Šlapalo kiekio kraujyje tyrimas (UREA)

Šlapimo rūgšties tyrimas, inkstų nepakankamumas, kreatinino tyrimas, šlapimo rūgšties kiekis kraujyje, podagra

Įmonė:	SYNLAB LIETUVA, UAB
Adresas:	Kalvarijų g. 137A-15, Vilnius
Vietovė:	Vilnius
Telefonas:	+370-5-2491040
Faksas:	+370-5-2401224
Mobilus tel.:	+370-615-28939
el. paštas:	info @ synlab.lt
Tinklalapis:	www.sorpo.lt
Darbo laikas:	Darbo dienomis 8.00 - 19.00, šeštadieniais 9.00 - 13.00
Visi įmonės produktai

Svarbią  diagnostinę  reikšmę vertinat baltymų apykaitą ir inkstų veiklą turi nebaltyminės azotinės medžiagos - šlapalas, kreatininas ir  šlapimo rūgštis. Tai galutiniai baltymų skilimo produktai, kurie iš organizmo turi būti pašalinti. Svarbiausią šalinimo funkciją  atlieka inkstai. Sutrikus inkstų veiklai, keičiasi šių medžiagų kiekis kraujyje. Kai inkstai pažeisti, anksčiausiai pradeda didėti šlapimo rūgšties ir šlapalo, o vėliausiai kreatinino koncentracija kraujyje. Laiku atlikti biocheminiai laboratoriniai tyrimai padeda nustatyti ligos sunkumą, koreguoti ir vertinti gydymo veiksmingumą.

Ūminį inkstų nepakankamumą nuo lėtinio galima atskirti  per kelias dienas gerokai padidėjusiomis šlapalo ir kreatinino koncentracijomis. Sveikimo  fazėje šių rodiklių koncentracija mažėja. Esant lėtinio inkstų nepakankamumo būklėms, šlapalo ir kreatinino koncentracija didėja lėtai - ištisus mėnesius ar metus.
Inkstų funkcijai įvertinti, rekomenduojama atlikti visų trijų pagrindinių rodiklių tyrimus: šlapalo, kreatinino ir  šlapimo rūgšties.

Šlapalas (UREA)

Nebaltyminių azotinių medžiagų kiekį geriausiai atspindi šlapalo tyrimas. Jo azotas sudaro maždaug pusę nebaltyminių medžiagų azoto.

Šlapalas sintetinamas tik kepenyse iš amoniako ir asparto rūgšties azoto bei CO₂, o išsiskiria per inkstus filtracijos būdu. Dalis šlapalo (apie 30%) reabsorbuojama inkstų kanalėliuose ir sugrįžta į kraują. Taip organizme išsaugomos guanidino grupės. Per parą su šlapimu pasišalina 25-30 g šlapalo. Kitais būdais (išmatomis, prakaitu) šlapalo išsiskiria nedaug. Tačiau esant inkstų nepakankamumui, daugiau šlapalo gali pradėti skirtis su seilėmis, per virškinimo liaukas. Šlapalo kraujyje gali padaugėti jau esant nedideliam inkstų veiklos pažeidimui, kai sutrinka inkstų kraujotaka ar suintensyvėja jo sintezė. Ir tai įvyksta daug anksčiau ir greičiau, negu padidėja kitų azotinių medžiagų, pvz., kreatinino kiekis. Padidėjęs šlapalo kiekis pacientams, kurių kreatinino kiekis normalus, dažniau rodo ne su inkstų pažeidimu susijusias uremijos priežastis: širdies nepakankamumas, sumažėjęs kraujospūdis, pooperacinės būklės ir kt. Uremija - tai apsinuodijimas medžiagų apykaitos produktais, sutrikus jų šalinimui su šlapimu. Dažniausiai šią būklę sukelia šlapalo ir kreatinino koncentracijų padidėjimas kraujyje.

Pats šlapalas yra netoksiškas. Jis gali būti vartojamas kaip vaistas, pvz., kai reikia sukelti dehidrataciją smegenų edemos atvejais.
Sveikų asmenų  kraujo plazmoje šlapalo koncentracija yra 2,5-6,4 mmol/l.

Kreatininas (CREA)
Kreatininas susidaro raumenyse iš makroerginio junginio kreatinfosfato (KF). Todėl kreatinino daugiau išsiskiria asmenims, kurių raumenys stiprūs.

Kreatinino kraujyje padaugėja sutrikus inkstų veiklai. Nors ir šlapalo, ir kreatinino kiekis rodo inkstų būklę, šių rodiklių interpretacija skiriasi; todėl inkstų veiklai įvertinti rekomenduojama tirti abi šias medžiagas. Esant nedideliems inkstų funkciniams pakitimams, šlapalo kiekis kraujyje pradeda didėti, o kreatinino kiekis ilgai išlieka normalus. Jo koncentracija išauga tik tada, kai išsenka funkciniai inkstų rezervai, sutrinka didžiosios dalies nefronų veikla. Sergant inkstų ligomis, kreatinino koncentracija dažniausiai yra didelė - tai informatyvus inkstų funkcijos nepakankamumo rodiklis.

Kreatinino kiekis kraujyje gana pastovus: vyrų 71-115 µmol/l,  moterų 53-88 µmol/l. Jo kiekio sumažėjimas diagnostinės reikšmės neturi.

Šlapimo rūgštis (UA)
Šlapimo rūgštis yra galutinis nukleotidų, į kurių sudėtį įeina purinas, skaidymosi  produktas. Šlapimo rūgštis kraujo plazmoje daugiausia yra jonizuotosios formos kaip natrio uratas. Šlapimo rūgštis blogai tirpsta kraujo plazmoje, todėl gali susidaryti  natrio uratų kristalai, kurie kaupiasi sąnariuose ir šlapimo takuose, sukeldami podagrą ir šlapimo takų akmenligę.

Uratai iš organizmo šalinami per inkstus (80%) ir nedidelė dalis (apie 20%) per žarnyną. Dalis šlapimo rūgšties inkstų kanalėliuose reabsorbuojama.

Rekomenduojama šlapimo rūgšties koncentracija vyrams yra 208-428 umol/l, moterims  - 155-357 umol/l.
Padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje vadinama hiperurikemija. Ji dažniausiai išsivysto dėl nepakankamo šlapimo rūgšties išskyrimo per inkstus ir retesniais atvejais dėl padidėjusio šlapimo rūgšties susidarymo dėl purino bazių pertekliaus. Priežastys gali būti:

-   genetinės, esant įgimtai kurio nors fermento stokai  (pirminė hiperurikemija);
-  sukeltos ligos (antrinė hiperurikemija), kai yrant ląstelėms ar audiniams organizme padidėja purinų  kiekis, pvz., sergant leukemija, psoriaze, badaujant. Arba kai dėl sutrikusios inkstų funkcijos sumažėja šlapimo rūgšties pašalinimas, pvz., dėl alkoholizmo, esant acidozei, dėl cukrinio diabeto ar badaujant.

Šlapimo rūgšties kraujyje gali padidėti vartojant  daug purininių darinių turintį maistą ( kepenys, ikrai, jaunų gyvulių mėsa, kava).

Hiperurikemija yra podagros rizikos veiksnys. Podagra - klinikinis sindromas, kuriam būdinga besikartojantis ūminis artritas. Uždegimą sukelia audiniuose besikaupiantys natrio urato kristalai. 40% negydomų ligonių išsivysto inkstų akmenligė. Šlapimo rūgšties tyrimas - svarbiausias rodiklis, naudojamas podagrai diagnozuoti ir gydymo eigai stebėti. Visiems asmenims, kuriems išsivysto podagra, tam tikrame ligos vystymosi etape buvo nustatyta hiperurikemija, tačiau tik nedidelei jų daliai, turinčiai  hiperurikemiją (10-15%), išsivysto podagra.

Sumažėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje  yra vadinamas  hipourikemija. Jos priežastys gali būti:

 - kai trūkstant  fermento ksantinoksidazės, galutinis skilimo produktas yra ne šlapimo rūgštis, o ksantinas;
-  dėl genetinių nukleotidų apykaitos priežasčių;
- dėl  padidėjusio šlapimo rūgšties išskyrimo per inkstus, esant kanalėlio pažeidimui;
 - vartojant kai kuriuos vaistus, pvz. didelės aspirino dozės.

Be podagros, šlapimo rūgšties nustatymas svarbus asmenims, turintiems  širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių: padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio ir trigliceridų kiekis kraujyje, cukrinis diabetas.

Šlapalo, kreatinino ir šlapimo rūgšties tyrimai atliekami iš  veninio kraujo kiekvieną dieną. Tyrimų atsakymai tą pačią arba kitą dieną.

Tyrimų atsakymus prašome atsiimti per 1 mėnesį atlikus tyrimą. Vėliau atsakymai perkeliami į SORPO medicinos tyrimų centro archyvą. Archyvinė tyrimų atsakymo kopija kainuoja 19 Lt.