Klaipėdos senamiestis

• 
• 
• 
• 

Klaipėda - vienas seniausių Lietuvos miestų, kuris rašytiniuose šaltiniuose pirmąjį kartą buvo paminėtas dar 1252 metais, Memelburgo vardu. Miestas formavosi pilies prieigose, prie Danės atšakų susidariusiose salose ir nors pilis buvo keliskart perstatyta bei miesto vieta šiek tiek keitėsi iki XV amžiaus pabaigos pietinis jo kraštas siekė dabartinę Teatro aikštę. Kiek vėliau pilį rekonstruojant jos kompleksui plėsti panaudota gyvenvietės teritorija ir miestas išsiplėtė į Danės vandenų ribojamą salą, dabartinio senamiesčio teritoriją. XVI amžiuje miestas formavosi padalintas į nedidelius stačiakampius kvartalus, kurių išsidėstymas principinai išliko ir iki šių dienų.

Pasakojama, kad pagrindinėje sankryžoje buvę kartuvės, o šalia tilto - gėdos stulpas liežuvautojams ir ištvirkautojams prirakinti. Senamiestyje kaip ir įprasta vykdavo įvairios mugės, į jas atvykdavo daugybė prekeivių iš tolimų kraštų. XVII amžiuje pradėjo formuotis ir išsiplėtė Frydricho miestas, kuris susijungęs su tuometine Klaipėdos teritorija sudarė dabartinį vientisą senamiesčio kompleksą. Nors ir nukentėjusi nuo gaisro Klaipėda greitai atsigavo ir didesnių pakeitimų miesto išplanavime atlikta nebuvo. Senamiestis, visada buvęs kultūriniu ir dvasiniu centru iškėlus teismo bei rotušės pastatus tapo komerciniu: čia veikė įvairių amatininkų dirbtuvės, parduotuvėlės. 1963 metais Klaipėdos senamiestis buvo pripažintas urbanistikos paminklu ir pradėto jo tvarkymo darbai.

Miesto širdimi laikoma centrinėje dalyje eanti Teatro aikštė. Pasakojama, kad šioje vietoje, buvusioje svarbiu prekybiniu centru jau nuo XVII a. vaidinimus rodydavo pravažiuojantys aktoriai, todėl aikštei ir prigijo dabartinis pavadinimas. Šiandien Teatro aikštė ne tik mugių ir amatininkų susibūrimo vieta, bet ir kultūrinių renginių bei miestiečių ir turistų susibūrimų vieta.

XX a. tvarkant miestą buvo svarstoma, kaip geriau panaudoti Teatro aikštės teritoriją ir nutarta jos viduryje įrengti fontaną bei kampinį skverą. Vėliau skvero buvo atsisakyta, tačiau fontanas iškilo dar 1912-aisiais metais ir buvo skirtas Klaipėdoje gimusio poeto S. Dacho atminimui. Šio poeto personažas „Taravos Anikė" papuošė fontaną ir suteikė senamiesčiu romantiškumo bei lyriškumo atspalvį.

Klaipėda iš kitų Lietuvos miestų išsiskiria savo autentiška architektūra: čia galima pamatyti gražiausią XVIII a. fachverkinį sandėlį. Šis stilius išpopuliarėjo praėjusiame amžiuje, kai Napoleono karų metu Klaipėdoje suklestėjo prekyba, o tai sąlygojo miesto augimą. Tipinių šio stiliaus atspindžių galima pamatyti vaikštinėjant netoliese Turgaus aikštės, kurie išvengę didžiojo Klaipėdos gaisro ir griovimų stovi iki mūsų dienų. Būtent dėl gaisro fachverkinė statyba imta riboti ir atsikuriant miestui imti statyti mūriniai pastatai.

Šiandien Klaipėda gausi skulptūrų ir paminklų, mininčių įvairius Lietuvos ir šio krašto istorinius bei kultūrinius įvykius. Vienas iš tokių paminklų - 2003-iaisiais metais pastatytas paminklas "Arkos", suprojektuotas skulptoriaus A. Sakalausko, skirtas paminėti Klaipdėdos krašto susijungimo su Lietuva 80-ąsias metines. Ant paminklo galite pamatyti I. Simonaitytės žodžius: "Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva". Net 8,5 metro aukštį siekiantis paminklas simbolizuoja Mažąją Lietuvą ir jos kultūrinį paveldą, užsimena apie Karaliaučiaus sritį, kuri šiuo metu priklauso Rusijai.

Mažvydo alėjoje pamatysite skulptoriaus Svajūno Jurkaus ir architekto Vytauto Paulionio sukurtą statulėlę "Klaipėdietis". Senamiestyje į jus pažvelgs ir 3,2 m ilgio ant sienos įsikūrusi skulptūra "Slibinas" - plieno, bronzos ir granito kūrinys, pasak jo kūrėjo Vytauto Karčiausko, simbolizuojantis ryšį tarp žemės ir dangaus, vandens ir ugnies. Prie pasukamojo tiltelio rasite itin vaikų mėgstamą skultptūrą "Juodasis vaiduoklis" - pasakojanti senas Klaipėdos miesto istorijas apie susidūrimus su vaiduokliais. Mėsininkų ir Kepėjų gatvių sankirtoje įsikūrusiam žaismingam "Stebuklingam peliukui" į ausį pašnibždėkite gerus norus ir jie išsipildys. Miesto svečių pamėgta ir gausiai lankoma R. Midvikio skulptūra "Katinas džentelmeno veidu" privers nusišypsoti. Prie Kruizinių laivų terminalo ir Piliavietės teritorijoje rasite skultptūras "Keturi vėjai" ir "Vėjas". Šios skulptūros kalvystės plenerų "Keturi vėjai" dalyvių dovanos miestui, apjungiančios kalvio amatą ir krašto kultūrinius bei istorinius simbolius. Vos atvykusius į miestą prie stoties pasitinka skulptūra "Atsisveikinimas" - tai senutė su daiktais ir vaiku, primenanti apie tragišką šio krašto likimą, kai daugelis gyventojų pasitraukė į Vokietijos gilumą bėgdami nuo rusų antpuolio.

Laisvalaikio gido Anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.