Vitaminas D

Kas yra Vitaminas D?

Vitaminas D kartais vadinamas „saulės vitaminu". Šis vitaminas yra gaminamas iš odoje esančio cholesterolio, kai žmogaus kūnas gauna pakankamai saulės spindulių. Tai riebaluose tirpus vitaminas junginių šeimoje, kuriai priklauso lamisterolis (vitaminas D1), ergokalciferolis (vitaminas D2), cholekalciferolis (vitaminas D3) ir dihidrotachisterolis (vitaminas D4). Maiste yra randomos tik pagrindinės šio vitamino formos, t.y. vitaminas D2 (randamas kai kuriuose grybuose) ir vitaminas D3 (randamas gyvūlinės kilmės produktuose).

Šaltuoju metų laiku, kai nepakankamai laiko leidžiame lauke ir neužtektinai gauname saulės šviesos, būtina užtikrinti normalų vitamino D kiekį kraujyje, todėl privalome vartoti kuo daugiau maisto produktų, kuriuose yra šio vitamino. Tačiau reikia nepamiršti, kad natūraliuose maisto produktuose vitamino D kiekiai nėra dideli, todėl norint jo gauti pakankamai, atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, gydytojai pataria vartoti maisto papildus.

Vitamino D šaltiniai

Vitaminas D turi keletą svarbių funkcijų. Bene svarbiausia yra reguliuoti kalcio ir fosforo absorbciją, jis padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse, taip pat palaiko normalią imuninės sistemos veiklą. Šis vitaminas dalyvauja augimo ir brendimo procesuose, padeda vystytis kaulams ir dantims, taip pat pagerina atsparumą tam tikroms ligoms. Jei organizmas negauna pakankamai vitamino D, yra didelė rizika, kad išsivystys kaulų anomalijos, tokios kaip kaulų minkštėjimas (osteomaliacija) arba kaulų trapumas (osteoporozė).

Vitamino D nauda

• Stiprina kaulus: mažesnė osteoporozės (kaulų trapumas) rizika, mažesnė osteomaliacijos rizika (kaulų minkštėjimas)
• Stiprina raumenis: pakankamas vitamino D kiekis organizme padeda didinti raumenų jėgą ir taip užkirsti kelią kritimams. Tai yra dažna problema, dėl kurio vyresnio amžiaus žmonės patiria didelę negalią.
• Palaiko imuninę sistemą: vitaminas D stiprina imunitetą, kovoja su kenksmingomis bakterijomis ir virusais.
• Padeda išvengti I ir II tipo diabeto: moksliniais tyrimais įrodyta, jog bendras dienos suvartojimas > 1200 mg kalcio ir > 800 TV vitamino D gali veiksmingai sumažinti II tipo diabeto riziką.
• Padeda numesti svorio: pakankamas vitamino D kiekis organizme paspartina svorio metimą. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad antsvorio turinčioms moterims, kurios vartojo kalcio dozę kartu su vitaminu D, svoris krito daug greičiau negu toms, kurioms trūko vitamino D.
• Padeda kovoti su depresija: moksliniais tyrimais įrodyta, kad pakankamas vitamino D kiekis organizme gerina nuotaiką ir padeda sušvelninti depresijos simptomus.
• Padeda sumažinti tam tikrų vėžio formų riziką: daugėja įrodymų, kad vitaminas D gali sumažinti vėžio riziką. Nustatyta, kad vitaminas D turi keletą veiklų, kurios gali sulėtinti arba užkirsti kelią vėžinių ląstelių ir navikų vystymuisi, įskaitant ląstelių diferenciacijos skatinimą.

Vitamino D trūkumas

• Dažnos infekcijos ir imuninės sistemos sutrikimai: vienas iš svarbiausių vitamino D vaidmenų yra stiprinti imuninę sistemą. Jis tiesiogiai sąveikauja su ląstelėmis, atsakingomis už kovą su infekcija. Jei žmogus dažnai serga peršalimo ligomis ar gripu, mažas vitamino D kiekis gali būti lemiamas veiksnys.
• Aukštas kraujo spaudimas ir širdies ligos: vitamino D trūkumas gali sutrikdyti normalią širdies raumenų funkciją. Atliktas tyrimas parodė, kad moterys, turinčios mažą vitamino D kiekį kraujyje, turėjo 59 proc. didesnę riziką susirgti hipertenziją (aukštas kraujo spaudimas).
• Nuolatinis nuovargis: pernelyg didelis nuovargis gali būti šio vitamino nepakankamumo požymis. Papildų vartojimas gali padėti pagerinti energijos lygį. Buvo atliktas mokslinis eksperimentas - moteris skundėsi nuolatiniu nuovargiu, galvos skausmais ir vitamino D kiekis kraujyje buvo tik 5,9 ng / ml. Tai yra labai mažai, nes kas yra mažiau nei 20 ng / ml, laikoma trūkumu. Kai moteris pradėjo vartoti vitaminą D, lygis padidėjo iki 39 ng / ml, o simptomai išnyko.
• Antsvoris: tyrimai rodo, kad didesnis kūno masės indeksas ir kūno riebalų procentas yra susijęs su mažesniu vitamino D kiekiu kraujyje. Kelios skirtingos teorijos spėja apie vitamino D nepakankamumą ir nutukimo ryšį. Kai kurie teigia, kad nutukę žmonės linkę vartoti mažiau vitamino D turinčių maisto produktų, taip paaiškindami šį ryšį.
• Depresija: depresija siejama su mažo vitamino D kiekiu, o kai kurie tyrimai parodė, kad vitamino D vartojimas žmonėms, turintiems jo trūkumų, padeda pagerinti nuotaiką ir sumažina depresiją, įskaitant sezoninę, atsirandančią šaltesniais mėnesiais.
• Rachitas: tyrimų apžvalga parodė, kad vaikams, turintiems didžiausią vitamino D kiekį, rachito išsivystymo rizika buvo 24,2% mažesnė, lyginant su tais, kurie turėjo nedidelį vitamino D kiekį.
• Sklerozė: dabartiniai duomenys patvirtina, kad esant mažam šio vitamino kiekiui, yra didesnė sklerozės išsivystymo rizika ir didesnė tikimybė paspartinti ligos aktyvumą žmonėms jau sergantiems skleroze.
• Cukrinis diabetas: tyrimai parodė, kad vaikai, sergantys I tipo cukriniu diabetu, turi didesnę šio vitamino trūkumo tikimybę, negu lyginant su bendrąja populiacija.
• Kaulų ir nugaros skausmai: kaulų ir juosmens skausmai gali būti nepakankamo vitamino D kiekio kraujyje požymiai. Vieno tyrimo metu buvo tiriamas vitamino D lygio ir nugaros skausmo ryšys daugiau nei 9000 vyresnių moterų. Tyrėjai rado, kad toms, kurios turi mažą vitamino D kiekį, labiau skauda nugarą, įskaitant stiprų nugaros skausmą, kuris apribojo jų kasdieninę veiklą. Kito kontroliuojamo tyrimo metu žmonėms, turintiems šio vitamino mažą koncentraciją - kaulų skausmas kojose, šonkauliuose ar sąnariuose buvo beveik dvigubai didesnis nei tų, kurių Vitaminas D kraujyje buvo normos ribose.
• Negyjančios žaizdos: lėtas žaizdų gijimas po operacijos ar traumos gali būti ženklas, kad vitamino D kiekis yra per mažas. Mėgintuvėlių tyrimo rezultatai parodė, kad vitaminas D padidina junginių, kurie yra labai svarbūs formuojant naują odą, dalį žaizdų gijimo proceso, gamybą. Vienas tyrimas parodė, kad žmonėms turintiems vitamino D nepakankamumą, po dantų operacijos vyko ilgesnis gijimo laikotarpis.
• Slenkantys plaukai: plaukų slinkimas dažnai priskiriamas stresui, kuris, be abejo, yra dažna priežastis. Mažas vitamino D kiekis taip pat yra susijęs su alopecija (plaukų slinkimas) ir didina riziką susirgti šia liga. Atliktas tyrimas su alopecija sergančiais žmonėmis, parodė, kad mažesnis vitamino D kiekis kraujyje buvo susijęs su plaukų slinkimu.
• Raumenų skausmas: raumenų skausmo priežastys dažnai sunku nustatyti. Tačiau yra įrodymų, kad vitamino D trūkumas gali būti vaikų ir suaugusiųjų raumenų skausmo priežastis. Vienas tyrimas, kuriame dalyvavo 120 vaikų, turinčių nedidelį šio vitamino kiekį, ir kuriems buvo raumenų augimo skausmų, parodė, kad viena vitamino dozė sumažino skausmą vidutiniškai 57%.

Vitamino D tyrimas

Daugelio žmonių organizme nepakanka vitamino D. Mažas vitamino D kiekis padidina vėžio, kaulų lūžių riziką ir kitų sveikatos problemų tikimybę. Daugelio tyrimų duomenimis, vitamino D trūkumas yra gana dažnas atvejis. Tai ypatingai pasireiškia šaltuoju sezonu, todėl sveikatos priežiūros specialistai dažnai pasiūlo kraujo tyrimą vitaminui D matuoti. Šį tyrimą galima atlikti ir laboratorijų klinikose. Tam, kad vitamino D tyrimas būtų tikslus, rekomenduojama jo nevartoti dvi savaites iki tyrimo pradžios. Gavus tyrimo atsakymą būtina konsultuotis su gydytoju apie vitamino D dozę, nes perdozavus šios medžiagos galima pakenkti sveikatai. Šį tyrimą reikėtų atlikti profilaktiškai.

Vitamino D kiekio kraujyje normos

Vitamino D perteklius

Jei organizme yra per daug vitamino D, gali išsivystyti hipervitaminozė. Jei vartojama daugiau nei 100 mikrogramų (4000 TV) vitamino D per dieną, tai gali būti kenksminga ir gali sukelti vitamino D toksiškumą. Pablogėjimą paprastai sukelia vartojimas per daug vitamino D papildų, o ne maistas ar saulės poveikis. Taip yra todėl, kad organizmas sugeba reguliuoti vitamino D kiekį, kurį jis gauna per saulės spindulius. Dėl vitamino D toksiškumo kraujyje gali kauptis kalcis (hiperkalcemija), kuris gali sukelti pykinimą, vėmimą, silpnumą ir dažną šlapinimąsi. Kai kuriais atvejais vitamino D perteklius gali sukelti kaulų skausmus ir inkstų sutrikimus, pavyzdžiui, kalcio akmenų susidarymą.

Kokia yra rekomenduojama Vitamino D dienos dozė?

Kokią vitamino D dozę reikia vartoti priklauso nuo jo pradinio kiekio organizme - tai galima išsiaiškinti atlikus kraujo tyrimą. Rekomenduojama paros dozė yra 1000 - 4000 TV (tarptautinių vienetų), tačiau negalima viršyti daugiau nei 4000 TV, nebent gydytojas būtų nurodęs kitaip.

Vitamino D pagrindiniai šaltiniai

Šie išvardinti maisto produktai turi vitamino D, bet jo yra per mažai, kad galėtų padidinti vitamino D koncentraciją kraujyje. Nors žuvų taukai yra naudingi visam organizmui, o ypač nervų sistemai, smegenims, imuninei sistemai ir regėjimui, bet vitamino D kiekis nėra toks didelis, ir jeigu atlikus kraujo tyrimą buvo nustatytas vitamino D nepakankamumas, rekomenduojama vartoti gryną vitaminą D.

Vitamino D preparatai

Vitaminas D būna įvairiuose formose: kapsulėse, lašeliais, ampulėse, kramtomose tabletėse ar purškiamas. Norint išsirinkti tinkamą preparatą, pirmiausia, reikėtų atsižvelgti į pradinį vitamino D kiekį organizme. Yra siūlomos įvairios kasdieninės dozės - nuo 400 TV iki 4000 TV. Taip pat yra siūloma ir vienkartinė dozė, kuri yra 40 000 TV, tačiau tai gali skirti tik gydytojas, nes būtina įvertinti žmogaus sveikatos būklę ir kitas ligas. Norint, kad organizmas geriau įsisavintų D3, būtinai reikia vartoti ir K2. Kadangi, vitaminas D3 veikdamas kartu su vitaminu K2 apsaugo arterijas nuo užkalkėjimo. Jeigu D3 nėra vartojamas kartu su K2 atsiranda didesnė tikimybė širdies smūgiui.