Bronchinė astma

Bronchinė astma - tai lėtinė, uždegiminė plaučių liga, kuri pasireiškia dusulio ir kosulio priepuoliais, spaudimo jausmu krūtinėje, švokštimu, pasunkėjusiu kvėpavimu. Pagrindiniai ligos simptomai - dusulys bei kosulys  -  paūmėja ir žmogų gali pradėti varginti paryčiais. Taip yra dėl to, jog plaučių meridiano (pagal kinų mediciną meridianai - tai energetiniai kanalai) intensyviausias laikas yra paryčiais, apie 3-5 val.

Yra išskiriamos dvi bronchinės astmos grupės: alerginė ir nealerginė. Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra" duomenimis, Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį ligotumas alergijomis padidėjo nuo 73,4 iki 127,2 atvejų tūkstančiui gyventojų, bronchine astma - nuo 6,4 iki 26,5.

Tai - išties dideli skaičiai, kurie verčia sunerimti ir imtis priemonių, padėsiančių mažinti šios ligos plitimą....

Kodėl bronchinės astmos metu atsiranda dusulys?

Sergant bronchine astma dusulys žmogų ima varginti dėl to, jog  susiaurėja smulkiųjų bronchų spindis ir užsikemša gleivės. Bronchams susitraukus žmogui sunku įkvėpti, ne ką lengviau ir iškvėpti.

Dino Vaitkaičio ir Andriaus Pranskūno knygoje „Pirmoji medicinos pagalba" yra pateikiama nuotrauka, kurioje vaizduojamos normalios ir pakitusios bronchiolės, matoma, kokie pokyčiai vyksta bronchuose bronchinės astmos metu.

Teigiama: „Kvėpavimo takų uždegimas yra pagrindinė bronchinės astmos atsiradimo priežastis. Dėl uždegimo pakitusi bronchų sienelė skatina mėšlungišką sienelės struktūroje esančių lygiųjų raumenų susitraukimą (spazmą), todėl bronchai siaurėja ir oras nebegali laisvai tekėti ir sukelia dusulį. Be to, bronchų gleivinė pabrinksta, iš bronchų sienelių dažnai išsiskiria tąsios gleivės, taigi kvėpavimo takai dar daugiau susiaurėja."

Bronchine astma sergančių žmonių baimės

Yra žinoma, jog bronchinę astmą gali išprovokuoti ne tik tam tikras alergenas, užterštas oras, bet net ir baimė. Sergant bronchine astma, jei žmogus bijo ir jaudinasi, kad ji jam ir vėl gali pasikartoti, atsiranda mirties baimė,  tuomet priepuolis gali būti dar sunkesnis.

Jausmas, kad negali įkvėpti pakankamai oro ir, atrodo, jog tuoj, tuoj uždusi, ne vienam žmogui gali sukelti mirties pojūtį, todėl bronchinę astmą privaloma gydyti. Būtent tokie, staiga prasidedantys ir kelias minutes besitęsiantys,  dusulio priepuoliai gerokai pablogina žmogaus gyvenimo kokybę.

Kartais yra sakoma, jog bronchine astma sergantys žmonės, priepuolio metu, „gaudo orą" - toks pasakymas išties vaizdingai atspindi būseną, kurią patiria žmogus tuomet, kai negali įkvėpti oro. Laimei, tuo metu į pagalbą ateina ir kvėpuoti padeda įvairūs inhaliatoriai.

Kaip gydoma bronchinė astma?

Prieš pradedant gydyti bronchinę astmą yra būtina tiksliai nustatyti priežastį, kuri sukelia astmos priepuolį. Gydytojas pulmonologas arba alergologas (priklausomai nuo to, kokio tipo bronchinė astma yra) tą gali padaryti ir paskirti vaistus bei gydymą kiekvienam pacientui individualiai.

Gali būti skiriamos kelios bronchinės astmos stadijos:

1. Lengvi bronchiniai astmos priepuoliai;
2. Užsitęsę priepuoliai;
3. Astminė būklė.

Bronchinės astmos gydymui gali būti skiriama bazinė terapija t.y., nehormoniniai ir hormoniniai preparatai, kurie padeda išvengti dusulio priepuolių. Nehormoniniai vaistai saugo  bronchus nuo medžiagų, galinčių sukelti jų spazmus, o hormoniniai vaistai malšina uždegiminius procesus,  neleidžia bronchams negrįžtamai susiaurėti. Pablogėjus savijautai gali būti skiriami vaistai, kurie skystina skreplius ir palengvina atsikosėjimą.

Bronchinės astmos gydymui taip pat plačiai vartojama inhaliaciniai kortikosteroidais. Juos labai svarbu mokėti teisingai naudoti. Tačiau kuomet reikia inhaliuoti bronchinei astmai skirtus gydyti vaistus, ne visiems tai padaryti būna lengva: mažiems vaikams sunku suprasti, kada inhaliuojamos dozės pakanka, o štai paaugliai gali gėdytis naudoti tokį inhaliatorių viešoje vietoje.

Be tokių gydymo priemonių, pagal astmos formą ir pobūdį, ligos gydymui taip pat gali būti rekomenduojamos fizioterapijos procedūros, reflekso terapijos procedūros, kvėpavimo pratimai, psichoterapija.

Kuo skiriasi alerginė ir nealerginė astma?

Alerginė astma

Alerginė astma turi glaudų ryšį su genais, kurie lemia polinkį į alergiją. Pvz., jei žmogus vaikystėje turėjo alergiją žiedadulkėms, jį dažnai vargino ašarojančios akys, sloga, ypač po kontakto su alergenu, vėliau gali atsirasti ir priepuolinis kosulys. Astmą gali sukelti į plaučius patekusios dirginančios dulkės bei į trachėją patekę svetimkūniai. Štai dėl ko labai dažnai tie, kurie, pvz., turi alerginį rinitą (slogą) vėliau įgyja ir dar vieną nepageidaujamą „draugą" - bronchinę astmą. Alerginis rinitas gali būti vienas iš bronchų astmos rizikos veiksnių, tad būtina jį gydyti.

Alerginė astma gali atsirasti ir nuo tam tikrų namų alergenų. Pavyzdžiui, jei alerginę astmą sukėlė dulkių erkutės, tuomet būtina namus kruopščiai išvalyti, o ypač kilimus, užuolaidas, baldų apmušalus - vietas, kuriose dažniausiai veisiasi dulkių erkutės. Ir čia jau nebeužteks vien tik dulkių siurblio, teks į pagalbą kviesti ir chemines priemones, nes vien tik paprastai siurbiant dulkių siurblių pavyksta išsiurbti tik dalį dulkių erkučių ir jų išmatų Taip yra dėl to, jog jos itin mažos.

Nealerginė bronchinė astma

Nealerginę bronchinę astmą dažniausiai išprovokuoja virusas. Pagrindinis tokio tipo astmos simptomas - ilgai po ligos besitęsiantis kosulys ar net dusulys. Tai įvardinamam kaip bronchų jautrumo arba hiperaktyvumo sindromu. Jei pacientas ignoruoja visus tokius simptomus, tuomet laikui bėgant jie ima blogėti dėl to, jog nuo užsitęsusio broncho sienelės uždegimo pats bronchas ima vis labiau ir labiau siaurėti. Jei bronchinė astma yra negydoma, tuomet vėlesnėse jos stadijose žmogui jau kasdien net ir po kelis kartus reikia vaistų, kurie padėtų suvaldyti dusulį.

Tie, kurie nusprendžia be gydytojo pagalbos užsiimti savigyda ir bronchinę astmą gydosi patys daro didelę klaidą, nes neteisingai gydant bronchinę astmą gali išsivystyti bronchų randėjimas, jų spindis siaurėja, o susiaurėjus bronchui organizmas gauna nepakankamai deguonies. Štai dėl ko po tokios savigydos žmogui ne tik kad nepagerėja, bet dar ir pablogėja: žmogus nepakelia didesnio fizinio krūvio, vystosi sunki astmos stadija, kuriai reikia daug vaistų, kad žmogus galėtų įveikti net įprastą fizinį krūvį.

Profesinė bronchinė astma

Tam tikri alergenai, jeigu jų darbo vietoje yra nemažai, gali sukelti taip vadinamą profesinę astmą. Pavyzdžiui, dažytojas, kuris diena iš dienos dirba su dažais, gali būti alergiškas dažams, o alergija pasireikšti ne tik akių ašarojimu, bet ir kosuliu, kuris vėliau gali pereiti į bronchinę astmą. Tokiais atvejais reikėtų keisti darbą, vengti alerginės darbo vietos ir kontakto su alergenu.

7 žingsniai bronchinės astmos prevencijos link

1. Čiobreliai - tai natūralus vaistas, kuris gali būti skiriamas bronchinei astmai gydyti. Čiobreliuose esanti veiklioji medžiaga - eterinis aliejus ne tik dezinfekuoja, bet ir gali sumažinti ligos spazmus. Sergantiems bronchine astma savo namų vaistinėlėse pravartu turėti ir kitų vaistažolių: raktažolių žiedų, kurios skatina gleivių išsiskyrimą ir padeda atsikosėti bei gebenių lapų - jų arbata atpalaiduoja bronchus, taip pat palengvina atsikosėjimą.
2. Tie, kurie astmos metu patiria mirties baimę, turėtų išmokti kvėpavimo pratimus, nes yra sakoma, jog bronchinė astma - tai ne tik oro sulaikymas plaučiuose, tai ir nerimo suvaldymas savo viduje.
3. Jei matote, jog žmogui prasidėjo bronchinės astmos priepuolis, tuomet nuraminkite jį, padėkite jam susirasti tinkamų vaistų, nepanikuokite. Paprašykite, kad žmogus kvėpuotų rečiau ir giliau. Jei po 5 minučių nuo vaisto įsipurškimo nematote jokio poveikio, tuomet kvieskite greitąją pagalbą.
4. Būtina laiku gydyti peršalimo ligas, nes pavojus susirgti bronchų astma didesnis yra tiems, kurie dažnai serga peršalimo ligomis, plaučių uždegimu, bronchitu. Todėl vos tik pajutote pirmuosius peršalimo simptomus - kosulį, perštinčią gerklę, slogą - gydykite.
5. Bronchinės astmos priepuoliams, kurie kyla iš baimės, įtakos turi autogeninės treniruotės, kurių metu mokomasi, kaip sumažinti baimę ar net visai jos atsikratyti.
6. Bronchinė astma dažnu atveju kelia daug problemų ne tik ligoniui, bet ir jo artimiesiems, šeimai. Todėl žmonės, kurie turi išmokti gyventi su šia liga, raginami burtis į bendruomenes, kuriose dalijamasi patirtimi, patarimais, suteikiama palaikymas bei pagalba vienas kitam.
7. Bronchine astma susergama ir nusilpus imuninei sistemai, todėl privaloma nuolat ją stiprinti, jei yra infekcijos - iki galo jas išgydyti.

Laura Karpavičiūtė