Citomegalo viruso tyrimas (CMV)

Citomegalo viruso tyrimas, CMV infekcija, pneumonija, gelta, centrinės nervų sistemos sutrikimai, nėstumas

Įmonė:	SYNLAB LIETUVA, UAB
Adresas:	Kalvarijų g. 137A-15, Vilnius
Vietovė:	Vilnius
Telefonas:	+370-5-2491040
Faksas:	+370-5-2401224
Mobilus tel.:	+370-615-28939
el. paštas:	info @ synlab.lt
Tinklalapis:	www.sorpo.lt
Darbo laikas:	Darbo dienomis 8.00 - 19.00, šeštadieniais 9.00 - 13.00
Visi įmonės produktai

Antikūnai IgM ir IgG prieš CMV

Citomegalovirusas (nuo graik. žodžio cyto -  ląstelė, megalo - didelis) - vienas labiausiai paplitusių ir didžiausias tik žmogų infekuojantis virusas.  CMV priklauso β-herpes virusams ir literatūroje dar vadinamas HHV-5 (Human Herpesvirus 5). Citomegalovirusas pirmą kartą buvo išskirtas 1956 m. iš žmogaus seilių liaukų ir kurį laiką buvo vadinamas seilių virusu. CMV užsikrečiama per infekuotus žmogaus organizmo skysčius (šlapimą, seiles, spermą, motinos pieną),  perpilant kraują, transplantuojant organus. Pirmas susidūrimas su virusu dažniausiai būna vaikystėje arba jauname amžiuje.

CMV po pirminio užsikrėtimo išlieka organizme visą gyvenimą. Virusas užslėptoje (latentinėje) būklėje nesidaugindamas  tūno (persistuoja)  T limfocituose, kraujagyslių endotelio audinyje, inkstų epitelio ląstelėse bei seilių liaukose. Citomegalovirusas turi  imunitetą slopinančių požymių, kas ir lemia jo išlikimą infekuotose ląstelėse. Nusilpus organizmo imuninei sistemai CMV infekcija gali periodiškai reaktyvuotis: virusas ima aktyviai daugintis ir išsiskiria su organizmo skysčiais. Tokiu būdu CMV gali dalyvauti autoimuninių ligų, aterosklerozės, vėžinių ligų patogenezėje, aktyvuoti kitus virusus.  Tai svarbus veiksnys  rizikos grupių asmenims: nėščioms moterims, AIDS ligoniams, recipientams po organų transplantacijos.

Sveikų žmonių su normaliai funkcionuojančia imunine sistema pirminė CMV infekcija būna besimptomė. Retais atvejais gali išsivystyti CMV kilmės infekcinė mononukleozė, žmogus gali jausti į gripą panašius simptomus.

Citomegaloviruso skiriamasis požymis yra tai, kad jis sukelia citomegalinių intarpų ligą -  infekuotose ląstelėse matomi dideli branduolio intarpai, kuriuos sudaro besidauginančio  viruso nukleobaltyminiai agregatai.

Citomegalovirusinė infekcija ypač pavojinga nėščiosioms. Virusas, patekęs per placentą, gali pakenkti vaisiaus vystymąsi sukeldamas klasikinę  intarpų ligą.  Naujagimiams CMV liga pasireiškia gelta, pneumonija, centrinės nervų sistemos pažeidimais (mikrocefalija, motorinė negalia, galvos smegenų kalcifikatai). Tokiems kūdikiams laboratoriškai nustatomi padidėję kepenų fermentai, bilirubinas,  sumažėjęs trombocitų kiekis. Didžiausią, kliniškai pasireiškiančios įgimtos CMV infekcijos riziką turi moterys, nėštumo metu gavusios pirmąjį kontaktą su CMV.  Pirminė CMV  infekcija perduodama vaisiui 30-50% atvejų.

Dėl nėščiosios ląstelinio imuniteto susilpnėjimo gali kilti viruso reaktyvacijos, kurios dažnesnės moterims su rizikingu nėštumu. Tokių moterų imuninė sistema mažiau pajėgi virusą išlaikyti latentinėje būsenoje. Ilgą laiką buvo manoma, kad CMV reaktyvacija nėštumo metu  yra labai svarbus savaiminių  persileidimų veiksnys. Tai tik viena iš priežasčių, neabejotinai susijusi su nėščiosios imuninės sistemos pokyčiais, sukeliančiais latentinių infekcijų, tame tarpe ir CMV, reaktyvaciją.

Imuninis organizmo atsakas citomegalovirusui yra M ir G klasių antikūnų - specifinių baltymų (imunoglobulinų)  atsiradimas kraujyje. CMV IgM kraujyje atsiranda jau po 3-4 dienų nuo infekcijos pradžios ir išlieka keletą mėnesių (po to jie suyra). Virusui reaktyvuojantis ar pakartotinai užsikrėtus CMV IgM kraujyje nesigamina arba gaminasi labai mažai. CMV IgG galima aptikti  po 7-14 dienų nuo užsikrėtimo. Pradžioje  jų kiekis auga, paskui šiek tiek sumažėja ir išlieka visą gyvenimą. Sveikiems asmenims viruso reaktyvacija žymesnio CMV IgG padidėjimo nesukelia, tačiau rizikingo nėštumo moterims, senyvo amžiaus žmonėms, AIDS ligoniams, po transplantacijų,  jų kiekis gali ryškiai padidėti.

CMV IgM ir IgG tyrimas svarbus nėščiosioms. Jei CMV tyrimo rezultatas yra  IgG+/IgM-, reiškia, kad citomegalovirusas yra latentinėje, neaktyvioje būsenoje, motina turi imunitetą, kurį perduos vaisiui.

Jei CMV antikūnų testo rezultatas yra IgG-/IgM+, galima įtarti pirminę infekciją, arba yra nespecifinė IgM reakcija.  Jei po dviejų savaičių pakartojus tyrimą rezultatas yra  IgG+/IgM+, didelė tikimybė, kad tai yra pirminė CMV infekcija, kuri gali būti perduota vaisiui. CMV IgM labai  retais atvejais gali padidėti ir viruso reaktyvacijos metu ar pakartotinai užsikrėtus (nors tokia imuninė reakcija daugiau būdinga asmenims su stipriai pažeista imuninės sistemos funkcija).

Jei CMV testo rezultatas yra IgG-/IgM-, galima teigti, kad nėščioji nebuvo užsikrėtusi citomegalovirusu arba infekcija yra latentinėje fazėje ir CMV IgG lygis yra toks žemas, kad neviršija aukščiausios normos ribos.

Antikūnų IgG avidiškumo tyrimas (ryšio stiprumas tarp antikūno ir antigeno (viruso baltymo)  padeda nustatyti kaip seniai įvyko kontaktas su virusu. Žemas avidiškumas rodo, kad užsikrėtimas greičiausiai įvyko 4 paskutinių  mėnesių laikotarpyje.

Po organų transplantacijos, kai imuninė sistema slopinama vaistais,  svarbu laiku nustatyti, ar nėra aktyvios CMV infekcijos recipientui ir pradėti gydymą. Po organų transplantacijos CMV infekcija gali pasireikšti karščiavimu, leukocitų ir trombocitų sumažėjimu kraujyje, raumenų ir sąnarių skausmais, sunkesniais atvejais - hepatitu, retinitu, encefalitu. Ypač pavojinga, jei po kaulų čiulpų transplantacijos infekcija komplikuojasi  pneumonija. Vėliau besiformuojanti lėtinė CMV infekcija gali reikštis kraujagyslių pokyčiais, kurie skatina aterosklerozės vystymąsi persodintuose organuose ir sąlygoja ankstyvas atmetimo reakcijas.

CMV  IgM ir IgG tyrimai atliekami iš veninio kraujo pirmadienį ir  trečiadienį; kraujas imamas kasdien; atsakymai pateikiami po 4-5 val. nuo tyrimo pradžios.