Erkės ištyrimas

Europinė miško arba šuninė erkė (lot. Ixodes ricinus) - smulkus, laikinai parazituojantis voragyvis, besimaitintis daugelio laukinių ir naminių gyvūnų bei žmogaus krauju. Turi gana sudėtingą vystymosi ciklą - kiaušinis, lerva, nimfa, suaugusi erkė (imago). Jai būdinga vienkartinė mityba kiekvienoje vystymosi stadijoje. Erkė maitinasi tik šiltuoju metų sezonu (nuo kovo iki lapkričio mėn.), po to žiemoja. Kraujo siurbimas trunka nuo poros dienų iki savaitės. Aptinkamos visuose šalies miškuose, parkuose, krūmais apaugusiose vietose.

Erkių morfologinės, fiziologinės ir biocheminės savybės skiriasi nuo kitų kraujasiurbių vabzdžių, todėl jos gali platinti virusų, riketsijų ir bakterijų sukeliamas ligas. Pagrindinės ir mums geriausiai žinomos erkių platinamos ligos - Laimo liga ir erkinis encefalitas.

Laimo ligą sukelia žmogaus patogenas - spirochetų šeimai priklausanti bakterija Borrelia burgdorferi sensu lato. Tai ilga ir labai plona kirmėlinės formos spiralinė bakterija, turinti linijinę chromosomą ir iki 20 minichromosomų. Bakterija į erkės organizmą pakliūva erkei siurbiant kraują, pvz. iš pelių, ir lieka erkės virškinamajame trakte arba migruoja per limfą į kitus organus. Patogenas patenka į žmogaus organizmą iš erkės virškinamojo trakto su seilėmis, kai erkė maitinasi žmogaus krauju ne mažiau 24-48 val. Tyrimais nustatyta, kad Lietuvoje erkių užsikrėtimas B. burgdorferi s.l. sukėlėju yra 6,9 % ir svyruoja įvairiuose rajonuose nuo 0 iki 33 %.

Norint sužinoti, ar įsisiurbusi erkė buvo užkrėsta borelijomis, ją reikia ištirti. Tyrimui reikalinga tik nepažeista ir vientisa erkė (su galva), todėl įsisiurbusią erkę traukti būtina labai atsargiai. Erkė traukiama pincetu ar specialiu prietaisu, kurį galima nusipirkti vaistinėse (tiks ir tankus audinio ar popieriaus gabalėlis). Erkę reikia suimti kuo arčiau odos, atsargiai pajudinti į šalis, kad ji atsikabintų, ir iš lėto traukti kol pakilęs odos paviršius sudarys „palapinę". Keliolika sekundžių išlaikyti tokią padėtį, po to erkę sukant prieš laikrodžio rodyklę, atsargiai ištraukti. Įkandimo vietą dezinfekuoti spiritiniu tirpalu. Ištraukta gyva erkė įdedama į buteliuką, įmetamas žolės lapelis, buteliukas lengvai užkemšamas vata, užrišamas marlės gabalėliu ir laikomas šaldytuve. Taip paruoštą erkę stengtis kuo greičiau pristatyti į laboratoriją, kol ji gyva.

Profesionaliai ir kvalifikuotai įsisiurbusią erkę Jums gali ištraukti SORPO medicinos tyrimų centre. SORPO medicinos tyrimų centro laboratorijoje B. burgdorferi nustatoma molekuliniu metodu polimerazės grandinine reakcija (PGR). Tyrimo metu dauginamas B. burgdorferi DNR fragmentas. Gavus „teigiamą" atsakymą, reiškia, kad erkė, kurią atnešėte tyrimui, buvo užsikrėtusi Laimo ligos sukėlėju B. burgdorferi.

Tyrimui erkė priimama kiekvieną dieną. Tyrimas atliekamas du kartus per savaitę.

Tyrimų atsakymus prašome atsiimti per 1 mėnesį atlikus tyrimą. Vėliau atsakymai perkeliami į SORPO medicinos tyrimų centro archyvą. Archyvinė tyrimų atsakymo kopija kainuoja 19 Lt.