Vėžio žymenų tyrimas

vėžio tyrimas, prostatos vėžio tyrimas, kiaušidžių vėžio tyrimas, krūties vėžio tyrimas, kasos vėžio tyrimas

Įmonė:	SYNLAB LIETUVA, UAB
Adresas:	Kalvarijų g. 137A-15, Vilnius
Vietovė:	Vilnius
Telefonas:	+370-5-2491040
Faksas:	+370-5-2401224
Mobilus tel.:	+370-615-28939
el. paštas:	info @ synlab.lt
Tinklalapis:	www.sorpo.lt
Darbo laikas:	Darbo dienomis 8.00 - 19.00, šeštadieniais 9.00 - 13.00
Visi įmonės produktai

Vėžys - tai liga, kai ląstelės nenormaliai vystosi ir dauginasi. Ląstelės vystymasis nebepaklūsta biologiniams reguliavimo mechanizmams, todėl ji virsta piktybine (vėžine).

Normalios ląstelės virsmas į piktybinę susideda iš kelių etapų ir trunka mėnesius, metus (kartais 10, 20 metų). Vėžys vystosi keliomis stadijomis, kurias nulemia veiksniai, priklausantys nuo organizmo genetinės struktūros, aplinkos veiksnių, gyvensenos. Vėžinės ląstelės nekontroliuojamai auga, praranda savybę diferencijuotis, padidėja jų skverbimasis į aplinkinius audinius, mažėja jautrumas vaistams. Tokios ląstelės, sugrįžusios į savo pirminę diferianciacijos stadiją, pradeda gaminti medžiagas, kurių randama vaisiaus audiniuose, pavyzdžiui, karcinoembrioninius baltymus, kurių suaugusių sveikame organizme randama labai mažai.

Tokios ir panašios medžiagos, kurias gamina piktybinė ląstelė, gali būti apibrėžiamos terminu naviko žymuo. Jau seniai bandoma rasti žymenų, kurie leistų kiek įmanoma anksčiau aptikti naviką. Dauguma diagnostinių procedūrų ankstyvajai vėžio diagnostikai netinka (anamnezė, rentgeninis ištyrimas, bendras kraujo tyrimas), nes dažnai šioje stadijoje ligos simptomų dar nėra.

Žymenų, pasižyminčių 100 % specifiškumu ir 100 % jautrumu, beveik nėra. Dauguma šiuo metu žinomų navikų žymenų reikiamu specifiškumu ir jautrumu neišsiskiria, kad jie būtų taikomi pacientų patikrai. Vis dėlto šie tyrimai papildo kitus diagnostikos metodus ir yra labai svarbūs. Dažniausiai navikų žymenų koncentracija padidėja prieš kelis mėnesius iki ligos simptomų atsiradimo. Nežymus vėžio žymens padidėjimas gali būti nustatomas ir sergant įvairiomis gerybinėmis ligomis.
Navikų žymenimis gali būti nustatoma: 

• vėžinio proceso vieta organizme, pavyzdžiui, prostatos specifinio antigeno padidėjimas rodo prostatos ligą;
•  ligos išsivystymo laipsnis - kai kurie žymenys susiję su navikinių ląstelių mase ir metastazėmis;
• ligos prognozė - didelė ar didėjanti žymens koncentracija rodo blogą prognozę;
• gydymo efektyvumas ir tolesnė stebėsena - atsinaujinęs naviko žymens padidėjimas po gydymo rodo atsinaujinusią ligą.  

PSA (prostatos specifinis antigenas)

Fermentas, gaminamas prostatos epitelinėse ląstelėse ir išskiriamas į spermą. Jo funkcija - neleisti spermai sukrešėti. PSA aptinkamas tiek normalioje, tiek pakitusioje prostatoje. Šio fermento padaugėja sergant piktybinėmis ir gerybinėmis prostatos ligomis. Tačiau esant gerybiniam prostatos išvešėjimui (hiperplazijai) PSA padidėjimas nėra toks ryškus kaip vėžio atveju. 

PSA yra organo, o ne naviko specifinis žymuo. Tai vienas geriausių dabar žinomų vėžio žymenų. Dėl didelio jautrumo PSA tyrimas gali būti naudojamas pirminei prostatos vėžio diagnostikai, rizikos grupių atrankai. Tai kol kas vienintelis vėžio žymuo, kuriuo galima atlikti vėžio patikrą  pagal kraujo tyrimą. PSA rodiklis leidžia aptikti prostatos vėžį ankstyvoje stadijoje, maždaug prieš 6 mėnesius iki aptinkant naviką kitais diagnostikos metodais.

Tyrimą rekomenduojama atlikti visiems vyrams, ypač vyresniems kaip 50 metų, kad būtų nustatyti prostatos vėžiu sergantys asmenys.

Didžioji dalis kraujyje cirkuliuojančio PSA (60-90%) sudaro kompleksą su įvairiomis medžiagomis, kita dalis (10-40%) yra laisvas PSA (LPSA). Nustatyta, kad ligonių, sergančių prostatos vėžiu, kraujo serume ryškiai didėja bendro PSA ir mažėja laisvo PSA kiekis, palyginti su sergančiais gerybine prostatos hiperplazija.

 Bendrojo PSA santykis su laisvuoju PSA gali būti svarbus atskiriant prostatos vėžį nuo gerybinės prostatos hiperplazijos. Jeigu nustatoma ribinė, neaiški bendro PSA koncentracija (apie 4μg/l), tuomet rekomenduojama papildomai nustatyti laisvą PSA. Laisvojo PSA santykis su bendruoju PSA yra padidėjęs sergant gerybinėmis prostatos ligomis ir sumažėjęs sergant prostatos vėžiu. Kuo šis santykis mažesnis, tuo didesnė piktybinio proceso tikimybė. Šių dviejų rodiklių derinimas dar specifiškiau padeda diagnozuoti prostatos vėžį ir atrinkti ligonius tolimesniam tyrimui.

Pašalinus prostatos vėžį, PSA rekomenduojama nustatyti ne anksčiau kaip po 6 savaičių nuo operacijos. Visiškai pašalinus naviką, PSA koncentracija gali sumažėti iki nulio. 1-3 metais po operacijos PSA rekomenduojama nustatyti ne rečiau kaip kas ketvirtį, 4-5 metais - kas pusmetį, jei nėra atkryčio. Kiekvieną kartą įtarus atkritį, nustatyti iš karto

Mechaninis prostatos dirginimas (biopsija, tyrimas pro tiesiąją žarną) turi įtakos PSA koncentracijai. Norint išvengti klaidingai padidėjusių rezultatų, tarp tokių procedūrų  ir kraujo ėmimo turi praeiti 1-2 savaitės. 1-2 dienas iki  PSA tyrimo patariama nejodinėti, nevažinėti dviračiu.

Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo, antradieniais - penktadieniais (kraujas imamas kasdien). Tyrimo atsakymai pateikiami po 4-8 valandų.

 CA 125 (karbohidratinis antigenas)

Kiaušidžių vėžio laboratorinis rodiklis. Jo panaudojimas kartais leidžia aptikti vėžį I stadijoje. Pasitaiko labai retų atvejų, kai net ir IV stadijoje šis rodiklis gali būti nepadidėjęs. Rodiklio CA 125 nustatymas gali būti naudingas tiek pirminei diagnostikai, tiek sergančiųjų kiaušidžių vėžiu stebėsenai. Šio žymens kiekis kraujyje taip pat padidėja sergant gimdos kaklelio, storosios žarnos, krūties ir plaučių vėžiu. CA 125 gali padidėti sergant gerybinėmis ginekologinėmis ligomis, endometrioze (gimdos audinio išvešėjimas), krūties ligomis, kepenų ciroze, pankreatitu (kasos uždegimu). Taip pat šio antigeno laikinai gali padaugėti normalaus nėštumo ir mėnesinių metu.

Sekant gydymo atsaką, CA 125 yra vienas geriausių onkologinių rodiklių. CA 125 tyrimą svarbu atlikti moterims, kurių šeimose yra sergančių krūties ar kiaušidžių vėžiu. Taip pat jei randamos BRC ar BRCA 2 genų mutacijos.

Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo, antradieniais ir ketvirtadieniais (kraujas imamas kasdien). Tyrimo atsakymai pateikiami po 4-8 valandų.

 CA 15-3 (karbohidratinis antigenas)

Tai baltyminė medžiaga, kuri išsiskiria į kraują iš krūties vėžio ir kai kurių epitelinių ląstelių. Svarbiausia CA 15-3 tyrimo paskirtis - sergančiųjų krūties vėžiu tikrinimas, gydymo efektyvumo vertinimas,  įtarus ligos atsinaujinimą ar ieškant vėžio metastazių. Rodiklio CA 15-3 didėjimas serume atsiranda anksčiau nei kiti instrumentinių tyrimų rodmenys. Tačiau net 10-20% atvejų metastazinis krūties vėžys negamina šio žymens, todėl pirminei vėžio diagnostikai šis rodiklis taikomas retai.

Padidėjęs žymens kiekis randamas ir sergant bronchų, kiaušidžių, kasos, storosios žarnos vėžiu. CA 15-3 taip pat gali padidėti  sergant kepenų ciroze, hepatitu, gerybinėmis kiaušidžių, plaučių ir krūties ligomis. Sergant krūties vėžiu gali būti padidėjęs CA 15-3 ir CEA žymuo. Kartais padidėja abu kartu (retais atvejais), kartais vienas iš jų.

Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo, darbo dienomis. Tyrimo atsakymai pateikiamo po 1-2 dienų.

 CEA (karcinoembrioninis antigenas) 

Tai vienas antigenų, gaminamas gleives išskiriančių liaukų epitelinėse besivystančio embriono ir vaisiaus ląstelėse. Pirmą kartą nustatytas embriono storosios žarnos audinyje. Po gimimo šio baltymo sintezė yra slopinama, ir suaugusiųjų organizme CEA koncentracija labai maža. CEA kiekis kraujo serume padidėja sergant virškinamojo trakto, kasos, krūties, plaučių, skydliaukės, šlapimo ir lytinių takų vėžiu. CEA koncentracija gali kiek padidėti sergant gerybinėmis ligomis: žarnų uždegimu, kepenų ciroze, pankreatitu (kasos uždegimu), pneumonija (plaučių uždegimu). Rūkančiųjų kraujyje CEA koncentracija yra didesnė, palyginti su nerūkančiųjų.

Svarbiausia CEA nustatymo paskirtis - gydymo efektyvumo įvertinimas ir pacientų, sergančių virškinamojo trakto, kasos, krūties, plaučių, skydliaukės, šlapimo ir lytinių takų vėžiu, stebėsena vertinant ligos progresavimą. Dažnai žymens koncentracija padidėja dar kliniškai nejaučiant jokių ligos simptomų. Anksti nustačius vėžį ir gydantis, dauguma pacientų išgyvena. Tačiau dažniausiai liga diagnozuojama tada, kai išplinta. Tuomet gydymas tampa sudėtingas.

CEA nerekomenduojama nustatyti atrankiniam storosios ir tiesiosios žarnos vėžio tyrimui. Taip pat nerekomenduojama tirti iš karto po operacijos, nes jos metu į kraują išsiskiria didelis šios  medžiagos  kiekis ir tai gali klaidinti vertinant gydymą.

Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo, antradieniais ir ketvirtadieniais (kraujas imamas kasdien). Tyrimo atsakymai pateikiami po 4-8 valandų.

 CA 19-9 (karbohidratinis antigenas)

Kasos vėžio žymuo. Taip pat naudojamas su CEA - kaip antrinis žymuo esant tulžies pūslės, storosios žarnos bei skrandžio vėžiui, metastazėms kepenyse. Padidėjęs CA 19-9 kiekis gali būti randamas sergant ūminiu hepatitu, lėtiniu aktyviuoju hepatitu, tulžies pūslės ir latakų ligomis, kasos uždegimu (pankreatitu), reumatu.

Rodiklis CA 19-9 pasižymi 70-80% klinikiniu jautrumu kasos vėžiui. Vyresniems nei 45 m. pacientams, kurie turi neaiškių nusiskundimų viršutinėje epigastriumo  dalyje, vangūs požymiai tęsiasi 2-3 sav. ir nepavyksta surasti jokių akivaizdžių patologinių procesų, rekomenduojama nustatyti CA 19-9 rodiklį.

Šis vėžio žymuo gali padidėti  anksčiau nei naviką parodo kiti instrumentiniai tyrimai. Gali būti ir atvirkštinė situacija, kai CA 19-9 nerodo jokio padidėjimo, o pvz., kompiuterinė tomografija gali aptikti naviką. Laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimo metodai neprieštarauja vienas kitam. Bent vieno iš šių tyrimų įtartinas pokytis gali būti prielaida toliau tirti ligonį. 

Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo, darbo dienomis. Tyrimo atsakymai pateikiamo po 1-2 dienų. 

Tyrimų atsakymus prašome atsiimti per 1 mėnesį atlikus tyrimą. Vėliau atsakymai perkeliami į SORPO medicinos tyrimų centro archyvą. Archyvinė tyrimų atsakymo kopija kainuoja 19 Lt.