Plaukimas į Mingės kaimą

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Ilsintis Nidoje ar kitame Neringos kaimelyje, be dviračių, vaikščiojimo, kopų ir jūros yra dar viena nuostabi pramoga - plaukiojimas laivu.

Taip jau būdavo, kad rimtesnei kelionei mariomis vis pritrūkdavo laiko. Šiemet pasitaikė neįtikėtinai pilkas oras ištisą savaitę, tad buvo puiki proga įgyvendinti seną savo tikslą.

Nidos prieplaukoje pasiūla didelė: gali rinktis valandos kelionę, gali visai dienai, gali su mažu laiveliu, gali su dideliu. Vadybininkai neįkyriai (ne taip kaip Turkijoje), bet pakankamai lipšniai pasakoja apie kiekvienos kelionės privalumus, savaip giria ir kiekvieną laivą.

Pasirinkti išties nebuvo lengva, nes mano norima kryptimi buvo daug panašių maršrutų. Nusvėrė tai, kad kapitono veidas man pasirodė patikimas (baiminausi garlaivio „Bulgarija" dalios Rusijoje).
Tai gi, plauksime į Mingę. Kelionė geram pusdieniui.
Kadangi buvome vieni pirmųjų, užsisakiusių kelionę, galėjome pasirinkti ir geresnes vietas, o tai tikrai pravertė, nes pusę kelionės lijo.
Tikriausiai kiekvienam rūpi kaina. Pasiderėję, sumokėjome po 100 Lt už žmogų, vaikui nereikėjo. Nėra mažai, tačiau vertėjo (beje, kiekvienam vertėjo skirtingai).

Atvykome iš Preilos į Nidą prieš gerą pusvalandį iki kelionės pradžios. Dar vakar vadybininkų buvau klausęs, kur galima arčiausiai ir nemokamai pasistatyti mašiną. Parodė. Žinojau tą vietą, bet geresniu oru ten nuo pat ryto būna pilna mašinų. Šįkart ryte buvo laisva.

Nesitikėjau, kad laivas bus pilnutėlis žmonių. Pasirodo, kad apniukęs oras labiau vilioja tokioms pramogoms. Aš gi pykau, kad nuotraukos nebus gražios.

Kol plaukėme pirmyn Nemuno žiočių link, kapitonas ir jo vadybininkė pasakojo apie marias keliomis kalbomis (lietuviškai, vokiškai ir rusiškai). Iš apačios nuolat išlįsdavusi barmenė vis gundė kava ir kitais gėrimais. Tradiciškai marių viduryje, kur didžiausias banguotumas, kapitonas nepamiršo keleivių kaip reikiant pasupti. Ne visiems patiko.

Kai bangos nurimo, plaukėme per tas vietas, kur paukščiams tikras rojus. Daugeliui paliko įspūdį.

Pasiekėm Nemuno deltą, pamatėm įžymųjį nediduką švyturį, tada įsukom į Minijos upę, ne tokią jau ir mažą. Pagaliau pakrantėse ėmė matytis gražūs ir keisti namukai, prie kiekvieno plūduriuoja jachtos, valtys, motorlaiviai. Anot kapitono - tai Lietuviškoji Venecija. Išties gražu. Plaukėm lėtai, tiek, kiek leidžia draustinio taisyklės.
Pasukus į kairįjį Minijos atsišakojimą, pastebėjau, kad krantai grįsti akmenimis. Paaiškėjo, kad dar Napoleono laikais prancūzų belaisviai iškasė šį kanalą, idant sutrumpintų Minijos lankstą (toliau aš nesigilinau, tolimi laikai). Taip kurį laiką plaukėme tiesiai, o aš vis mąsčiau apie vietinius gyventojus, kaip jie šituose pelkynuose išgyvena, ką daro, kai čia užlieja...

Galutinis plaukimo taškas - Žvejų užeiga, lyg ir vietovė, lyg ir restoranas, o greičiausiai rimtesnė stotelė. Čia mus pasitiko keletas komfortabilių autobusų: į vieną susodino užsieniečius, į kitą lietuviakalbius (tik vėliau supratau, kodėl). Vežė mus į patį Ventės ragą, į ornitologijos stotį.
Kelionė truko gal dvidešimt minučių, jos metu laivo kapitonas, atliekantis dar ir gido vaidmenį, pasakojo, kodėl verta apsilankyti toje paukščių „observatorijoje" ir labiausiai verta pamatyti legendinį profesorių Leoną Jezerską. Jam jau 83-ji, tad nežinia, kada dar teksią vėl jį išgirst ir pamatyti.
Na, žinote, man tos ekskursijos po muziejus, mokslines stotis visai nerūpėjo. Nors lijo lietus, sukinėjausi aplink ornitologijos stotį, bandydamas bent kiek „prišaudyti" įdomesnių kadrų.

Pusvalandį mūsų grupė turėjo laukti, ir štai ko: užsieniečiams pirmiesiems paskaitą skaitė gerb. Profesorius. Supratau, kad ir autobuse jiems buvo pasakojama tik vokiškai.
Kai galų gale iš salės išgūžėjo pirmoji turistų-klausytojų grupė, pradėjo leisti ir mus. Slėpiausi nuo lietaus, tad buvau kaip tik prie įėjimo durų, tad srovė mane tiesiog įnešė vidun, planavau nusimuliuoti.

Nedidelėje salikėje, pasieniais išdekoruotoje paukščių iškamšomis, turėjome susėsti kiekvienas į savo kėdę, t.y. stovinčių kad neliktų, mažamečius vaikus tėvai privalėjo paimti ant kelių.
Ir štai „scenoje" pasirodė netikėtai apsirėdęs senukas, kelnės suveržtos aukščiau juosmens, auksinė senovinio diržo sagtis tik blizga, gelsvi marškiniai ilgomis rankovėmis dar labiau pabrėžia ilgas masyvias rankas, o ant galvos kažkokia nesuprantama kepurė. Nosis kiek priplota, lūpos suskeldėję, plaukai iš po kepurės kyšo susitaršę, o svarbiausia akys - išraiškingos, artistiškos, čia piktos, čia tuoj pat švelnios, čia įsakmios, čia atlaidžios. Jis labiau panašėjo į buvusį seną jūrininką, atrodantį komiškai ir kiek graudžiai. Pirma frazė, ir visi sukluso. Kažkas atsikosėjo, tada jo žvilgsnis įsmigo ton pusėn. Kažkuris vaikutis miauktėlėjo, tuoj iškilo jo ranka ir vaikas nutilo. Bijojau pakelti fotoaparatą.

Ne viską girdėjau, ką jis pasakojo, tiesiog stebėjau spektaklį apžavėtas. Stebėjau ir galvojau, ar daug belikę Lietuvoje tokių „egzempliorių", t.y. tokių šviesių didžių žmonių, sugebančių valdyti auditoriją. Pusės valandos paskaita baigėsi ovacijomis, daugelis asmeniškai spaudė ranką ir dėkojo profesoriui už tai, kad jis tiesiog yra, linkėjo geros sveikatos. Koridoriuje žvilgterėjau į jo avalynę, tai buvo nenusakomos formos ir nenusakomos paskirties batai. Tiesiog išbaigtas personažas. Tada supratau, kad šią kelionę tikrai vertėjo pirkti. Dėl šio žmogaus.

Grįžom autobusu iki Žvejų užeigos. Pakeliui mačiau gyvenamų namų, keletą autobuso stotelių ir vėl stebėjausi, kaip čia žmonės gyvena. Matyt, tai dėl apniukusio oro. Dar mačiau daugybę pramoninių tvenkinių. Suprantama, čia juk žuvis - maitintoja.

Į ekskursijos kainą buvo įskaičiuoti ir pietūs, būtent Žvejų užeigoje. Netikėta ir malonu, kad mūsų didelę grupę aptarnavo greitai. Kokybiška ir tiršta žuvienė, ant laužo keptos dešrelės su daržovėmis, gėrimas - to užteko gan sočiai pavalgyti (kai kam grįžtant ir to pasirodė per daug, supimas įėjo į programą) .

Straipsnio ir nuotraukų autorius Hermis Preikštas

Laisvalaikio gido anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.