaus vyskupas, vėliau Mogilovo arkivyskupas ( 1851-1939). Leonas von Roppas buvo paskutinis dvaro valdytojas iki 1940 m.

Ropai-sena baronų giminė, žinoma ten nuo XIII a., kai Rygos vyskupas Albertas įkūrė Livonijos ordiną. Pirminė ropų giminės pavardė - Bunchoevedenai. Jie į Livoniją atvyko nuo žemutinio Reino iš Vestfalijos. Už karinius nuopelnus iš vyskupų Livonijoje gavo žemes leno teisėmis. Pasistatę pilį prie Ropės upelio (Latvija), pradėjo vadintis von der Ropp. Ši giminė praturtėjo ne iš žiaurių žygių, išradingu darbu. Ne tik patys ūkininkavo, bet ir mokė lietuvius ūkininkaut. Todėl net ir tarpukario metu šis dvaras atliko pavyzdinio ūkininko vaidmenį. Iš Ropp'ų dvaro plito po apylinkes veislinės sėklos, įvairūs sodinukai, retos daržovės. Produktų realizacija vyko ne tik Pakruojo krašte, bet ir Šiauliuose, Jelgavoje, Rygoje.

Rūmai - vėlyvojo klasicizmo pastatas. Didingi dviejų aukštų su pusrūsiu, stačiakampio plano. Beveik simetrinio plano, patalpos išdėstytos dviem eilėmis. Pagrindinis įėjimas yra parterio pusėje. Erdvų vestibiulį pusapskritė vieno maršo laiptine skaido į dvi dalis. Iš abiejų pusių durys veda į šokių salę, kuri anfiladiškai jungiasi su gretimomis mažesnėmis, svetainėmis. Į parką patenkama per  terasas rūmų galuose. Terasos yra tokio pat pločio kaip ir rūmai, jose įrengti laiptai į parką ir parterį, o apačioje - įėjimas į pusrūsį.

Antrojo aukšto patalpos beveik dvigubai žemesnės išdėstytos simetriškai. Pusrūsio patalpos (čia buvo virtuvės įrengimai ir produktų sandėliai) labai įvairaus ploto, dengtos cilindriniais skliautais išdėstytos abiejose siauro koridoriaus pusėse. Rūmų pamatai akmenų mūro, sienos plytų mūro, tinkuotos, keturšlaitis stogas dengtas skarda.

Fasadai klasicistinių formų simetriški. Rustais suskaidytas sienas puošia supaprastintas graikiškas dorėninis orderis. Kolonos be bazių, jų kapiteliai stambūs, ypač storos abako plokštės. Frizą puošia triglifai su kabančiais lasais. Pastato langai be apvadų, pirmame aukšte jie vertikaliai ištęsti, klasikinių proporcijų. Antrojo aukšto langai žemi, kvadratiniai. Portikų ir šiaurrytinio rizalito sienose tarp langų įkomponuotos plastinės graikų dievų galvutės.

Puošniausia rūmų patalpa - šokių salė. Ji stačiakampė su elipsine kolonada. Lengvų proporcijų jonėninių orderio kolonos čia suporintos, tik salės galuose stovi atskirai. Kolonos remia antablementą kurio architravas trijų dalių frizas papuoštas tapytais augaliniais motyvais, karnizas su dantukais. Virš karnizo kyla veidrodinis skliautas kurio lenkti paviršiai papuošti freskine  tapyba, imituojančia kesonus su rozetėmis.

Rūmų interjerui kadaise buvo panaudoti įvairūs puošybos aksesuarai - nuo medžioklės trofėjų iki krištolinių sietynų. Salėse kabėjo apie 20 giminės portretų, gobelenai vaizduojantys mitologines scenas, buvo stiklinė spinta, kurioje šeimininkas saugojo carų dovanas - tabokinių kolekciją. Rūmuose buvo biblioteka kurioje buvo saugomi daugiausia klasikiniai kūriniai, tarp jų buvo ir XVI a. leidinių. Taip pat saugota vertinga ginklų kolekcija. Deja, kaip ir kituose Lietuvos rūmuose, šių turtų nebeišliko.

Vertinga rūmų meno kolekcija 1859 m. buvo perkelta į Šeduvos Raudondvarį. Reta ir įdomi rūmuose buvo dailės kolekcija. Jos pradininku laikomas Teodoras von Ropas. Meno kūriniai buvo kaupiami nuo 1801 m. Teodorui pavyko surinkti labai vertingų tapybos, grafikos, skulptūros darbų. Į Pakruojo dvarą dalis paveikslų pateko apie 1830 m. Iš garsesnių vaizduojamosios dailės kūrinių buvo ir Rubenso mokyklos paveikslas. Paveikslų kolekcijos vertę liudiją ir tai, kad joje buvo Leonardo da Vinčio, Rafaelio mokinių darbų. Dvare buvusios Napaleono I laikų graviūros. Pakruojo rinkiniuose buvo danų skulptoriaus B. Thorvaldseno skulptūros. Viena jų - marmurinė moters idealo Veneros skulptūra. Prie vertingų darbų priskiriamas išlikęs įspūdingas bareljefas Achilas ir Briseidė (tos gyventojų minimos Adomo ir Ievos) ir skulptūros „Mūzos".  Taip pat kitos meno vertybės: „Šv. Pranciškus su kūdikėliu Jėzumi", Parmigianino Francesko (1503-1540) „Kūdikėlio Jėzaus maudynės", Guerčino (1591-1666) „Dajana", Giulio Cezzari Proccacini (1574-1625) „Šv. Kotrynos sužadėtuvės" Dircl van Baburen (1595-1624) „Kristaus laidojimas", du Isaac de Mouncheron (1670-1744) „Peizažai"

Stengiantis išsaugoti išlikusius dvaro kultūros lobius, jie Šiaulių kultūros paminklų apsaugos inspekcijos perkelti į M.K. Čiurlionio dailės ir Šiaulių „Aušros" muziejus. Pastarajame nuolatinėje senosios dailės kolekcijoje, eksponuojamas garsusis F. Albanio „Europos pagrobimas", nutapytas Ovidijaus „Metamarfozių" motyvais. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje saugomos 3 B. Thorvaldseno skulptūros ir 19 tapybos darbų.

1986 m rūmai buvo iš dalies restauruoti. Šiuo metu restauravimo darbai tęsiami.

Viskas.lt už pagalbą rengiant tekstą dėkoja Turizmo informacijos centrui ir asmeniškai Deimantei