Peršalimo ligų gydymas

Atėjus rudeniui, užpuolus drėgnam ir vėsiam orui, žmogus tampa lengva auka bakterijoms ir virusams. Po vasaros, kai nereikia rūpintis šiltais rūbais, o odą degina karšta saulė, žmogaus imuninė sistema atsipalaiduoja, nes nesutinka savęs vertų priešininkų. Kitaip sakant, ji irgi atostogauja. Kaip žmogui, kuriam reikia laiko po atostogų įsivažiuoti į darbo ritmą, taip ir imuninei sistemai reikia laiko. Tuo pasinaudoja jau minėti piktieji svetimkūniai, kurie sukelia peršalimą, slogą, kosėjimą, bronchitą ir sinusitą - kvėpavimo takų sistemos sutrikimus. Greitai ir tinkamai negydant, šios ligos gali sukelti rimtas komplikacijas ir žmogui sugadinti gyvenimą.

Imuninė sistema

Kas yra imuninė sistema? Lotynų kalbos žodis immunis reiškia "laisvas", "nepaliestas". Tai yra gyvybiškai svarbus apsauginis sluoksnis, kurį sudaro skirtingi organai, ląstelės ir proteinai, kurių bendras kompleksas yra antras, po nervų sistemos, sudėtingiausias darinys žmogaus organizme. Imuninės sistemos mes nepastebime tol, kol ji normaliai funkcionuoja - ląstelių grupės sudaro konglomeratus, kurie kovoja prieš įvairius patogenus (ligos sukėlėjus). Liga atsiranda tuomet, kai imuninė sistema pradeda blogai veikti, kai patogenas yra ypač agresyvus arba kai organizmas susiduria su tokiu patogenu, su kuriuo iki tol neturėjo jokio kontakto ir nežino kaip kovoti.

Imuninės sistemos uždavinys nėra tik apsaugoti organizmą nuo išorinių veiksnių, bet taip pat ir pašalinti iš organizmo bakterijas, virusus, grybus ir pirmuonis, kurie ten pakliuvo iš išorės, arba buvo viduje sukurti. Taip pat imuninė sistema atsakinga už pavojingų substancijų priežiūrą, atpažinimą ir neutralizavimą, bei kovą prieš nuosavas ląsteles, kurios dėl ligos pasikeitė ir virto patogenu, kaip yra vėžio ląstelių atveju.

Kad imuninė sistema tinkamai veiktų, turi mokėti skirti "savo" ir "ne savo" ląsteles, nes kitaip ji naikintų gerąsias ir visai nepadėtų stiprinti organizmo. Imuninę sistemą gali aktyvuoti daug išorinių mikroorganizmų, kurie vadinami antigenais. Viruso išoriniame sluoksnyje esantys proteinai yra būtent tokie antigenai. Kai pastarieji prisijungia prie apsauginės ląstelės receptorių, šioje ląstelėje vykstantys procesai iššaukia imuninės sistemos "atmintį", kuri greitai atpažįsta patogeną ir būna pasiruošusi su juo kovoti.

Kūno nuosavos ląstelės irgi turi proteinus, bet imuninė sistema neveikia prieš juos, nes ji moka juos identifikuoti kaip savo. Pasitaiko, kad imuninė sistema savo ląsteles laiko svetimomis, tuomet toks procesas vadinamas autoimunine reakcija.

Imuninę sistemą sudaro dvi pagrindinės dalys: įgimta ir įgyta. Pirmoji yra evoliuciniu požiūriu senesnė ir jos funkcija yra bendro pobūdžio kova su patogenais. Ji veikia ląstelių „žudikių" lygmenyje, kurios daugiausiai kovoja prieš bakterijų sukeltas infekcijas. Antroji sistema užsiima tokiais agentais kaip antikūniai, kurie specializuojasi atakuoti žinomus patogenus. Ši sistema yra nuolat besikeičianti ir prisitaikanti, todėl ji gali patenkinamai kovoti su taip pat nuolatos besikeičiančiais ir prisitaikančiais virusais bei kitais patogenais. Šios dvi dalys veikia neperskiriamai kartu kiekvieną kartą, kai kūnas susiduria su svetimais mikroorganizmais, kurie kėsinasi į jo sveikatą.

Taigi, imuninė sistema yra labai svarbi, ją įmanoma įvairiausiais būdais stiprinti. Vis dėlto, kartais ji neišlaiko ir praleidžia vieną ar kitą svetimkūnį, kuris kelioms dienoms arba net savaitėms sugadina žmogui nuotaiką ir pakerta kojas. Viena iš tokių paprastesnių ligų, bet kartu turinti galimybę peraugti į rimtesnę komplikaciją, yra peršalimas.

Peršalimas

Kas yra peršalimas? Tai yra užkrečiama virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Kaip dažnai klaidingai manoma, ją sukelia ne šaltas oras, bet virusas. Ji yra labiausiai tarp žmonių paplitusi liga, kuria susergama vidutiniškai kelis kartus per metus. Vaikai gali sirgti ir keliolika kartų per metus. Žmogaus organizmas niekada negali būti tiek atsparus visiems virusams, kurie gali sukelti peršalimą, todėl ji taip dažnai mus aplanko. Beje, tie virusai dar ir mutuoja, todėl beprasmiškas tampa vakcinavimas.

Peršalimo simptomai yra sloga, kosulys, galvos skausmas ir bendras silpnumas. Svarbu nepainioti su gripu, kuriam būdinga aukšta temperatūra ir kuris gali virsti plaučiu uždegimu. Vieni iš labiausiai erzinančių peršalimo simptomų yra sloga ir kosulys.

Sloga

Kas yra sloga? Kodėl "bėga" nosis? Nosis yra sudėtingas organas - ji šildo ir filtruoja orą, kuris patenka į organizmą ir taip saugo nuo išorinių veiksnių. Tai reiškia, kad nosis yra viena iš pagrindinių arenų, kur imuninė sistema kovoja su svetimkūniais. Nosies vidinė ertmė visada yra padengta gleivėmis, kurios stabdo bakterijas ir virusus, kad nepatektų į vidų. Nosies vidiniai plaukeliai stumia šias gleives į gerklės ertmę ir taip susitvarko su blogaisiais mikroorganizmais.

Peršalimo metu gleivės nebestabdo patogenų ir jie nukeliauja į organizmo vidų. Imuninė sistema pasikviečia į pagalbą proteinus citokinus, kurie gamina B ir T limfocitus, ir kurių viena iš funkcijų - naikinti svetimkūnius. Kita jų funkcija - pranešti nosies ertmės ląstelėms, kad jos gamintų daugiau gleivių, kad organizmas būtų apsaugotas nuo visų esamų ir galimų puolėjų. Taip atsiranda gleivių perteklius ir dėl to nosis "teka". Susinormalėjus situacijai, gleivių kiekis atsistato.

Nosies imuninė sistema yra gerai pritaikyta atskirti ląsteles, kurias iš jų atakuoti. Kartais įvyksta komplikacijų ir šis „žinojimas" tampa nebe toks aiškus. Tuomet per didelis arba netikslus imuniteto atsakas gali sukelti alergiją arba astmą - kūnas atakuoja savo paties ląsteles, kurios nėra pavojingos, ir padaro žalos audiniams.

Kosulys

Kas yra kosulys? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kosulys yra natūralus kiekvienam žmogui refleksas, kurio metu iš kvėpavimo takų pašalinamos erzinančios medžiagos. Atsikosėjimą sukelia trachėjoje ir bronchuose esančių receptorių sudirginimas. Šis natūralus refleksas kartais būna labai skausmingas ir vis dėlto mes jį atliekame beveik nesąmoningai.

Visų pirma reikia žinoti, kad kosulį gali sukelti daug kas, ir kiekvienas toks kosulys yra priemonė iš organizmo pašalinti svetimkūnį - kitaip sakant, atsikosėjimas kiekviena kartą bando padėti šeimininkui. Tai susiję ir su sloga, kurios metu gleivės ir skrepliai patenka į gerklę, o kosulys bando iš ten jas pašalinti. Sausas kosulys dažniausiai susijęs su plaučių arba kvėpavimo takų uždegimu, kurį dažnu atveju sukelia tas pats stiprus ir gilus kosėjimas. Taip atsiranda uždaras ratas.

Kai „nekviestas svečias" patenka į trachėją, jis gali sutrukdyti normalų kvėpavimą ir taip sukelti atsikosėjimą. Tai gali būti gleivės, skrepliai, maisto likučiai. Kvėpavimo takų dirginimas praplečia balso stygas ir taip į plaučius patenka daugiau oro. Antgerklis užsidaro ir sustabdo oro srautą. Šonkaulių ir pilvo raumenys susitraukia, o tai sukelia padidėjusią įtampą antgerkliui, kuris neišlaiko ir su milžiniška jėga išleidžia orą.

Visas procesas gali įvykti per mažiau nei sekundę. Kosulio garsas yra sukeltas greito oro judėjimo per balso stygas. Šis garsas taip pat su savimi į paviršių iššauna tai, kas sukėlė kosulį.

Taigi šie du peršalimo simptomai yra nemalonūs, bet naudingi. Žinoma, priklauso nuo situacijos ir kitų dalykų, kai jų palengvinimas - būtinas. Sloga ir kosulys nepakenks, bet geriau, kad jų nebūtų. Jei jie atsiranda dėl ligos, tada verta žinoti, ką ir kaip daryti, kad jų poveikis minimaliai sumažėtų arba iš viso išnyktų. Nesirūpinant ir nieko nedarant, peršalimo sukelti simptomai, kaip sloga ir kosulys, gali virsti rimtomis ligomis - sinusitu ir bronchitu.

Sinusitas

Kas yra sinusitas? Tai nėra paprasta sloga, kurios metu atsiranda daug gleivių, ir kurios bando pašalinti patogenus. Tai yra sinusų uždegimas. Sinusai, arba ančiai, yra mažos, oro pripildytos erdvės skruostikaulio ir kaktos zonose. Jie gamina gleives, kurios patenka į nosį pro siaurus plyšius. Sinusitas skiriamas į ūminį ir lėtinį.

Ūminis sinusitas reiškia, kad infekcija vystosi greitai ir taip pat greitai praeina. Daugelis ūminio sinusito atvejų trunka savaitę, bet gali ir ilgiau - dvi, tris savaites. Jei trunka ilgiau, iki 12 savaičių, tai yra rimtas ūminis sinusitas, o jei dar ilgiau - tuomet tai tampa lėtiniu sinusitu. Daugelis žmonių vieną ar du kartus per gyvenimą suserga ūminiu sinusitu. Kai kuriems jis gali pasikartoti ir dažniau.

Ūminis sinusitas dažnai pasitaiko peršalus, sergant gripu ir sloguojant. Peršalimo ir gripo atveju ligą sukėlę mikroorganizmai patenka į sinusus ir užkrečia juose esančią membraną, kuri gamina gleives. Papildomai kiti patogenai gali patekti ir užkloti jau esamas užkrėstas gleives, šiuo atveju sinusitas tampa ypatingai nemalonus ir gali tapti lėtinio sinusito priežastimi. Kartais sinusitą sukelia infekcija, atkeliavusi iš užkrėsto danties, kuris negydomas. Bet kokiu atveju, sinusitą sukelia gleivių uždegimas, kurio metu jos pradeda pūstis ir blokuoja visą „nusausinimo" sistemą. Tuo metu prasideda galvos skausmai, patinsta veidas, aplink nosį jaučiamas spaudimas ir tirštos gleivės užkemša nosį.

Tai yra nemalonūs simptomai, o lėtinį sinusitą galima lyginti net su širdies nepakankamumo simptomais, nugaros skausmu, kurių metu pastebimas ženklus socialinio aktyvumo sumažėjimas, didelis skausmas, rimtos problemos darbe, namuose, energijos nebuvimas, psichikos sutrikimai.

Prienosinius ančius sudaro keturios poros sinusų, kurie išsidėstę aplink nosį ir turi tam tikrus latakus, per kuriuos gleivės patenka į nosies ertmę. Gleivės keliauja iš kaktikaulio ir viršutinio žandikaulio sinusų, pereina per pleištakaulio antį, todėl šio užkrėtimas ir patinimas blokuoja iš kitų sinusų išeinančių gleivių kelią. Akytkaulio antis yra giliai kaukolėje palyginus su trimis kitomis sinusų poromis. Vieno ar kelių iš jų užsikimšimas sukelia sinusitą.

Nosies ertmėje gyvena milijonai bakterijų ir daugelis jų yra nekenksmingos. Netgi kai vienas ar kitas patogenas patenka į sinusą, jis su gleivėmis iš jo yra pašalinamas ir viskas atsistato į savo vietą. Bet jei sinusų latakai užkemšami, o gleivės ir toliau ten gaminamos, tai toks jų gausumas sukelia tobulą aplinką daugintis bakterijoms ir virusams. Toks jų dauginimasis sukelia infekciją, kuri priverčia imuninę sistemą sukelti uždegimą. Rezultatas - patinimas, galvos ir veido skausmai bei baltųjų kraujo kūnelių telkimasis kovai su bakterijomis, kurios įteka į sinusus ir kurios sukelia gleivių pagausėjimą bei nudažo jas geltonai arba žaliai. Taip pat atsiranda nejautrumas kvapams, blogas burnos kvapas, pakyla temperatūra, dantų skausmas ir ausų užsikimšimas.

Sinusų užsikimšimui įtakos gali turėti aplinkos, anatominiai ir genetiniai veiksniai, bet pagrindinė priežastis yra nosies ertmės patinimas, kurį sukelia peršalimas arba alergija. Rimtas sinusitas gali rastis ir dėl struktūrinių nosies pakitimų, defektų.

Lėtinis sinusitas skiriasi nuo ūminio sinusito savo trukme ir kompleksiškumu. Jį sunku gydyti, nes iki galo nėra aiškūs jį sukėlę svetimkūniai - tai gali būti nosies polipai, grybelinė infekcija, struktūriniai nosies pakitimai, imuninės sistemos nepakankamumas, cistinė fibrozė. Svarbu laiku imtis gydymo, nes sinusų uždegimas gali sukelti kitas, rimtesnes ligas, kaip meningitą arba regėjimo sutrikimus.

Pacientai, turintys lėtinį sinusitą, blogai miega naktį, kvėpuoja pro burną ir taip sukelia knarkimą. Ilgainiui tai gali išsivystyti į miego apnėją, kurios metu reguliariomis pauzėmis nustojama kvėpuoti. Nekvėpavimo intervalai gali svyruoti nuo keliolikos sekundžių iki minutės ar dviejų. Šis miego sutrikimas gali sukelti  širdies problemas, atminties ir koncentracijos netolygumus.

Taigi, tiek ūmus, tiek lėtinis sinusitas yra nemalonūs ir gali sukelti tikrų problemų gyvenime. Nedelsiant reikia imtis priemonių, bandyti jį sušvelninti ir sustabdyti. Peršalus ir sloguojant, negalima manyti, jog tai paprastas ir greitai praeinantis nepatogumas, reikia ieškoti informacijos ir pasitarti su šios srities profesionalais. Reikia turėti omenyje, kad kiekvieną akimirką sloguojant nosies ertmėje ir sinusuose gali rastis infekcijos, kurios tūkstančiams žmonių komplikuoja kasdienį buvimą.

Peršalus viršutinių kvėpavimo takų sutrikimai gali sukelti ne tik slogą ir sinusitą. Taip pat tų pačių kvėpavimo takų komplikacijos gali sukelti ir kitą, ne ką mažiau pavojingą,  su kosėjimu susijusią ligą - bronchitą.

Bronchitas

Kas yra bronchitas? Tai yra kvėpavimo takų tarp nosies ir plaučių, arba tiksliau bronchų gleivinės, uždegimas. Į šią kvėpavimo sistemą ir jos uždegimą įeina trachėjos vamzdelis ir bronchų vamzdeliai, kuriais oras keliauja į plaučius. Kaip sinusito atveju, taip ir bronchito atveju, jis gali būti ūminis ir lėtinis. Ūminis bronchitas dažniausiai sukeliamasvirusinės infekcijos, bet priežastimi gali būti ir bakterijos, šiuo atveju pasveikti įmanoma be rimtesnių komplikacijų. Lėtinis bronchitas yra ženklas rimtesnės plaučių ligos, kurią galima pristabdyti, bet išgydyti labai sunku.

Tiek ūminis, tiek lėtinis bronchitas yra kvėpavimo takų uždegimai, bet jų priežastys ir gydymo būdai yra skirtingi. Ūminis bronchitas labiausiai mėgsta pasirodyti žiemą ir seka paskui tokias ligas kaip peršalimas ir gripas, gali būti akomponuotas antrinės bakterinės infekcijos. Ūminis bronchitas išnyksta maždaug po dviejų savaičių, bet kosulys išlieka ilgiau. Ūminis bronchitas, kaip viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų uždegimo procesas, gali padidinti tikimybę susirgti plaučių uždegimu.

Bet kas gali susirgti ūminiu bronchitu, bet kūdikiai, vaikai bei senyvo amžiaus žmonės turi didesnę tikimybę, nes jų imuninė sistema nėra tokia stipri, kaip kitų. Rūkaliai, žmonės sergantys širdies ir plaučių ligomis, taip pat turi didesnę riziką susirgti ūminiu bronchitu. Taip pat ir tie, kurie turi susiduria su cheminės kilmės dūmais ir garais, arba gyvena didelio oro užterštumo zonose.

Lėtinis bronchitas yra nereta invalidumo ir mirties priežastis pasaulyje. Kaip ir ūminio bronchito atveju, taip ir lėtinio - tai yra viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų uždegimas, kurį lydi smarkus kosulys ir dažnas spjaudymasis skrepliais. Lėtinio bronchito atveju šie simptomai reguliariai reiškiasi ne mažiau kaip tris mėnesius kasmet.

Lėtinio bronchito priežastis yra įkvėptos bronchus dirginančios dalelės, labiausiai - cigarečių dūmų. Anksčiau lėtiniu bronchitu dažniau sirgdavo vyrai, bet moterims pradėjus daugiau rūkyti tas skirtumas išsilygino. Dėl to, kad ši liga progresuoja iš lėto, vidutinio amžiaus ir vyresni žmonės turi didesnę tikimybę susirgti lėtiniu bronchitu.

Ūminis bronchitas dažniausiai prasideda su tokiais peršalimo ligos simptomais kaip sloga, čiaudėjimas ir sausas kosulys. Pastarasis greitai virsta giliu ir skausmingu. Kosėjimas iškelia į paviršių žaliai geltonus skreplius. Kartu su šiais simptomais iki 38.8 °C gali pakilti temperatūra,  po atsikosėjimo atsiranda švokštimas.

Ne tokio sudėtingo ūminio bronchito atveju temperatūra ir beveik visi kiti simptomai, išskyrus kosėjimą, išnyksta po trijų-penkių dienų. Kosėjimas gali tęstis ir keletą savaičių. Jeigu prie ūminį bronchitą sukėlusio viruso prisideda dar ir tam tikros blogosios bakterijos, tuomet aukšta temperatūra ir bendras ligos pojūtis išlieka ilgiau.

Kaip jau minėta, lėtinį bronchitą sukelia kvėpavimo takus dirginančiosios nuodingos medžiagos, tokios kaip cigarečių dūmai, chemikalų skleidžiami garai, oro tarša ir dulkės.

Lėtinis bronchitas progresuoja iš lėto. Kvėpavimo takų sistemos vidinės sienelės turi panašius į plaukus darinius - šiuželius ir blakstienėles. Organizmui normaliai funkcionuojant jos nešioja gleives trachėjoje ir bronchuose. Kai dūmai arba kitos dirginančiosios medžiagos patenka į kvėpavimo takus, šie mikroorganizmai paralyžiuojami arba iš viso atsiskiria ir nukrenta. Kai tas nutinka, gleivės pradeda kimštis į vieną vietą, jų niekur nenuneša, taip atsiranda uždegimas. Tuomet pasidaro sunku kvėpuoti ir atsiranda kitos komplikacijos. Tai net gali progresuoti ir virsti emfizema.

Vidutinio stiprumo kosulys, kurį kartais žmonės vadina rūkalių kosuliu, yra pirmas aiškiai matomas lėtinio bronchito ženklas. Atsikosėjama skrepliais, nors jų kiekis varijuoja priklausomai nuo kiekvieno žmogaus. Kosėjimą lydi švokštimas ir trumpi įkvėpimai. Plaučių funkcionalumas ir bendras žmogaus aktyvumas sumažėja, kvėpuoti darosi sunku. Organizmas negauna reikiamo kiekio deguonies, dėl to  pasikeičia kraujo sudėtis.

Bronchitas yra rimta ir komplikuota liga, kurią, dar labiau nei sinusitą, reikia stebėti ir pastebėjus pirmus požymius kuo skubiau kreiptis pagalbos.

Eukaliptas

Eukaliptas populiarus dėl savo efektyvumo ir daugybės panaudojimo būdų. Kilęs iš Australijos ir naudotas aborigenų, distiliuot aliejus forma atrasta1780 metais. Distiliacijai naudojami lapai, kurie pasižymi išskirtiniu šviežumu ir kvapu.

Eukaliptas turi gerą antibakterinį, priešskausminį ir priešuždegiminį potencialą, taip pat padeda esant raumenų spazmams, pagerina nosiaryklės ir sinusų veikimą, yra geras antiseptikas, padeda lengviau susidoroti su skrepliais, mažina temperatūrą ir galvos skausmą, gerina imuninę sistemą. Gaivina kūną vasarą ir saugo - žiemą.

Eukaliptas turi stiprią įtaką kvėpavimui ir yra gerai žinoma priemonė viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligoms bei simptomams šalinti. Jis padeda esant peršalimui, gleivių kaupimuisi, kosėjimui, bronchitui, sinusitui, gripui, gerklės infekcijai, astmai. Eukalipto veikimas padeda spartesnei pažeistų plaučių audinių regeneracijai, ir apskritai, teigiamai veikia kvėpavimo sistemą. Stimuliuoja raudonųjų kraujo kūnelių judėjimą ir padidina deguonies kiekį kiekvienos ląstelės viduje, kas paaiškina, kodėl eukalipto ekstraktai tokie veiksmingi prieš bet kokį simptomą.

Eukaliptas ne tik padeda esant kvėpavimo takų sutrikimams, bet ir kitiems negalavimams. Tradiciškai eukaliptas yra naudojamas maliarijos simptomams lengvinti. Taip pat jis efektyvus nuo vabzdžių įkandimų ir įgėlimų. Antibakterinėmis savybėmis jis panašus į antiseptiką, kuris apsaugo žaizdas, nudegimus, įpjovimus. Eukaliptas naudojamas gydyti nuo tokių ligų ir infekcijų kaip cholera, tymai, skarlatina, tuberkuliozė,  kiaulytė.

Eukaliptas lengvina raumenų ir sąnarių skausmus. Nuo migrenos iki reumatizmo, nuo strėnų gėlos iki raiščio komplikacijų - bendrai paėmus yra vietinis skausmo malšintojas. Dar jis efektyvus mažinant cukraus kiekį kraujyje ir taip padeda sergant diabetu.

Viena iš įdomesnių eukalipto gydymo zonų yra psichika. Žmonės ilgam užsidaro depresijoje, patiria sąmonės miglą ir jaučiasi pavargę. Eukaliptas stimuliuoja protą, padeda susikoncentruoti, turi stiprų poveikį nuraminti stiprias emocijas ir malšina nervus. Viso to rezultatas - atsinaujinusi ir pailsėjusi sąmonės būsena, kuri geriau priima informaciją, žadina intelektualinį smalsumą ir mąstyme kuria naujus loginius ryšius.

Neapeinama ir higienos tema, nes eukaliptas atgaivina odą, plaukus ir dantis. Odai padeda nuo aknės, plaukams nuo saulės nudegimo, o dantims - nuo karieso.

Istorija rodo, jog eukaliptas yra vertingas, galingas vaistas. Jo nesunku gauti, jis nėra brangus, gali įgauti bet kokią formą ir ilgai laikosi.

Laimas

Citrinmedžių vaisiai, tokie kaip citrinos ir laimai, savyje turi citrinų rūgšties, natūralaus cukraus, vitamino C, kalcio ir fosforo. Laimas turi daugiau vitamino C nei citrina. Vitaminas C mobilizuoja organizmo apsaugą nuo visokiausių ligų, stimuliuoja akių žaizdų gijimą. Laimo vaisiaus žievė teigiamai veikia virškinimo procesą.

Citrinvaisiuose esantys flavonoidai pasižymi antibiotinėmis savybėmis. Sakoma, kad lašas laimo sulčių į patiekalus saugo nuo choleros.

Vitaminas C yra svarbiausias antioksidantas gamtoje. Jis taip pat neutralizuoja laisvuosius radikalus, kurie sąveikauja su sveikosiomis ląstelėmis ir jas pažeidžia, kas sukelia uždegiminę reakciją.

Vitaminas C padeda stiprina imuninę sistemą, o laime esantys jo kiekiai puikiai tam pasitarnauja. Todėl jis puikiai tinka peršalimo, gripo ir ausų infekcijos negalavimams slopinti. Sveika imuninė sistema reikalinga mūsų bendrai teigiamai savijautai, apsaugo nuo ligų. Vitaminas C taip pat pagreitina žaizdų gijimą.

Laisvieji radikalai pažeidžia kraujagysles ir taip padeda arterijose kauptis cholesteroliui. Vitaminas C užsiima cholesterolio, aterosklerozės ir diabeto prevencija, neleidžia joms vystytis. Laimo žievė mažina tikimybę tapti širdies ligos, priepuolio ir vėžio auka.

Laimas populiarus naminis vaistas gerinant ir stimuliuojant virškinimo procesą. Laimo sultys padidina virškinime esančius sekretus, kurie įsuka peristaltinį organų turinio judėjimą. Taip padeda esant užkietėjusiems viduriams, taip pat išvalo išvedamąjį lataką bei neleidžia kauptis dujoms.

Citrinvaisiai pasižymi gausiu kiekiu metabolitų, tokių kaip flavonoidas, limonoidas, kumarinas, kurie susiję su mažėjančia rizika susirgti įvairaus tipo vėžiu: skrandžio, krūties, plaučių.

Laime esantis vitaminas K taip pat labai svarbus kūnui. Jis stabdo kaulų kalkėjimą ir palaiko sveiką jų augimą bei vystymąsi. Taip pat palengvina su senėjimu susijusias ligas, tokias kaip osteoporozė, kaulų lūžiai.

Seniai žinomas teigiamas laimo poveikis gydant skorbutą - vitamino C nepakankamumą organizme, kuris pasireiškia kosėjimu, šaltuku, skylinėjančiomis lūpomis, kraujuojančiomis dantenomis, liežuvio opomis.

Laimo sultys padeda iš organizmo pašalinti toksinus. Tam naudojamas laime esantis kalis, kuris išvalo toksinus iš inkstų ir šlapimo pūslės.

Citrinvaisių ir eukaliptų vieną kitą papildantis poveikis, juos sudėjus kartu, dar labiau didėja. Prie jų su savo unikaliomis savybėmis prisijungia eterinis pušies aliejus.

Pušis

Pušies aliejaus ekstraktas laikomas kūno ir proto gaivintoju. Jis taip pat veikia kvėpavimo takų sistemą, saugo nuo diabeto, turi antivėžinių savybių, padeda stabdyti vėžio ląstelių plitimą. Taip pat sulaiko azoto rūgštį, kuri yra uždegimo priežastis, todėl pušies aliejaus ekstraktas yra natūralus priešuždegiminis vaistas.

Pušies aliejaus ekstraktas puikiai kovoja su kvėpavimo takų ligomis, kai yra įmaišomas į peršalimo simptomus gydančius vaistus. Kaip ir eukaliptas, taip ir pušis palengvina skreplių ir gleivių kelią iš bronchų ir trachėjos. Tai reiškia, kad sumažėjus šių darinių kiekiui, kūnas gali lengviau kovoti su pradine infekcija ir greičiau gyti.

Pušies aliejus efektyviai gausina energijos kiekį ir skatina protinę veiklą, padidina budrumą ir atmintį, pasitikėjimą savimi, mažina depresijos simptomus. Sumaišius su citrina, abiejų detoksikacinės savybės pasireiškia kepenų ir virškinamojo trakto valymu.

Pušies aliejaus ekstraktas padeda nuo įvairių odos ligų, tokių kaip aknė, egzema, votis, karpa, niežulys. Taip pat veikia kaip antioksidantas, kuris kovoja prieš laisvuosius radikalus ir mažina jų poveikį odai. Tai efektyvus būdas odos senėjimo procesui lėtinti, kuris pasireiškia gilėjančiomis raukšlėmis ir kabančia oda. Įdomus pušies poveikis regėjimui - naudojamas kaip pagalbinė priemonė gydant kataraktą, makulos degeneraciją.

Tai geras vaistas nuo galvos skausmo, slopina stresą, kuris yra pagrindinis migrenos šaltinis. Pušies eterinis aliejus naudojamas astmai, sunkioms infekcijoms, kvėpavimo takų sutrikimams malšinti, pagreitina odos gijimo procesus.

Kaip apsisaugoti nuo peršalimo ligų

Norint išlikti žvaliems ir kupiniems energijos tiek rudenį, tiek žiemą, tiek visus metus, neužtenka tik norėti, reikia dar ir veikti: atsikelti ir išlipti iš lovos, eiti į darbą, sportuoti, imtis papildomos veiklos, mokytis naujų kalbų, išmokti drožinėti ar tapyti. Vis dėlto gamta ir aplinkiniai kartais pakiša koją netgi ir geriausiems norams - atsiranda organizmo sutrikimų ir negalavimų. Tai yra maži, akimis nematomi priešininkai, kurie sklando ore ir ieško progos mus užpulti. Su jais kovoja žmogaus imuninė sistema. Žmogaus, kaip sąmoningo sutvėrimo pareiga, padėti savo kūnui tą daryti. Turi egzistuoti harmonija tarp kūno ir sąmonės, tarp judviejų tarpusavio veikimo, kad žmogus galėtų laimingai gyventi.

Įvairios priemonės padeda tą daryti, svarbu išmokti jų ieškoti ir susirasti. Vieni jų randa darže, kiti vaistinėse, nors iš tikrųjų tos priemonės gali niekuo nesiskirti. Bet tikslas visada tas pats - žmogaus gerovė ir sveikata.

Artūras Jančis